Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (skolininkės) A. P. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/08753, suinteresuoti asmenys skolininkė A. P., skolininkas R. P., išieškotojas AB „DNB bankas“, antstolė Virginija Meškauskienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Pareiškėja nurodė, kad antstolė užvedė vykdomąją bylą, kurioje vykdo išieškojimą iš pareiškėjos ir jos sutuoktinio, suinteresuoto asmens (skolininko) R. P.. Antstolė iš varžytynių, kurios vyko nuo 2016-04-06 iki 2016-05-09, už 121 500,00 Eur dydžio sumą pardavė pareiškėjos turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su 747/1495 dalimis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). (toliau – Turtas);Teigė, kad antstolė nepateikė pareiškėjai raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą, t. y. pareiškėja nėra gavusi iš antstolės jokių vykdymo dokumentų. Vykdymo proceso dokumentų pareiškėja nėra gavusi nei paštu, nei asmeniškai iš antstolės. Kadangi antstolės dokumentai pareiškėjai nebuvo siunčiami, pareiškėja nežinojo apie antstolės pradėtus vykdymo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu – negavo antstolės raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą, patvarkymų dėl turto vertės nustatymų ir kitų dokumentų. Pareiškėja negavo visų esminių vykdymo proceso dokumentų. Paaiškino, jog pareiškėja apie antstolės veiksmus prieš pareiškėją sužinojo tik iš elektroninės varžytynių sistemos www.evarzytynes.lt. Pareiškėjos teigimu, antstolė tinkamai neatliko savo pareigų ir dėl šios priežasties pareiškėja nebuvo informuojama apie tai, jog kreditorius pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti ir, jeigu per antstolės nurodytą terminą jos nurodyti veiksmai nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Tokiu būdu pareiškėjai netapo žinoma apie gresiančius proceso teisinius padarinius ir taip pat nebuvo užtikrinta jos teisių ir teisėtų interesų apsauga vykdymo procese. Taip pat pareiškėja nebuvo informuota antstolės apie pradėtą vykdymo procesą, kartu taip užkertant kelią pareiškėjai per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi antstolė tinkamai neatliko pirmojo savo procesinio veiksmo – nepateikė pareiškėjai raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą, tokie antstolės veiksmai laikytini neteisėtais ir iš to sekantys visi kiti antstolio vykdymo veiksmai, tame tarpe ir pareiškėjos Turto iš varžytynių pardavimas, pareiškėjos teigimu, taip pat neteisėti bei turi būti panaikinti;Teigė, kad apie paskelbtas Turto varžytynes sužinojo tik iš elektroninės varžytynių sistemos www.evarzytynes.lt, tačiau jokių patvarkymų nei apie areštuoto turto vertės nustatymą, nei ekspertizės akto pareiškėja nėra gavusi. Antstolė paskelbė Turto varžytynes nepateikusi pareiškėjai informacijos apie areštuoto Turto įvertinimą, nenurodžiusi, kokiu pagrindu Turtas įvertintas, nepateikusi Turto rinkos vertės nustatymo akto, nesudariusi sąlygų pareiškėjai pateikti motyvuotus prieštaravimus į Turto vertės nustatymą. Taigi antstolė visai nepateikė pareiškėjai jokių dokumentų dėl Turto vertinimo. Pareiškėjos teigimu, neįmanoma pateikti prieštaravimų dėl Turto vertės nustatymo, kai pareiškėja nebuvo supažindinta su pačiu Turto vertės nustatymo pagrindu – ekspertizės aktu. Todėl iš viso to seka, kad pareiškėja nebuvo tinkamai supažindinta antstolės su Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu bei antstolė nesudarė galimybės pareiškėjai pateikti laiku motyvuotus prieštaravimus dėl Turto rinkos vertės;Papildomai pažymėjo, jog antstolė paskelbė Turto varžytynes neišlaikiusi imperatyviose teisės aktų normose įtvirtinto 20 dienų termino. Pareiškėjos teigimu, tokios varžytynės yra paskelbtos ir vyko neteisėtai. Teigė, kad elektroninėje varžytynių sistemoje www.evarzytynes.lt buvo nurodyta, kad parduodamo Turto savininkai yra pareiškėja ir jos sutuoktinis, tačiau antstolė jokių vykdomosios bylos dokumentų nesiuntė ir neįteikė Turto savininkei (pareiškėjai). Pareiškėjos vertinimu, antstolė paskelbė varžytynes neišlaikydama teisės aktuose numatyto 20 dienų termino ir pažeidė įstatymų nuostatas, leidžiančias skolininkui iki varžytynių paskelbimo dienos pasiūlyti savo pirkėją Turtui įsigyti. Antstolė, nesilaikydama 20 dienų termino, ne tik pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVĮ) 96 punktą, bet ir nesudarė sąlygų pareiškėjai pasiūlyti savo pirkėją Turtui įsigyti. Taigi antstolė pažeidė įstatymų garantuojamas pareiškėjos, kaip Turto savininkės, teises pasiūlyti savo pirkėją Turtui įsigytiPareiškėja teigė, kad antstolė nepateikė patvarkymo apie nustatytą Turto rinkos vertę, Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, taip pat nesudarė sąlygų pareiškėjai pateikti motyvuotų prieštaravimų į atliktą Turto rinkos vertės nustatymą, nepateikė jokio patvarkymo dėl varžytynių skelbimo. Pareiškėjos vertinimu, tai buvo esminiai vykdymo proceso pažeidimai, kurie nulėmė tai, kad antstolė paskelbė ir įvykdė Turto varžytynes neteisėtai. Taigi antstolė nesilaikė įstatymuose nustatytų pareigų: paskelbė Turto varžytynes, neišlaikiusi teisės aktų normose įtvirtinto 20 dienų termino, nepateikė pareiškėjai patvarkymo apie areštuoto turto įvertinimą, pilno Turto rinkos vertės ekspertizės akto, nesudarė galimybės pareiškėjai pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl Turto rinkos vertės ir, pažeidusi šias procedūras, antstolė neteisėtai paskelbė Turto varžytynes, kurias skelbti galėjo tik tuo atveju, jeigu būtų laikiusis varžytynių paskelbimo terminų, būtų pateikusi pilną Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą ir taip sudariusi sąlygas pareiškėjai pateikti motyvuotus prieštaravimus. Kadangi aukščiau nurodytų veiksmų antstolė neatliko, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo antstolei skelbti Turto varžytynes;Pareiškėja papildomai akcentavo, jog pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių dėl antstolės galimo suinteresuotumo vykdomosios bylos baigtimi bei jos galimo šališkumo. Iš eilės atliktų antstolės pažeidimų, kurie buvo išdėstyti aukščiau, kyla pagrįstų įtarimų, kad antstolė siekia kuo greičiau įvykdyti pareiškėjos Turto pardavimą pareiškėjai nežinant, kas gali būti nulemta galimai esančių antstolės susitarimų su nauju Turto pirkėju ar kitais asmenimis.

