Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

1. D. M. (toliau – tėvas) bendrauja su vaiku kas antrą penktadienį pasiimdamas vaiką iš namų ar ugdymo vietos 16 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. privalo pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą;

2. D. M. pasiima kiekvienos savaitės, (tos savaitės, kada jis savaitgalį nebendrauja) antradienį ir ketvirtadienį pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauja su vaiku iki 19 val. D. M. pasiima kiekvienos savaitės, (tos savaitės, kada jis savaitgalį bendrauja) trečiadienį pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauja su vaiku iki 19 val.

4. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 – sausio 1 d.) vaikas praleidžia tokia tvarka: pirmą dieną (gruodžio 31 d.) - su motina, antrą dieną (sausio 1 d.) - su tėvu. Šv. Velykas vaikas praleidžia pirmą šventės dieną su - su motina, antrą šventės dieną - su tėvu; tėvas vaiką paima šventės dieną 10 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą iki kitos dienos 10 val.

5. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį. Tėvas vaiką paima šventės dieną 10 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą kitos dienos 10 val. jeigu tai yra ne darbo diena. Jeigu yra darbo dienos – Tėvas vaiką pasiima pasibaigus vaiko užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžina tą pačią dieną iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

6. Vaikas savo gimtadienius poriniais metais praleidžia su motina, neporiniais su tėvu.

7. Tėvas bendrauja su vaiku dvi kalendorines savaites vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalims (tėvui ir motinai) suderinus elektroniniu paštu arba telefonu iki kiekvienų metų birželio 1 d. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinės dviejų savaičių laikotarpio dienos 19 val.

8. Kiekvienas iš tėvų įsipareigoja jam skirtu bendravimo su vaiku laiku užtikrinti vaiko bendravimą su jų seneliais ir kitais giminaičiais.

9. Tėvas turi teisę dalyvauti visose vaiko ugdymo, švietimo, laisvalaikio įstaigų renginiuose kartu su vaiku.

10. Visi svarbiausi vaiko gyvenimo klausimai – ugdymo įstaigos ar mokyklos parinkimas, religinės konfesijos, gydymo įstaigos, laisvalaikio užsiėmimų (būrelių) ir parinkimas ir kt. sprendžiami abiejų tėvų susitarimu.

11. Jeigu Tėvas dėl darbo pobūdžio ar kitų priežasčių negali bendrauti su vaiku šioje tvarkoje nurodytą savaitgalį ar nurodytą antradienį arba ketvirtadienį, praneša apie tai motinai elektroniniu paštu iš anksto.

12. Tėvas turi teisę internetinės programos „Vyber“ ar „Skype“ pagalba bendrauti su sūnumi. Mama privalo užtikrinti interneto ryšį ir sudaryti sąlygas Tėvui bendrauti su sūnumi, prieš tai nurodytu būdu.

1. Vaiko tėvas bendrauja su sūnumi be nakvynių:

1.1. darbo dienomis pirmą ir trečią mėnesio trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 18.30 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir jį parveždamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą – pasiimdamas vaiką kiekvieną darbo dieną (nuo pirmadienio iki penktadienio) 17.00 val. iš ugdymo įstaigos ir parveždamas jį 18.30 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą;

1.2. nelyginių savaičių savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 9.00 val. iki 17.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir jį parveždamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą;

1.3. Tėvo dieną nuo 15.30 val. iki 18.30 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir jį parveždamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą;

1.4. tėvo gimtadienio tikrą dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15.30 val. (išeiginės dieną) arba 17.00 val. (darbo dieną) iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir parveždamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 18.30 val.;

1.5. Šv. Kūčių arba Šv. Kalėdų dieną šalių susitarimu, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos: 15.30 val. Šv. Kučių dieną ir parveždamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 18.30 val. arba 15.30 val. Šv. Kalėdų dieną ir parveždamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 18.30 val.;

1.6. Naujųjų metų šventę šalių susitarimu, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar ugdymo įstaigos vietos: 17.30 val. gruodžio 31 dieną ir parveždamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 18.30 val. arba 15.30 val. sausio 1 dieną ir parveždamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 18.30 val.;

1.7. Šv. Velykų šventę šalių susitarimu, pasiimdamas vaiką pirmą šventės dieną arba antrą šventės dieną 15.30 val. ir parveždamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 18.30 val.;

2. Pateikus vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymą (išvadą), jog vaiko tėvo gyvenamasis plotas pilnai atitinka vaiko gyvenimo sąlygoms, tėvas bendrauja su sūnumi su nakvynėmis:

2.1. darbo dienomis pasiimdamas vaiką kiekvieną darbo dieną (nuo pirmadienio iki penktadienio) 17.00 val. ugdymo įstaigos (jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos namų) ir parveždamas jį 18.30 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą;

2.2. nelyginių savaičių savaitgaliais pasiimdamas vaiką šeštadienį 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir jį parveždamas sekmadienį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 18.30 val.;

2.3. Tėvo dieną nuo 15.30 val. iki 18.30 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir jį parveždamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą;

2.4. Šv. Kūčių dieną (pagal katalikų kalendorių) rotacijos su vaiko motina principu (2026 m. su motina; 2027 m. su tėvu ir t.t.) pasiimdamas vaiką 15.30 val. ir parveždamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 18.30 val.;

2.5. Šv. Kalėdų šventę (pagal katalikų kalendorių) rotacijos su vaiko motina principu (2026 m. su motina; 2027 m. su tėvu ir t.t.), pasiimdamas vaiką pirmąją šventės dieną iš jo gyvenamosios vietos 15.30 val. ir parveždamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrąją šventės dieną 15.30 val.;

2.6. Naujųjų metų šventę (sausio 1 d.) rotacijos su vaiko motina principu (2026 m. su motina; 2027 m. su tėvu ir t.t.) pasiimdamas vaiką 15.30 val. ir parveždamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 18.30 val.;

2.7. Šv. Velykų švente (pagal katalikų kalendorių) rotacijos su vaiko motina principu (2026 m. su motina; 2027 m su tėvu ir t.t.), pasiimdamas vaiką pirmąją šventės dieną 15.30 val. ir parveždamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrąją šventės dieną 15.30 val.;

2.8. 10 kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų metu, sutampančių su vaiko atostogomis, apie pasirinktą bendrų atostogų laiką informuojant vaiko motina SMS žinute arba raštiškai elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios. Atostogaujant su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų tėvas privalo pasirašyti sutikimą su vaiko motina, nurodęs išsamią informaciją apie atostogų vietą bei laiką. Tėvui be pasirašyto su vaiko motina dokumento (sutikimo) vaiką išvežti už Lietuvos Respublikos ribų yra draudžiama;

2.9. vaiko tėvas gali bendrauti su vaiku telefonu, kai toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams ir atsižvelgiant į vaiko režimą. Vaiko tėvas įsipareigoja aprūpinti vaiką tokiam bendravimui reikalinga įranga ir ryšiu.

3. Šalys susitarė, kad:

3.1. jeigu tėvas negali atvykti į susitikimus su vaiku, įsipareigoja pranešti motinai ne vėliau kaip prieš 24 valandas;

3.2. jeigu tėvas vėluoja daugiau kaip 30 minučių - vaiko ir tėvo bendravimo susitikimas atšaukiamas ir bendravimo laikas neperkeliamas;

3.3. kaskart vykstančio bendravimo su vaiku laiką (paėmimo ir grąžinimo) bei datą fiksuoti raštiškai abiejų šalių parašais;

3.4. bendravimo su nepilnamečiu vaiku metu tėvas įpareigoja laikytis vaikui įprasto dienos ritmo, miego, maitinimosi režimo. Vaiko pasibuvimo pas tėvą metu, tinkama priežiūra ir maitinimu pilnai rūpinasi vaiko tėvas;

3.5. bendravimo su nepilnamečiu vaiku metu tėvas įpareigoja užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, rūpintis vaiku ir jo saugumu, stiprinti vaiko savivertę, vystyti jo gebėjimus bei pilnai atsakyti už vaiko priežiūrą;

3.6. bendravimo su nepilnamečiu vaiku metu informuoti motiną apie visus svarbius vaiko gyvenimo įvykius bei apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas, nelaimingus atsitikimus ir kt.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per vieną valandą laiko nuo ligos ar traumos atsiradimo momento, ir esant būtinumui, nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą ir/ar parvežti vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą;

3.7. vaiko tėvas įsipareigoja nedelsiant informuoti vaiko motiną SMS žinute arba raštiškai elektroninio ryšio priemonėmis apie savo gyvenamosios vietos, elektroninio pašto adreso ir/ar telefono numerio pasikeitimus;

3.8. jeigu bendravimas neįvyksta dėl tėvo kaltės, vaiko ligos arba kitos priežasties (pvz. vaiko būrelio ir pan.), bendravimo laikas neperkeliamas;

3.9. tėvas jam skirtu bendravimo su vaiku laiku įsipareigoja užtikrinti vaiko bendravimą su jo seneliais ir/ar kitais savo giminaičiais;

