- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-16
- Bylos Nr.
- 2S-1252-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00405-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras Alytaus apylinkės teismui 2019 m. gegužės 6 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. P. 654,95 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-3).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (b.l. 74-75).
Šalies argumentai
3. Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. įvykusio eismo įvykio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė – automobilis Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Be to, bylos duomenimis iš policijos įstaigos eismo įvykio informacijos matyti, jog transporto priemonės – automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. T. O, prašymą išmokėti draudimo išmoką pateikė UAB „Simeon“, o žala dėl autoįvykio išmokėta UAB „Ferikas“, todėl ieškovas turėtų patikslinti šias aplinkybes, pagrįsti jas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, pateikė 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2019 m. sausio 18 d. pretenzijas, tačiau nepateikė duomenų, jog minėtos pretenzijos buvo išsiųstos atsakovui ir kad šis jas gavo. Be to, iš prie ieškinio pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovas vairavo UAB „Sotero LT“ priklausantį automobilį, todėl minėtas asmuo civilinėje byloje turėtų būti įtrauktas trečiuoju asmeniu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, vertinant tai, kad byloje galimas sprendimo už akių priėmimas, nesant pirmiau tinkamai pateiktų dokumentų, ieškinys negali būti nagrinėjamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 77-79).
5. Atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą. Ieškinys atitinka CPK 135 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Atsižvelgus į analogiškų Biuro ieškinių, kuriuos priimant teismuose nekyla tokio pobūdžio klausimai, gausą, akivaizdu, kad ieškinio dalykas ir pagrindas yra išdėstyti aiškiai, nuosekliai ir suprantamai. Be to, teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje nustatytus formalius reikalavimus, jokie įrodymai šioje stadijoje negali būti vertinami ar renkami. Su ieškiniu pateiktoje policijos pažymoje pakankamai aiškiai nurodyta, kad automobilis VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo išmoka buvo išmokėta transporto priemonę VOLVO FH12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontavusiai UAB „Ferikas“. Teisės aktai nenustato ieškovui pareigos prieš kreipiantis į teismą skolininkui pareikšti pretenziją. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, nenurodymas nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dėl ginčo dalyko gali būti įtraukiami dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva. Šiuo metu nėra teisinio pagrindo UAB „Sotero LT“ įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo, taigi, šiuo atveju – atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
8. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.).
9. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatyti CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Vertinant, ar procesinis dokumentas sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikėtų atsižvelgti į tai, koks yra procesiniame dokumente nenurodytų duomenų tikslas ir pobūdis, ar šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose etapuose, ar nenurodyti duomenys yra besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padariniai, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, ar atitinkamų duomenų asmuo nenurodė ir/ar nepateikė dėl objektyvių priežasčių arba kad negalėjo jų gauti, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas jų negali nesudėtingai gauti.
10. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas netiksliai nurodė faktinį ieškinio pagrindą, nepateikė dalies ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų bei dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu neįtraukė atsakovo vairuotos transporto priemonės savininko, todėl nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad trūkumų šalinimo institutą pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju taikė nepagrįstai.
11. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
12. Bendru atveju įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, t. y., pateikiant ieškinio pareiškimą, ieškovui pakanka tik nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir paaiškinti, kuriuo konkrečiu dokumentu ar kuriais kitais įrodymais patvirtinama viena ar kita aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Taigi, įstatymų leidėjas nereikalauja iš ieškovo civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Svarbiausia yra nustatyti, ar iš esmės yra aiškus ir suprantamas ieškinio turinys, ar nėra akivaizdžių procesinių kliūčių priimti ieškinį.
13. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, kilusių iš draudimo teisinių santykių. Iš ieškinio turinio matyti, jog jis nors ir nėra detalus, tačiau ieškinio pagrindas ir dalykas yra pakankamai aiškūs, ieškinyje nurodyti ir pateikti tam tikri įrodymai, pagrindžiantys prašomų priteisti nuostolių atsiradimo aplinkybes. Tuo tarpu, atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinio pagrįstumo ir įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo klausimo sprendimo stadijoje teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti renkami, kokioje proceso stadijoje ir kokius įrodymus pateikti yra ieškovo apsisprendimo dalykas.
14. Skundžiamoje nutartyje, be kita ko, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad transporto priemonės, kuriai padaryta žala, savininkas yra S. T. O., prašymą išmokėti draudimo išmoką pateikė UAB „Simeon“, o žala dėl autoįvykio išmokėta UAB „Ferikas“, todėl ieškovas turėtų patikslinti šias aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam tikrų ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.) (CPK 226 str., 228 str. 1 d.).
15. Pažymėtina ir tai, kad priėmęs ieškinį, teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 225 str. 5 p.). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
16. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo, taigi, šiuo atveju – atsakovas.
17. Konstatuotina, kad nėra pagrindo spręsti, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos UAB „Sotero LT“ teisėms ar pareigoms. Vėlesnėse proceso stadijose nustačius kitokias aplinkybes, dėl šioje byloje priimto sprendimo įtakos UAB „Sotero LT“ teisėms ar pareigoms, teismas ją įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, galėtų pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje ar nagrinėdamas bylą iš esmės (CPK 225 str. 5 p., 47 str. 1 d.).
18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nėra esminiai, dėl kurių civilinė byla negali būti iškeliama. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą, neužtikrino apelianto teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia (CPK 137 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį ir ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.