Suinteresuotas asmuo – antstolė – 2016-05-30 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino. Antstolės patvarkymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis bei argumentais (b. l. 2-4):

Teigė, vykdymo procese 2016-04-06 internetiniame tinklalapyje www.evarzytynes.lt paskelbtos antrosios įkeisto turto varžytynės, varžytynių Nr. 119710. Varžytynės baigėsi 2016-05-09. Elektroniniu būdu gautas VĮ „Registrų centras“ pranešimas, kad varžytynės baigėsi, paskelbtas laimėtojas pasiūlęs maksimalią kainą – 121 500,00 Eur. Įvykus antrosioms įkeisto turto varžytynėms skolininkai pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui ieškinį dėl kredito sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, papildomą prašymą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, antstolių kontorai pateikė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. 2016-05-26 antstolių kontoroje buvo gautas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų;Antstolė teigė, kad nėra vykdomosios bylos dalyvis. Antstolė vykdo išieškojimus pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą, be to, jokiais giminystės ryšiais nesusijusi nei su skolininkais, nei su išieškotojais, taip pat neatstovauja nei skolininkų, nei išieškotojų. Pažymėjo, jog neturi jokio suinteresuotumo vykdomosios bylos baigtimi, antstolė nedalyvavo nei kaip liudytojas, nei kaip ekspertas ar kitos institucijos atstovė. Pažymėjo, kad antstolė nedalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme, taip pat nedalyvavo kaip liudytoja, ekspertė, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovė. Taigi pareiškėja pateiktame skunde nenurodė jokių objektyvių nušalinimo pagrindų. Teigė, jog iš esmės pareiškėja nesutiko su antstolės atliktais vykdymo veiksmais, tačiau vien skolininkės argumentas, kad antstolė galimai suinteresuota vykdomosios bylos baigtimi bei buvo šališka, visiškai nepagrįstas ir paremtas tik skolininkės prielaidomis. Vien ta aplinkybė, kad skolininkė nesutinka su antstolės atliekamais vykdymo veiksmais, negali būti pagrindas antstolei nusišalinti. Pažymėjo, kad priverstiniai veiksmai pradėti nuo 2014-03-31, o skundas su prašymu antstolei nusišalinti pateiktas praėjus daugiau nei 2 metams. Skolininkė nušalinimą antstolei galėjo pareikšti prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus, tačiau šia teise skolininkė bando pasinaudoti tik įvykus įkeisto Turto antrosioms varžytynėms, nors apie vykdymo veiksmus skolininkei buvo žinoma 2014 m;Paaiškino, jog raginimas nei pareiškėjai, nei suinteresuotam asmeniui R. P. nebuvo siunčiamas, nes raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo. Taigi skolininkė bet kokiomis prielaidomis bando nutolinti Turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą. Teigė, kad kiekvienam vidutinio atidumo bei apdairumo asmeniui, kuris tinkamai rūpinasi savo pareigomis bei savalaikiai naudojasi įstatymų suteiktomis teisėmis, turėjo pakankamai laiko, kad pasidomėti esama situacija, kai kiekvieną mėnesį nemokėjo kredito grąžinimo bei palūkanų mokėjimų Bankui, nors tokią pareigą pareiškėja buvo prisiėmusi kreditavimo sutartimi. Nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytinių yra kraštutinė priemonė išieškotojo (hipotekinio kreditoriaus) interesams tenkinti, kai vykdomojo dokumento vykdomasis procesas yra beveik baigtas. Skolininkė, norėdama apginti savo interesus, galėjo imtis kitų priemonių iki vykdomojo proceso pabaigos ir nelaukti iki jų turtas bus parduotas varžytynėse;Skolininkė pateiktame skunde klaidingai nurodė, kad iš interneto svetainės www.evarzytynes.lt sužinojo apie vykdomą išieškojimą iš įkeisto turto. Skolininkai aktyviai naudojasi savo teise teikdami