3.10. vaiko tėvui išvykstant ilgesniam laikui į užsienį ar grįžtant į Lietuvą, vaiko tėvas informuoja vaiko motiną apie išvykimą ar atvykimą SMS žinute arba raštiškai elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus 7 kalendorinėms dienoms iki išvykimo nurodant išvykimo ir atvykimo datą. Tuo atveju kai atvykimo data keičiasi, informuoja vaiko motiną apie atvykimą SMS žinute arba raštiškai elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną;

3.11. vaiko motina savo gimtadienio diena ir Motinos diena bendrauja su vaikų nesilaikant šios tvarkos;

3.12. tuo atveju, kai šios tvarkos šventinių dienų bendravimo su vaiku straipsniai prieštarauja kitiems šiuos tvarkos straipsniams, prioritetas teikiamas šventinių dienų bendravimo su vaiku straipsniams;

3.13. vaiko motina, išvykstant atostogų ir/ar už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja informuoti vaiko tėvą apie išvykimo ir grįžimo datą SMS žinute arba raštiškai elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 3 kalendorinės dienas iki išvykimo. Minėtų laikotarpių tėvo bendravimas su vaikų nevyksta ir bendravimo laikas neperkeliamas;

3.14. vaiko motina įsipareigoja užtikrinti vaiko sveikatos priežiūrą atsižvelgiant į sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas bei parinktus profilaktikos, diagnostikos ir gydymo metodus, kurie labiausiai atitiktų nepilnamečio šalių vaiko interesus;

3.15. vaiko motina įsipareigoja, vaiko ligos atveju ir/ar esant kitai priežasčiai, SMS žinute arba raštiškai elektroninio ryšio priemonėmis, informuoti vaiko tėvą apie tai, jog vaikas dėl to negali susitikti su tėvu;

3.16. pasikeitus aplinkybėms bei tarp tėvo ir vaiko atsiradus emociniam ryšiui, tėvui įgijus įgūdžių tinkamai rūpintis vaiku, šalys gali pasitvirtinti kitą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, arba kreiptis į teismą su ieškiniu civilinio proceso nustatyta tvarka, jeigu jiems tarpusavyje nepavyks susitarti.

4. Šalys įsipareigoja vaiko auklėjimo klausimus spręsti bendradarbiaujant, geranoriškai, tarpusavio susitarimu, vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu, taip pat užtikrinant vaikui saugią ir ramią aplinką augti.

5. Bet kurios šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar bendravime su vaiku gali būti ribojamas tik įstatymu nustatyta tvarka. Šalims yra žinoma, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.

Nuo to laiko, kuomet šalys pradėjo gyventi atskirai, ieškovas tinkamai rūpinasi sūnumi, sistemingai teikia išlaikymą siekia nuolatinio ir maksimalaus bendravimo.

Atsakovė ne visada sudaro tinkamas sąlygas sūnui bendrauti su tėvu, bendravimo trukmė dažnai atsakovės ribojama, priklausomai nuo jos nuotaikų kaitos. Bendrauti su nakvyne atsakovė neleidžia – jos formalūs argumentai, kad vaikas yra mažas, o ieškovas būdamas vyru nesugebės mažyliu pasirūpinti.

Ieškovas pažymi, kad vaiku rūpinasi nuo pat gimimo, gali sūnų pavalgydinti, išmaudyti, pamigdyti, reikalui esant pasirūpinti sergančiu, todėl atsakovės bandymas riboti bendravimą neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo.

Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini). Pagal darbo pobūdį ieškovas 6 savaites praleidžia užsienio šalyse (Olandija, Vokietija, Belgija Danija ir pan. ), 2-3 savaites būna namie, Lietuvoje.

Išimtinais atvejais ieškovas 3-4 mėn. praleidžia užsienio šalyse (Olandija, Vokietija, Belgija Danija ir pan. ), 1-1,6 mėnesius būna namie, Lietuvoje.

Tačiau atkreiptina, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų iš kurių galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė nesudaro (nesudarė) galimybių vaiko tėvui tinkamai bendrauti su šalių sūnumi ir/ar kitaip pažeidė ieškovo teises bei teisėtus interesus ir todėl būtina nustatyti bendravimo su vaiku tvarka. Ieškovas taip pat nepateikė teismui ir paaiškinimų, kodėl visą laiką jis nevykdė savo pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Dėl tokio ieškovo neatsakingo elgesio, šalių sūnus visiškai nepažįsta savo tėvo. Ieškovas jam yra svetimas žmogus ir jokio ryšio tarp jų visiškai nėra.

