- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- eI1-1026-596/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03277-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijios
- Trečiasis asmuo
- Pravieniškių pataisos namams, Vilniaus pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai- atviroji kolonija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Mefodijos Povilaitienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai ir Vilniaus pataisos namams dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas arba Kalėjimų departamentas) 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. NN-1217 (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 1–3, 24–25).
Nurodo, kad atsakovo Nutarimu jis buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN). Paaiškina, jog jo perkėlimas iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN nepalengvina socialinės reabilitacijos ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymo. Priešingai, pareiškėjo perkėlimas į kitus pataisos namus sukėlė jam diskomfortą, kadangi jam iš naujo tenka prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos ir žmonių. Be kita ko, pareiškėjas teigia, kad jis aktyviai bendravo su savo šeimos nariais, kurie gyvena Kaune, tačiau perkėlus jį į Vilniaus PN pareiškėjo artimieji neturi galimybių bei lėšų dažnai lankyti ir aktyviai bendrauti su pareiškėju, dėl ko nukenčia ir pareiškėjo mažamečio sūnaus interesai. Nesutikimą su perkėlimu iš vienų pataisos namų į kitus pareiškėjas motyvuoja ir tuo, kad artimiausiu metu Kauno apylinkės teisme turėtų būti nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje įtarimai pareikšti pareiškėjui, todėl jo perkėlimas iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN yra ekonomiškai nenaudingas, nes tokiu būdu pareiškėjo konvojavimas būtų ženkliai brangesnis, nei pareiškėjas būtų perkeltas atgal į Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK jis jautėsi saugus, dirbantys pareigūnai užtikrino jo priežiūrą, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę neįgijo jokių priešų, su niekuo nesipyko, dėl ko būtų kilęs pavojus jo saugumui, taip pat nepažeidė pataisos įstaigos taisyklių, jų laikėsi, negavo jokių nuobaudų. Pažymi, kad kartu su skundu pateikti pažymėjimai patvirtina, kad jis dalyvavo Pravieniškių PN-AK vykdomose viktorinose ir mokymuose.
Pareiškėjo vertinimu, Nutarimas yra nepagrįstas, todėl turi būti naikintinas, nes pareiškėjo neteisėtas perkėlimas iš vienų pataisos namų į kitus daro žalą, kuri pasireiškia stresu ir nerimu, kas įtakoja bendrą jo būklę.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 38–40).
Nurodo, kad pareiškėjas motyvuotu atsakovo Nutarimu ir laikantis teisės aktų reikalavimų buvo perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN. Atsakovo vertinimu, tai, kad pareiškėjas reiškia nepasitenkinimą Nutarimu, nesudaro pagrindo jo naikinti ar perkelti pareiškėją į kitą įkalinimo įstaigą. Pažymi, kad teisės aktai nenumato asmens pasirinkimo laisvės renkantis įstaigą, kurioje šis toliau atliks jam paskirtą bausmę. Teigia, jog pareiškėjas į Kalėjimų departamentą su skundu dėl socialinės reabilitacijos sąlygų Vilniaus PN nėra kreipęsis, todėl atsakovas neturi išsamios informacijos apie pareiškėjo skunde minimas aplinkybes, nes atskirai apie kiekvieną nuteistąjį informacijos nekaupia ir nesaugo. Pasisakydamas dėl pareiškėjo tariamų sveikatos sutrikimų atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai yra subjektyvaus pobūdžio, neįrodyti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis arba objektyviais įrodymais, todėl turėtų būti atmestini kaip nepagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 36–37).
Nurodo, kad Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nesuteikia nuteistajam teisės pasirinkti jo pageidaujamą konkrečią laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigą, tokia teisė yra suteikta Kalėjimų departamento direktoriui. Teigia, kad nepriklausomai nuo to, į kurią pataisos įstaigą pareiškėjas perkeltas, jam taikomas toks pat laisvės atėmimo bausmės režimas, teisių apribojimai ir suvaržymai, kokie buvo nustatyti apkaltinamuoju nuosprendžiu.
Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Tai, kad Nutarimas netenkina subjektyvių pareiškėjo norų ir pageidavimų, nėra pagrindas Nutarimą naikinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus PN atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Kalėjimų departamento direktoriaus priimto Nutarimo, kuriuo nuspręsta perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 8, 28).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. rugpjūčio 16 d. priėmė nutarimą „Dėl nuteistojo perkėlimo“ Nr. NN-1217, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 30 d. Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis BVK 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-275 redakcija) 3.2 papunkčiu ir siekdamas palengvinti pareiškėjo socialinę reabilitaciją ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, taip pat užtikrindamas veiksmingesnę pareiškėjo priežiūrą ir saugumą, bei atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. V-278 „Dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano, patvirtinimo“ patvirtintą planą, nutarė perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN. Iš Vilniaus PN 2019 m. rugsėjo 26 d. rašto Nr. 9-10574 „Dėl duomenų pateikimo“ matyti, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 30 d. atvyko į Vilniaus PN.
Pareiškėjas skunde ginčija jo perkėlimo pagrindą iš vienos pataisos įstaigos į kitą, nurodydamas, kad jo perkėlimas nepalengvina socialinės reabilitacijos ir individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimo. Priešingai, perkėlimas daro jam neigiamą įtaką: perkėlus, tapo apsunkintas bendravimas su šeimos nariais, yra ekonomiškai nenaudingas, kadangi turės būti konvojuojamas į teismo posėdžius Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, kur jam pareikšti įtarimai. Nurodo ir tai, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo jokio pagrindo jo nesaugumui, nėra pažeidęs pataisos įstaigos taisyklių, negavęs jokių nuobaudų. Mano, kad skundžiamas Nutarimas yra nemotyvuotas ir apsiribojantis formaliu nurodymu.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.