skundus dėl antstolės veiksmų su prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors pasirašydavo R. P., tačiau į procesą buvo visada įtraukta ir pareiškėja. Skolininkė nutyli, kad apie vykdomą išieškojimą iš įkeisto turto žinojo ne tik gavusi 2012-09-17 nutartį Nr. 4198/2012, bet ir antstolės patvarkymus, įteiktus dar 2014 metais (2014-04-02, 2014-04-22); Įkeisto turto varžytynės buvo skelbiamos nuo 2014 metų, varžytynės atšauktos keturis kartus, ieškovų prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones (Nr. 2-37549872/2014, Nr. 2-27829-101/2014, 2–43481-433/2015) bei priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (Nr. 2FB-846-341/2015, teismas atsisakė iškelti bankroto bylą – Nr. 2FB-846-341/2015, Nr. e2S-1547-275/2015); 2015-09-09 patvarkymu įkeistas turtas buvo įkainotas, patvarkymas šalims išsiųstas 2015-09-10, varžytynės paskeltos tik 2016-02-22, t. y. praėjus daugiau nei pusę metų nuo 2015-09-09 patvarkymo Nr. S1-479 išsiuntimo dienos. Nei skolininkai, nei išieškotojai prieštaravimų dėl antstolės nustatytos kainos nepateikė. Pirmosios įkeisto turto varžytynės vyko nuo 2016-02-22 iki 2016-03-23, varžytynių Nr. 117531. Pažymėtina, kad nuo 2014 m. balandžio mėnesio turėjo pakankamai laiko surasti pirkėją ir jį pasiūlyti, tačiau skolininkė tokia teise nepasinaudojo;Teigė, kad antstolė savo pareigą informuoti skolininkę įvykdė sąžiningai. Skolininkė turėtų įrodyti antstolės siunčiamų patvarkymų negavimo faktą, nes antstoliui įrodžius išsiuntimo faktą, dokumentų negavimo faktą turi įrodyti gaunantis asmuo. Skolininkė pateikdama skundą nenurodė jokių, net ir subjektyvių aplinkybių, kurios jai trukdė pastarąjį 2014 m. – 2016 m. laikotarpį priimti nuolat jai siunčiamus vykdymo procese priimtus patvarkymus; Skolininkės teiginiai, kad antstolės veiksmais buvo pažeistos jos teisės, nes ji nebuvo informuota apie įkainavimą, nesudarė galimybių skolininkei pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl įkainavimo, yra nepagrįsti. Visi procesiniai dokumentai, informuojantys apie vykdomojoje byloje atliekamus procesinius veiksmus skolininkei buvo siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Vėjų g. 22-1, Riešės k., Avižienių sen., Vilniaus r. (taip pat nurodytas skunde) ir darbovietės adresu registruota pašto siunta. Be to, skolininkė žinodama apie jos atžvilgiu vykdomą išieškojimą turėjo aktyviai domėtis vykdymo eiga, tačiau skolininkė kartu su sutuoktiniu aktyviai dalyvauja procese tik teikdami nepagrįstus skundus bei prašymus teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones; Pažymėjo, jog pareiškėja, norėdama apginti savo interesus, galėjo imtis kitų priemonių iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui ir nelaukti iki turtas bus parduotas varžytynėse. Skolininkė savalaikiai nesirūpino savo neįvykdytais skoliniais įsipareigojimais, nors tikrai žinojo, kad nemoka kreditavimo sutartimi prisiimtos prievolės, turėjo numatyti ir pasekmes; Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrindas antstolei stabdyti vykdymo veiksmų, atšaukti ar paskelbti varžytynes neįvykusiomis. Skolininkė nepateikė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; Teigė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nereglamentuoja, kad antstolis privalo sustabdyti vykdymo veiksmus ar atšaukti jau atliktus, jei yra gautas prašymas antstolei nusišalinti nuo vykdomosios bylos. Absoliutus visų veiksmų sustabdymas ir atšaukimas gavus prašymą antstolei nusišalinti, juo labiau, kad šia teise pareiškėja bando pasinaudoti jau pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, t. y. tik įvykus antrosioms įkeisto turto varžytynėms, reikštų jau atliktų veiksmų panaikinimą.