Pažymėtina, kad ne tik vaikas nepažįsta savo tėvo, bet ir vaiko tėvas (ieškovas) visiškai nepažįsta savo vaiko. Ieškovas nežino elementarių dalykų apie savo sūnų, ką vaikas mėgsta, kas jam patinka, o kas ne, koks yra vaiko režimas ir t.t. Sprendžiant iš procesinių dokumentų, ieškovas net nežino kada vaikas gimė, nes du kartus blogai nurodo savo vaiko gimimo datą.

Kartu paminėtina, jog ieškovo teismui pateikta bendravimo su vaiku tvarka yra neracionali bei neužtikrinanti stabilios vaiko aplinkos. Nėra aišku, kur šalių nepilnametis sūnus N. miegos ir kaip gyvens, kai ieškovas pasiims jį pas save, nes ieškovo esamas gyvenamasis plotas visiškai nėra pritaikytas jame gyventi.

Manytina, jog ieškovas negalės užtikrinti šalių vaiko tinkamo apgyvendinimo, auklėjimo, užimtumo savo namuose. Todėl patvirtinus ieškovo tvarką nebūtų užtikrinama stabili, saugi šalių vaiko gyvenamoji aplinka. Nėra aišku, kur šalių nepilnametis sūnus miegos ir kaip gyvens, kai ieškovas pasiims jį pas save.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir - Skyrius) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateiktose išvadose nurodė, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis 2024 m. sausio 19 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (tėvai konfliktavo dėl bendravimo tvarkos), 2024 m. balandžio 23 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (atsakovės sugyventiniui surašytas orderis nuo smurto artimoje aplinkoje). Nuo 2024 m. sausio 22 d. šalims taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos.

Vykdant Teismo įpareigojimą, 2024 m. liepos 31 d., buvo susisiekta telefonu su D. M., kuris nurodė, kad Skyriaus specialistų priimti negali, nes šiuo metu dirba užsienyje ir į Lietuvą sugrįš tik rugsėjo mėnesį. Pasak ieškovo, jo nuolatinis darbas yra užsienyje, jis būna užtrunka apie 6 savaites, būna 3 mėnesius. Kai ieškovas buvo paklaustas ar jis galės užtikrinti bendravimo tvarką kurią nurodė ieškinyje, jis atsakė, kad ne visada. Su vaiku pagal nurodytą bendravimo tvarką jis nori bendrauti, kai bus Lietuvoje, kai dirbs užsienyje užtikrinti bendravimo tvarkos negalės. Ieškovo teigimu, jis gyvena 109 kv. m. name, jame yra du kambariai ir iš trečio kambario ieškovas dabar daro vonią. Anot ieškovo, jo gyvenamojoje vietoje yra sąlygos kartu gyventi su vaiku. Pasak ieškovo, rūsyje yra šulinis, iš jo galima paimti vandens ir pašildyti ant pečių, taip pat yra biotualetas, yra vaikui skirtas maniežas, daug žaislų. Ieškovas nurodė, kad kurį laiką pati atsakovė su savo mažamete dukra gyveno šitame name ir jai viskas tiko, ji sugebėjo tokiomis sąlygomis pasirūpinti vaiku. Ieškovas nori maksimaliai bendrauti su vaiku. Kai ieškovas yra išvykęs, jis prašo atsakovės kad ji leistų bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, tačiau atsakovė atsisako. Ieškovas yra susirūpinęs, kad vaikas jo nepažins, nes jis dažnai būna išvykęs. Jo manymu, atsakovė nori maksimaliai atriboti ieškovą nuo vaiko. Pasak ieškovo, atsakovė teigdama, jog maitina vaiką krūtimi, manipuliuoja susiklosčiusia situacija. Jo manymu, ji jau pieno neturi, o taip sako, kad tik ieškovas negalėtų matytis su vaiku. Ieškovo teigimu, atsakovė planavo maitinti vaiką tik pusę metų, be to buvo situacija, kai ji bandė pamaitinti vaiką esant ieškovui, bet jai nepavyko ir vaikas liko alkanas. Ieškovas nenori, kad bendravimo metu su vaiku dalyvautų atsakovė, nes ji bando jį provokuoti pykčiams, nesutarimams, jį filmuoja. Toks atsakovės elgesys gąsdina ieškovą ir jis jaučiasi nesaugus. Ieškovas reguliariai moka 320 Eur vaiko išlaikymui. Jo teigimu, jis sugeba pasirūpinti savo vaiku, nes turi patirties su atsakovės dukra.

