Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. D. ieškinį atsakovui R. D., trečiajam asmeniui V. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo R. D. išlaikymą (paramą) po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki ieškovė mokysis, bet ne ilgiau nei ieškovei sueis 24 metai, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra jos tėtis. Ieškovei iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas iki jos pilnametystės. (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnamete, tačiau mokosi R. V. gimnazijoje. Ieškovei reikalingas išlaikymas, tačiau atsakovas nuo 2017 m. birželio mėnesio savo pareigos dukrai teikti išlaikymą visiškai nebevykdo. Ieškovės mama, trečiasis asmuo V. D. šiuo metu gauna 700,00 Eur pajamas per mėnesį, tačiau nuo 2018 m. pradžios ji neteks darbo, kadangi vyksta urėdijų reformos, be to, išlaiko dar vieną dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), todėl išlaikyti ieškovę neturi galimybių. Ieškovė nuo 2017 metų vasario mėnesio nematė atsakovo, nežino kur jis, kartu negyvena. Paskutinį kartą išlaikymą iš jo gavo birželio mėnesį – 30 Eur. (duomenys neskelbtini)jai suėjo 18 metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 12 klasėje, praeitais metais buvo (duomenys neskelbtini) klubo narė, pagrindinė popamokinė veikla – taryba, be to, po pamokų eina pas repetitorius, lanko tapybos studiją. Papildomiems mokslams, be dailės, išleidžia apie 20 Eur per savaitę, dailei kainuoja drobė, rėmai, dažai, teptukai, skiedikliai, darbo savikaina mažiausiai 60 Eur, 30 Eur sumoka mokytojui. Rūbus, avalynę, maistą perka mama. Šiuo metu pablogėjo jos sveikata, pusę metų reikės naudoti vaistus, kainuos kelionės. Turi vairavimo teises, išlaidas padengė mama. Atsakovas R. D. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį bei prašymų teismui nepateikė, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo išlaikymą (paramą) ieškovei po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki kol ieškovė mokysis vidurinių ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose iki ieškovei sueis 24 metai. Priteisė iš atsakovo 20,00 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 130,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovei. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė atitinka reikalingo išlaikymo pilnamečio asmens kriterijus, t. y. sulaukusi pilnametystės ji mokosi vidurinėje mokykloje, jos materialinė padėtis sunki, kadangi jokių pajamų ji negauna. Ieškovei yra reikalinga parama, nes ji besimokydama R. V. gimnazijoje, dieniniame skyriuje, pati negali pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi ir pragyvenimui. Atsakovas gali teikti pilnametei dukrai išlaikymą, kadangi nėra nustatyta, kad jam pačiam yra reikalinga globa ar išlaikymas, duomenų, kad išlaikymo pilnametei dukrai teikimas iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, taip pat nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) R. D. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą – sumažinti priteistų lėšų ieškovei išlaikyti dydį iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir patenkintai skundo daliai sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais :

5.1. Atsakovas yra nedirbantis, anksčiau dirbo Krašto apsaugoje. Jo atlyginimas kas mėnesį buvo apie 900 Eur, todėl atsakovas galėjo nepilnamečiams vaikams: ieškovei T. D. ir jos seserei E. D. kas mėnesį sumokėti po 180 Eur. Atsakovas tokią galimybę turėjo, todėl sutiko su 2016 m. lapkričio 16 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi ir savo pareigą kiek galėdamas vykdė. Šiuo metu atsakovo turtinė padėtis smarkiai pasikeitė. Atsakovas dėl amžiaus cenzo jau nebedirba, gauna tik 300 Eur pensiją. Atsakovas buvo išvykęs į Nyderlandus ieškoti darbo, bet nesurado. Mano, kad pilnametis vaikas ir pats turi stengtis užsidirbti dalį lėšų.

5.2. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, skundžiamu sprendimu teismas neteisingai taikė CK 3.192 str. 2 d. reikalavimus. Tuo teismas pažeidė materialines teisės normas. Be to ir iš teismo sprendimo turinio ir byloje surinktos medžiagos matyti, kad ieškovė vasaros metu šešis mėnesius dirbo ir kas mėnesį užsidirbo po 679 Eur.

Ieškovė T. D. atsiliepimu į apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priimti su atsiliepimu pateikiamą ieškovės sąskaitos išrašą, kadangi tokio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau bei priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Trečiasis asmuo V. D. atsiliepimu į apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė atsakovo atleidimo iš darbo patvirtinantį dokumentą ir pensininko pažymėjimo kopiją. Pažymėtina, kad apeliantas (atsakovas) į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdį pranešta tinkamai, taip pat nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei jokių kitų prašymų pirmosios instancijos teismui, o teikdamas apeliacinės instancijos teismui minėtus įrodymus, nenurodo jokių motyvų, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė T. D. yra atsakovo R. D. ir trečiojo asmens V. D. dukra. Iš 2016 m. lapkričio 16 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad atsakovas įsipareigojo ieškovei ir jos seseriai E. D. mokėti išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur iki jų pilnametystės. (duomenys neskelbtini)ieškovė tapo pilnamete. Sulaukusi pilnametystės ieškovė mokosi R. V. gimnazijoje 12 klasėje. Trečiasis asmuo V. D. dirba (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. liepos mėn. jos pajamos vidutiniškai sudarė 679 Eur per mėnesį.

Dėl tėvų pareigos išlaikyti pilnamečius besimokančius vaikus

Apeliantas nesutinka su priimtu teismo sprendimu, kuriuo iš jo pilnamečiui sūnui (ieškovui) priteistas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį, mano kad jis turėtų būti mažintinas iki 100 Eur. Teigia, kad teismas neįvertino atsakovo galimybės teikti paramą, neįvertino ieškovės galimybės gauti papildomų pajamų ir tuo pasigerinti savo finansinę padėtį.Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius nei 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ str. straipsnio 1 dalyje. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims vertinami paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingumas, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan., jei pilnametis asmuo dar mokosi vidurinėje mokykloje. Papildomi kriterijai taikomi, jei pilnametis vaikas mokosi aukštojoje ar profesinėje mokykloje – jis turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo ir jos dydžio atsakovei, kuri pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo priėmimo dienai mokėsi R. V. gimnazijoje12 klasėje. Teismas apie paramos būtinumą sprendė, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie ieškovės poreikius (išlaidos maistui, aprangai įsigyti, popamokinei veiklai ir kt.), apie tai, kad apeliantas (atsakovas) iki ieškovės pilnametystės vykdė pareigą teikti paramą nepilnametei dukrai, teikdamas jai išlaikymą po 180 Eur, taip pat ieškovės mamos turtinę padėtį ir jos gaunamas pajamas, sveikatos būklę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas visiškai nepagrindė savo teiginių dėl sunkios turtinės padėties, byloje nėra duomenų apie apelianto turimą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Pažymėtina, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nes dėl amžiaus cenzo jau nebedirba, gauna tik 300 Eur pensiją, vertintina kritiškai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui dėl sveikatos problemų sumažintas darbingumas, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę susirasti darbą ir gauti pakankamas pajamas bei užtikrinti besimokančios dukros poreikius. Šiuo atveju objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė yra abiturientė ir visą dėmesį turi skirti mokslui, namų darbams atlikti, siekti išlaikyti abitūros egzaminus geriausiais įvertinimais, todėl teismo vertinimu, atsakovė dirbti ir pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis šiuo metu neturi galimybių. Spręstina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes priėmė teisingą sprendimą dėl išlaikymo, priteistino iš atsakovo, dydžio.Atkreiptinas dėmesys, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Remdamasi išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepakeistą.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.