Teigė, jog CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. CPK 661 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-08-01, buvo numatyta, kad raginimas nesiunčiamas vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 redakcija). Taigi CPK 661 straipsnio 2 dalyje redakcijoje, galiojusioje kai buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/14/08753, antstoliui nebuvo nustatyta pareigos siųsti raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, kai buvo vykdoma hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju antstolė neturėjo pareigos siųsti raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkams; Paaiškino, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. 2-28534-845/2014, buvo atmestas pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. P. skundas dėl antstolės, vykdančios išieškojimą, veiksmų pripažinimo neteisėtais. Šioje civilinėje byloje buvo analizuojami antstolės veiksmų, įkainuojant įkeistą turtą ir paskelbiant įkeisto turto varytines, teisėtumas. Iš į bylą teikiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 nutarties matyti, kad pareiškėjai apie vykdomą skolos išieškojimą buvo žinoma jau nuo 2014 m. ir, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu naudojosi teise teikti skundus dėl antstolės veiksmų. Taigi priešingai, nei teigiama pareiškėjos skunde, ji ne tik žinojo apie jos atžvilgiu vykdomą skolos išieškojimą, teikė skundus dėl antstolės veiksmų, o turto įkainojimo teisėtumas buvo įvertintas įsiteisėjusia teismo nutartimi;Antstolė apie įkeisto turto, tiek pirmąsias, tiek ir antrąsias varžytynes paskelbė specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt., skundo argumentas dėl pareiškėjos netinkamo informavimo apie varžytines, nes pareiškėja tariamai apie varžytines sužinojo tik iš elektroninės varžytinių sistemos, atmestinas kaip nepagrįstas. Paaiškino, jog pranešimas apie paskelbtas varžytynes yra tinkamas ir nepažeidžia skolininko teisių. Taigi antstolė tinkamai informavo pareiškėją ir suinteresuotą asmenį (skolininką) R. P. apie įkeisto turto varžytynes ir jų teisės nebuvo pažeistos; Nagrinėjamu atveju paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. 2016-03-24 patvarkymu antstolė pasiūlė išieškotojui perimti varžytynėse neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Minėtu patvarkymu antstolė nustatė išieškotojui terminą iki 2016-04-05 raštu informuoti antstolę apie ketinimą perimti turtą. Išieškotojas nepageidavo perimti neparduoto iš varžytynių turto. Išieškotojui per nustatytą terminą neišreiškus sutikimo perimti neparduotą turtą antstolė, vadovaudamasi priėmė 2016-04-06 patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo. Taigi antstolė antrąsias varžytynes paskelbė nepraleisdama įstatyme numatyto vieno mėnesio termino. Tuo tarpu pareiškėjos argumentai, kad antstolė antrąsias varžytynes galėjo skelbti ne anksčiau kaip po 20 dienų, nuo pirmųjų varžytynių pabaigos, yra nepagrįsti, kadangi įstatyme toks reikalavimas nėra numatytas; Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti įtvirtinta teise iki varžytinių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją. Įstatyme nėra nei vienos nuostatos įtvirtinančios, jog teisė pasiūlyti savo pirkėją skolininkui atsiranda tik sužinojus apie varžytynių pradžią. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas yra vykdomas nuo 2014 m. ir skolininkė turėjo pakankamai laiko surasti ir pasiūlyti savo pirkėją, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Be to, skolininkai (pareiškėja ir jos sutuoktinis) vykdymo procese aktyviai dalyvauja tik teikdami nepagrįstus skundus bei prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar atšaukti paskelbtas varžytynes;Teigė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, kad egzistuoja įstatyme numatyti pagrindai, kai varžytynės turi būti paskelbtos neįvykusiomis. Be to, šiuo atveju ne tik nėra pagrindo pripažinti varžytynes neįvykusiomis, bet priešingai, 2016-06-02 turto pardavimo iš varžytynių aktu skolininkams priklausęs nekilnojamasis turtas yra parduotas pirkėjui A. K..