2024 m. liepos 30 d., buvo susisiekta telefonu su J. J., kuri nurodė, kad Skyriaus specialistų priimti negali, nes šiuo metu nuo birželio mėnesio iki rugpjūčio pabaigos yra išvykusi su vaiku į Italiją pas savo tėvus. Pasak atsakovės, ji apie ieškinį sužinojo, kai gavo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kai vaiko teisių apsaugos specialistė pasiūlė prisijungti prie teismų sistemos. Apie tai, kad atsakovė išvyksta su vaiku į Italija ieškovas yra informuotas. Atsakovė paaiškino, kad su specialistų pagalba kurį laiką bandė susitarti su ieškovu dėl bendravimo tvarkos, tačiau jis nesutikdavo. Su šalims dirba vaiko teisių apsaugos specialistai ir atvejo vadyba. Anot atsakovės, ieškovas nenori priimti specialistų pagalbos, elgiasi agresyviai, yra nesukalbamas. Buvo atvejų, kai buvo kviesta policija. Atsakovė nesutinka su ieškovo bendravimo tvarka, nes jo namuose nėra sąlygų pasirūpinti vaiku, bei vaikas dar yra maitinamas krūtimi, todėl bendravimo tvarka galima tik be nakvynių. Atsakovė nurodė, kad pusė metų ieškovui vaikas nerūpėjo, jis bandė tik manipuliuoti vaiku, įžeidinėjo atsakovę, garsino, rašinėjo įvairaus pobūdžio sms žinutes, bet kai įsiterpė policiją ir vaiko teisių apsaugos specialistai jis labiau pradėjo domėtis vaiku. Atsakovė sutinka, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka kas antrą savaite ir tik kelioms valandoms. Pasak atsakovės, ieškovas nėra geranoriškai nusiteikęs. Buvo atvejų, kai buvo paėmęs vežimą su vaiku ir pabėgęs.

Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus visas aplinkybes, abiejų šalių nuomonę, Skyriaus manymu turi būti užtikrintas maksimalus tėvo ir vaiko bendravimas nepažeidžiant vaiko interesus, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog vaikas yra maitinamas krūtimi, todėl siūloma nustatyti bendravimo tvarką be nakvynių tol kol vaikas yra žindomas. Tokios tėvo ir mažamečio vaiko bendravimo sąlygos nelaikomi tėvų lygiateisiškumo principo pažeidimu, nes bendravimas visų pirmą turi būti patogus pačiam vaikui (ypač, jei tai yra mažametis vaikas), o tėvai turi vadovautis prioritetiniais vaiko interesais, o ne savo norais ir pageidavimais. Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o ne vaikui.

Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš ieškovo 320 Eur dydžio išlaikymą sūnui. Ieškovas su šiais atsakovės reikalavimais sutinka. Nurodo, kad išlaikymą sūnui visada teikia ir teisk ateityje.

Ieškovas prašymą nustatyti jo bendravimo tvarką su dukra motyvuoja tuo, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai ir šalims geranoriškai susitarti dėl bendravimo tvarkos nepavyksta, atsakovė sudaro įvairias kliūtis tėvui bendrauti su sūnumi.

Atsakovė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl šalių tarpusavio nesutarimų neginčijo, tačiau nesutiko, kad ji riboja tėvo bendravimą su vaiku. Pažymėjo, kad ieškovas neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, todėl negalės užtikrinti mažamečio vaiko geriausių interesų, be to, ieškovas stokoja įgūdžių rūpintis sūnumi.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad turi būti užtikrintas maksimalus tėvo ir vaiko bendravimas nepažeidžiant vaiko interesus. Bendravimas visų pirmą turi būti patogus pačiam vaikui (ypač, jei tai yra mažametis vaikas), o tėvai turi vadovautis prioritetiniais vaiko interesais, o ne savo norais ir pageidavimais. Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o ne vaikui.

Ieškovas prašo nustatyti tokią jo bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas su sūnumi galėtų bendrauti kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką pentadieniais iš namų ir grąžindamas sekmadieniais į jo gyvenamąją vietą, bei tos savaitės kuomet savaitgaliais nebendrauja, antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas namo 19 val. Taip pat ieškovas numatė ir bendravimo tvarką švenčių bei atostogų metu. Taigi, ieškovas iš esmės prašo nustatyti maksimalią jo su sūnumi bendravimo tvarką. Atsakovė gi, nesutikdama su ieškovo reikalavimais, patikslino priešieškinį, kurio prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas su sūnumi bendrautų kiekvieną dieną po pusantros valandos, o švenčių dienomis po tris valandas. Taip pat atsakovė prašo nustatyti vaiko bendravimą su tėvu savaitgalis nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18.30 val. tik esant vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai, kad ieškovo gyvenamoji vieta pilnai atitinka vaiko gyvenimo sąlygoms. Taigi, atsakovė prašo nustatyti minimalią tėvo bendravimo su sūnumi tvarką.