Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui R. M., institucija teikianti išvadą Pagėgių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas R. M. nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikė priešieškinį, kuriuo be kita ko prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti vaiko K. M., gimusios 2013-08-13 laikinąją gyvenamąją vietą su vaiko tėvu R. M.. Nurodė, kad dukra Karina faktiškai gyvena su juo Anglijoje, prašė uždrausti ieškovei V. B. išvežti vaiką K. M. be tėvo R. M. sutikimo iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos; priteisti iš V. B. laikiną 150,00 eurų dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. M., mokant periodinėmis išmokomis ir lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą R. M.; nustatyti laikiną bendravimo su K. M., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką – ieškovė V. B. bendrauja su dukra K. M. vieną kartą per savaitę telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nuo 19 val. iki 20 val. vaiko gyvenamosios vietos laiku.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. sausio 17 d. nutartimi atsakovo R. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pagrindiniai nutarties motyvai:Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, dar neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo, nes jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas darė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju teismui pritaikius atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo priešieškiniu keliami reikalavimai būtų patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, todėl būtų pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas R. M. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išspręsti civilinės bylos teismingumo klausimą ir nutarus, kad civilinė byla Nr.2-215-367/2018 neteisminga Lietuvos teismams – ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą, atsisakyti priimti priešieškinį ir civilinę bylą nutraukti, o nutarus, kad civilinė byla teisminga Lietuvos teismams – tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:Pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio (priešieškinio), kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą (CPK 147str. l d.). Teigia, jog nutartyje nieko nėra nurodyta dėl bylos teismingumo, todėl apelianto nuomone, teismas išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą neišsprendęs iškeltos bylos teismingumo klausimo. Darė išvadą, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas (CPK 329 str. l d.).Atkreipė dėmesį, jog nepilnametis vaikas gyvena kartu su tėvu atskirai nuo mamos (mama Danijoje, o vaikas su tėvu – Anglijoje), toks faktas rodo, kad vaiko mama gyvenanti skyrium turi teikti išlaikymą. Todėl mano, kad vaiko tėvo – R. M. prašymas priteisti laikiną išlaikymą yra pagrįstas, nes mama išlaikymo neteikia.Teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuojamas tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių interesams patenkinti dar neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo ir kad taikius laikinąsias apsaugos priemones priešieškinio reikalavimai būtų patenkinti iš esmės ir dėl to būtų pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra, yra nepagrįstas. Ieškovė V. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutiko, mano, jog nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl prašo atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Pažymėjo, jog ieškovės dukra K. M. šiuo metu gyvena su tėvu R. M., jo gyvenamojoje vietoje Anglijoje, todėl ieškovės nuomone, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra jokio būtinumo ir teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl bylos teismingumo

Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 str. 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Analogiškos taisyklės taikomos ir teismui nagrinėjant atskirąjį skundą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kuriuo be kita ko prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti vaiko K. M., gim. (duomenys neskelbtini) laikinąją gyvenamąją vietą su vaiko tėvu R. M. su kuriuo dukra faktiškai gyvena Anglijoje; uždrausti ieškovei V. B. išvežti vaiką K. M. be tėvo R. M. sutikimo iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos; priteisti iš V. B. laikiną 150,00 Eur dydžio išlaikymą; nustatyti laikiną bendravimo su K. M. tvarką. Be to, 2018-03-02 apeliantas, Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą išspręsti bylos teismingumo klausimą. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atskirasis skundas paduotas dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-01-17 nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas išsprendė apelianto pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog civiliniame procese yra įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto papildomai prie atskirojo skundo pateiktas prašymas išspręsti ir bylos teismingumo klausimą peržengia atskirojo skundo nagrinėjimo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio reikalavimo plačiau nepasisako.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, ar teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi, esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą.Bylos duomenimis nustatyta, jog šalių dukra K. M. nuo 2017-12-14 išvyko į Jungtinę Karalystę ir šiuo metu ten gyvena kartu su apeliantu jo gyvenamojoje vietoje. Akivaizdu, kad vaikas išvyko jau po to, kai 2017-09-11 Tauragės rajono apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės V. B. ieškinys atsakovui R. M. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.Bylos duomenys patvirtina, kad iki tėvas išsivežė vaiką į Jungtinę karalystę šalių dukra Karina gyveno Lietuvoje. Įvertinus aptartas aplinkybes manytina, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju teismui pritaikius atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo priešieškiniu keliami reikalavimai būtų patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, todėl būtų pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra, o tai nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas nepagrindė būtinumo taikyti jo prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir nepateikė apie tai jokių įrodymų, kuriuos būtų pagrindas pripažinti reikšmingais, todėl prašymas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su tėvu R. M. netenkintas pagrįstai.Atskiruoju skundu nurodoma, jog šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena kartu su tėvu atskirai nuo mamos., todėl apeliantas mano, kad vaiko mama gyvenanti skyrium turi teikti išlaikymą. Pažymėtina, jog CK 3.65 straipsnyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias turi teisę taikyti teismas iki teismo sprendimo priėmimo, iš kurių viena – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Darytina išvada, jog nenustačius dukros K. M. gyvenamosios vietos kartu su tėvu R. M., nėra teisinio pagrindo nustatyti ir laikino išlaikymo teikimą, juolab, kad apeliantas prašydamas priteisti laikiną išlaikymą į bylą nepateikė jokių įrodymų apie dukros K. M. būtinuosius poreikius bei nepateikė jokių įrodymų apie savo bei ieškovės V. B. finansinę padėtį, kuri yra svarbi siekiant nustatyti tėvų galimybes išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad šie argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jos keisti ar naikinti.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.