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog išieškotojas 2014-03-21 antstolei pateikė vykdymui Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-10-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-13066-558/2012, kurioje nurodyta, kad išieškoti iš A. P. ir R. P. AB „DNB bankas“ naudai skolą, t. y. 201 988,97 Eur dydžio negrąžinto kredito, 26 867,09 Eur dydžio priskaičiuotų palūkanų, 1 016,64 Eur dydžio delspinigių, iš viso 229 872,70 Eur dydžio sumą bei 41,13 Eur dydžio (142,00 Lt) žyminio mokesčio išlaidų bei 9,48 proc. procesinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos 4 955,55 Eur dydžio sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2012-10-26 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Taip pat priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį turtą: 747/1495 dalis žemės sklypo, esančio Vėjų g. 22, Riešės k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav.; 276,96 m² bendro ploto butą, esančio Vėjų g. 22 -1 Riešės k. Vilniaus r. s. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį A. P. ir R. P. (CD laikmena (b. l. 27), pdf. plėtinio Nr. 15-8753-14 b. l. 107-109). Antstolė, patikrinusi akivaizdžias kliūtis vykdomajam dokumentui priimti ir tokių nenustačiusi, 2014-03-31 patvarkymu Nr. 1 15 2014 03 31 8753, vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. 15-8753-14 b. l. 87). Antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą, 2014-03-31 priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, jog išieškotojas išreiškė nuomonę dėl turto vertės (išieškotojas prašė nustatyti įkeisto turto vertę 217 215,01 Eur (750 000,00 Lt)), pareiškėjai (skolininkei) minėtame patvarkyme buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. 15-8753-14 b. l. 86). Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai patvarkymas dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti bei patvarkymas dėl turto vertės nustatymo buvo įteikti 2014-04-02 (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. 15-8753-14 b. l. 84-85). Antstolė 2014-04-17 surašė turto arešto aktą ir skolininkų, tame tarpe ir pareiškėjos, turtą įvertino 217 215,01 Eur (750 000,00 Lt) dydžio sumai (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. 15-8753-14 b. l. 71-74). Turto arešto aktas pareiškėjai buvo įteiktas 2014-04-22 (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. 15-8753-14 b. l. 68). Antstolė 2014-05-16 paskelbė pirmąsias turto varžytines (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. 15-8753-14 b. l. 31-32). Antstolės biure 2014-06-13 buvo gautas bendras skolininko R. P. bei pareiškėjos skundas dėl turto įkainojimo (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. 15-8753-14 b. l. 2-4). Antstolė, gavusi pareiškėjos skundą, 2014-06-17 patvarkymu pasiūlė pareiškėjai iki 2014-06-30 įskaitytinai pateikti turto ekspertizės aktą (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. 15-8753-14 b. l. 2-4). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog antstolė 2014-06-20 pareiškėjų skundo netenkino (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. „15-8753-14nuo111psl“ b. l. 1, 10-11). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-28534-845/2014, pareiškėjų skundo dėl antstolės veiksmų netenkino ir pažymėjo, kad turtas buvo įkainotas pagrįstai (b. l. 40-43). Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 nutartis įsiteisėjo 2014-07-14 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (b. l. 49). Antstolė 2016-04-06 patvarkymu paskyrė antrąsias turto varžytines (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. „15-8753-14 3 tomo tęsinys“ b. l. 8-10). Antstolė 2016-06-02 surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą, nes išvaržomą pareiškėjos ir skolininko R. P. turtą 2016-05-09 varžytinėse už 121 500,00 Eur dydžio sumą nusipirko A. K. (b. l. 46).