BVK 69 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. birželio 27 d.) nustatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius.
Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas, patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 31 d. Kalėjimų departamento įsakymu V-321 (toliau – ir Aprašas), įgyvendina minėtą BVK 69 straipsnio 1 dalį ir detalizuoja nuteistųjų perkėlimo tvarką ir sąlygas. Aprašo 3 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriems esant leidžiama perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą.
Aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą. Nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo pasirašo Kalėjimų departamento direktorius arba direktoriaus pavaduotojas, kuriam priskirta administruoti saugumo valdymo sritį (5 punktas). Be to, Aprašo 12 punkte nustatyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.
Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą nurodo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. V-278 „Dėl priemonių kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, plano patvirtinimo“ (toliau – ir Planas), Plano 4 dalyje nurodyta organizuoti 120 nuteistųjų, atliekančių bausmę Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje bei 30 nuteistųjų, atliekančių bausmę šios įstaigos 1-ame sektoriuje perkėlimą į Vilniaus PN.
Taigi, iš teisinio reglamentavimo matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į atitinkamas (išimtines) aplinkybes, nuteistąjį perkelti tęsti bausmės atlikimą į kitus pataisos namus. BVK 69 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad įvykus atitinkamoms aplinkybėms, būtent Departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė parinkti kitus pataisos namus. Administravimo subjekto naudojimasis įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecija turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad BVK 69 straipsnyje įtvirtintos bausmės atlikimo vienoje pataisos įstaigoje taisyklės išimties taikymas yra galimas, bet turi būti motyvuotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015). Minėtas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti bausmės atlikimo vietos. Nagrinėjamu atveju Nutarimas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus PN, buvo priimtas galiojančių teisės aktų pagrindu, yra pagrįstas Plano 4 punktu. Pareiškėjas neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas Nutarimas, yra neteisėtas ir negaliojantis. Pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindžia Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (t. y. kad perkėlimas nepalengvins jo socialinės reabilitacijos, kad pareiškėją perkėlus, yra apribojama jo galimybė (teisės) dažniau palaikyti ryšius su artimaisiais, kad tai neekonomiška dėl Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje jam pareikšti įtarimai, kad nėra jokio pagrindo nesaugumui Pravieniškių PN-AK, taip pat tai, kad jis nepažeidė jokių pataisos įstaigos taisyklių ar neturėjo nuobaudų ir kad tokiu būdu yra daroma žala jo sveikatai) yra visiškai nepagrįsti, neturintys pagrindo išvadai, jog priimtas Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tai yra išimtinai pareiškėjo subjektyvi, gynybinė pozicija. Kaip minėta, Aprašo 12 punkte yra numatyta Kalėjimų departamento iniciatyvos teisė perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą esant motyvuotam nutarimui dėl perkėlimo.
Konkrečiai pasisakant dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Vilniaus PN jam apsunkinta bendravimo galimybė su šeimos nariais, apsunkintas socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimas, teismas be kita ko pažymi, jog šie argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais ar prašymais dėl socialinės reabilitacijos sąlygų Vilniaus PN, dėl galimybių nebuvimo ar trukdymo bendrauti (teisių pažeidimo) su šeimos nariais, artimaisiais. Pažymėtina, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, priemonėse yra grindžiamas, visų pirma, savanoriškumo principu. Pareiškėjas nenurodė, kad jam Vilniaus PN yra ribojamos teisės, neleidžiama dalyvauti pasirinktose socialinės reabilitacijos priemonėse, programose, renginiuose, užsiėmimuose, kursuose ir pan. Teismas pažymi, kad posėdžiai Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje gali būti organizuojami vaizdo konferencijos būdu, nebūtinas pareiškėjo fizinis dalyvavimas teismo posėdžiuose. Kiti argumentai, kad nebuvo jokio pagrindo jo nesaugumui Pravieniškių PN-AK, kad neturėjo nuobaudų, kaip minėta, visiškai neįtakoja atsakovo Nutarimo, priimto remiantis Aprašo 3.2 punktu, vadovaujantis Plano 4 dalimi, pagrįstumui (Aprašo 12 punktas). Pareiškėjas kitų svarių argumentų ir aplinkybių ar įrodymų, kurių pagrindu Nutarimas galėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu nepateikė.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos) yra skirti viešojo administravimo institucijos priimamam administraciniam aktui. Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus kiekvienu atveju nustato teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis).
LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756?450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556?15/2010). LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-336-11 išaiškino, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi Kalėjimų departamento ginčijamo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. NN-1217 turinį, daro išvadą, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, t. y. jame yra pateiktas teisinis ir faktinis Nutarimo priėmimo pagrindas bei motyvai. Turimais duomenimis nenustatyta, kad perkėlus pareiškėją į Vilniaus PN, pareiškėjui gali kilti grėsmė ar kiti pavojai. Teisėjų kolegija byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų duomenų pagrindu daro išvadą, jog pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN tolimesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas teisėtai, o tolesnis bausmės atlikimas Vilniaus PN užtikrinamas tokiomis pat pataisos namų sąlygomis, kaip ir Pravieniškių PN-AK ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Reziumuodama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas Nr. NN-1217 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.