Nustatytų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis vertinimas

Dėl raginimo siuntimo vykdant hipotekos teisėjo nutartį

Pareiškėja teigė, kad vykdomąjį raštą vykdanti antstolė nepateikė raginimo įvykdyti sprendimą (b. l. 19).

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolei vykdomasis dokumentas buvo pateiktas 2014-03-21, todėl raginimo siuntimui turėjo būti taikytinos CPK 2013-05-09 redakcijos, galiojusios nuo 2014-01-01 iki 2014-08-01, taisyklės. Ginčui aktualios redakcijos CPK 655 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus CPK 661 straipsnyje numatytus atvejus. CPK 661 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog raginimas nesiunčiamas vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomojo dokumento (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-10-29 nutarties) turinio matyti, jog nutartis dėl skolininkams priklausančio turto priverstinio išvaržymo buvo nagrinėjama pagal hipotekos bylų ypatumus (CD laikmena (b. l. 27), pdf. plėtinio Nr. 15-8753-14 b. l. 108-109). Esant šioms aplinkybėms teismas sutinka su antstolės bei išieškotojo teiginiais, jog antstolei 2014-03-31 nebuvo pareigos pareiškėjai siųsti raginimo. Be kita ko, teismas papildomai pažymi, jog tiek iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-10-29 nutartį) pareiškėją informavo pasirašytinai 2014-04-02 (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. 15-8753-14 b. l. 85-87), be to, iš civilinės bylos Nr. 2-13066-558/2012 medžiagos taip pat matyti, jog vykdomasis dokumentas (nutartis) pareiškėjai buvo įteiktas 2012-12-12 (civilinės bylos Nr. 2-13066-558/2012, b. l. 98). Tačiau pareiškėja neskundė nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-10-19 nutarties (vykdomojo dokumento), nei antstolės patvarkymų priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog pareiškėjos teiginiai, kas antstolė pažeidė vykdymo proceso taisykles neišsiuntusi pareiškėjai raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra nepagrįsti.

Dėl pareiškėjos teiginių, susijusiu su informavimu apie pradėtą vykdymo procesą

Pareiškėja skunde teigė, jog apie pradėtą vykdymo procesą sužinojo tik iš elektroninės varžytinių sistemos www.evarzytines.lt., o prieš tai jokių dokumentų iš antstolės nėra gavusi (b. l. 19-20).

Teismas, susipažinęs su bylos duomenimis sprendžia, jog pareiškėjos teiginiai apie jos (pareiškėjos) neinformavimą apie pradėtus vykdymo veiksmus – nepagrįsti. Teismas pažymi, jog informacija apie tai, jog išieškotojas pradėjo išieškojimo procedūrą išsiimdamas vykdomąjį raštą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-10-29 nutartį), pareiškėja sužinojo dar 2012-12-12, kaip antstolis pareiškėjai įteikė vykdomojo dokumento kopiją (civilinės bylos Nr. 2-13066-558/2012, b. l. 98). Be to, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai antstolės 2014-03-31 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo įteiktas asmeniškai 2014-04-02 (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. 15-8753-14 b. l. 85), taip pat matyti, jog pareiškėja 2014-06-13 buvo pateikusi skundą dėl antstolės veiksmų (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. 15-8753-14 b. l. 2-4). Teismas papildomai atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog pareiškėja teismui nenurodė nei konkrečios datos, nei konkrečių varžytinių (pirmųjų, ar antrųjų), apie kurias sužinojo iš www.eteismai.lt, nei pateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, t. y. pareiškėja apsiribojo tik abstraktaus pobūdžio teiginiais apie dokumentų neįteikimą. Be to, įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-28534-845/2014, taip pat pažymėta, jog „vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia skolininkų teiginius apie tai, jog jiems nebuvo <...> siunčiami procesiniai dokumentai iš vykdomosios bylos“ (b. l. 41). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog pareiškėjos teiginiai, kad pareiškėja nebuvo informuota apie pradėtus vykdymo proceso veiksmus yra nepagrįsti. Papildomai teismas pažymi, jog kiekvienas asmuo, kaip ir bet kuria savo teise, taip pat ir teise kreiptis į teismą privalo naudotis sąžiningai (Konstitucijos 28 straipsnis, CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – baudos skyrimas (CPK 95 straipsnis). Teismo vertinimu, pareiškėjos elgesys, kuomet įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-28534-845/2014, jau buvo nustatyta aplinkybė, jog nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog antstolė nesiuntė procesinių dokumentų pareiškėjai ir pareiškėjai nebuvo žinoma apie vykdymo veiksmus, teikiant iš esmės tapataus pobūdžio argumentus ir šioje civilinėje byloje, neatitinka CPK 8 straipsnio reikalavimų bei turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

Dėl pareiškėjos teiginių, susijusių su įvykusių turto varžytinių neteisėtumu

Pareiškėja pateiktame skunde teigė, kad antstolė nesilaikė varžytinių paskelbimo tvarkos, nes nepateikė jokių dokumentų apie turto vertinimą, be to, prašė paskelbti neįvykusiomis nuo 2016-04-06 iki 2016-05-09 vykdytas antrąsias pareiškėjos ir skolininko R. P. turto varžytines, nes nebuvo išlaikytas 20 dienų terminas, per kurį pareiškėja galėjo pasiūlyti savo turto pirkėją (b. l. 20-22).

Teismas pažymi, jog pirmųjų varžytinių teisėtumas buvo patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-28534-845/2014 (b. l. 40-43). Šioje nutartyje buvo atmesti pareiškėjos teiginiai dėl turto kainos nustatymo bei pirmųjų varžytinių neteisėtumo, t. y. bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, jog antstolė surengė varžytines nesilaikant varžytinių procedūrą nustatančių teisės normų reikalavimų (b. l. 42). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog 2014-07-14 įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-06 nutartis turi prejudicinę reikšmę šiai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl teismas plačiau nepasisako dėl pareiškėjos teiginių, susijusių su turto įkainojimu bei pirmųjų varžytinių paskelbimu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios varžytinės, buvo paskelbtos 2014-05-16 (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. 15-8753-14 b. l. 31-32). Antstolė, 2016-02-22 patvarkymu, išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdyta vykdomoji byla (vykdomoji byla buvo stabdoma dėl skolininkų paduotų skundų bei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių), atnaujino vykdomąją bylą ir nuo 2016-02-22 pradėjo vykdyti pirmąsias turto varžytines (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. „15-8753-14 3 tomo tęsinys“ b. l. 49-51). Antstolė 2016-03-24 priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, jog pirmąsias varžytines, vykusias nuo 2016-02-22 iki 2016-03-23 paskelbė neįvykusiomis, kadangi varžytinėse nedalyvavo nei vienas dalyvis. Tuo pačiu patvarkymu antstolė išieškotojui pasiūlė perimti turtą (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. „15-8753-14 3 tomo tęsinys“ b. l. 40-42). Išieškotojas 2016-04-04 informavo antstolę, jog turto perimti nepageidauja bei prašė tęsti pradėtas varžytines CPK nustatyta tvarka (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. „15-8753-14 3 tomo tęsinys“ b. l. 29). Antstolė 2016-04-06 patvarkymu paskelbė antrąsias pareiškėjos turto varžytines (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. „15-8753-14 3 tomo tęsinys“ b. l. 8-10), kurių metu, atsiradus išvaržomo turto pirkėjui, turtas 2016-06-02 buvo parduotas antrąsias varžytines 2016-05-09 laimėjusiam asmeniui A. K. (b. l. 46).

CPK 721 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu išieškotojas atsisako paimti CPK 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios turto varžytinės neįvyko dėl to, jog neatsirado nei vieno turto pirkėjo, o išieškotojas turto perimti nesutiko. Pareiškėja apie antrąsias varžytines buvo informuota 2016-04-14 (CD laikmena, pdf. plėtinio Nr. „15-8753-14 3 tomo tęsinys“ b. l. 2). Pirmosios varžytinės pasibaigė 2016-03-23, o antrosios paskelbtos 2016-04-06, t. y. nepažeidus CPK 721 straipsnio 1 dalyje nurodyto vieno mėnesio termino. Tačiau pareiškėja teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad antrosios varžytinės turėjo būti paskelbtos neįvykusiomis CPK 717 straipsnyje nurodytais pagrindais. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga bei pareiškėjos pateiktais įrodymais. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas atmeta pareiškėjos teiginius dėl antrųjų varžytinių neteisėtumo. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą dėl antrųjų varžytinių neteisėtumo.

Dėl antstolės nenusišalinimo

Pareiškėja, be kita ko, teigė, jog antstolė nepagrįstai nenusišalino nuo vykdomosios bylos (b. l. 22).

Vadovaujantis CPK 636 straipsnio nuostatomis, antstolis gali būti nušalintas esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. CPK 65 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas nušalinimo pagrindų nušalintinam asmeniui: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėtina tai, kad abejonės dėl antstolio nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Antstolis gali būti nušalinamas nuo vykdomosios bylos ne esant skolininko pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Konkretų nušalinimo pagrindą sudarančių aplinkybių egzistavimą turi įrodyti asmuo, kuris reiškia nušalinimą (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, pateikdama prašymą dėl antstolės nušalinimo nenurodė įstatyme įtvirtintų antstolės nušalinimo nuo vykdomosiose bylose atliekamų veiksmų pagrindų. Pareiškėjos pateiktas vertinimas dėl antstolės atliktų procesinių veiksmų savaime nesudaro pagrindų nušalinti antstolę nuo vykdomųjų bylų vykdymo, kadangi kaip jau minėta, reiškiant nušalinimą turi būti nurodyti ir įrodyti įstatyme nurodyti nušalinimo pagrindai (CPK 65 straipsnis), o remiantis vien pareiškėjos pateiktu subjektyviu vertinimu dėl antstolės atliktų procesinių veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti antstolės šališkumą bei suinteresuotumą. Vien pačios pareiškėjo prielaidos apie tikėtiną bei galimą antstolės šališkumą bei suinteresuotumą, nepateikiant iš esmės jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų antstolės šališkumą, nesudaro pagrindo nušalinti antstolę.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja nenurodė, o taip pat iš vykdomosios bylos medžiagos nenustatyta antstolės nušalinimo pagrindų, o vien tik pareiškėjos subjektyvus susidariusios situacijos vertinimas dėl antstolės atliktų procesinių veiksmų, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog antstolė yra šališka. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius CPK 65 straipsnyje reglamentuojamų antstolės nušalinimo pagrindų teismas sprendžia, kad antstolei nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nusišalinti nuo vykdomosios bylos.

Kiti skunde nurodyti argumentai, atmetus pareiškėjos skundą, yra teisiškai nereikšmingi vertinat antstolio veiksmų teisėtumą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos A. P. skundo dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/08753 netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.