Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1645-658/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-13
Bylos Nr.: e2A-1645-658/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01818-2017-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Lidmontažas“
Atsakovas: R. D.

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika

Civilinė byla Nr. e2A-1645-658/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01818-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.4.8.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lidmontažas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-399-527/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lidmontažas“ ieškinį atsakovui R. D., trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Energijos taupymo technologijos“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilęs dėl atsakovo, kaip buvusio trečiojo asmens vadovo, neteisėtais veiksmais padarytos tiesioginės žalos kreditorei.

Šalies argumentai

2. Ieškovė UAB „Lidmontažas“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 34 464 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

3. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2016 m. birželio 30 d. tarp ieškovės ir UAB „Energijos taupymo technologijos“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. ETT 16/06/30 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti suvirinimo darbus objekte „Mokslo paskirties pastatas (duomenys neskelbtini)“. UAB „Energijos taupymo technologijos“ vardu sutartį sudarė ir pasirašė direktorius R. D. (atsakovas). Už faktiškai atliktus darbus bendrovė privalėjo sumokėti ieškovei per 30 kalendorinių dienų po atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo ir sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Bendrovė iš dalies už pirmąjį darbų atlikimo aktą su ieškove atsiskaitė, tačiau vėliau atliktų darbų aktuose pasirašyti atsisakė ir Sutarties 4.1 punkte nustatytu terminu PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, bei ieškovei už atliktus darbus liko skolinga 32 146 Eur, neskaitant delspinigių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. įsiteisėjusiu sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017 priteisė iš UAB „Energijos taupymo technologijos“ ieškovei 32 146 Eur skolą, 610 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 708 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4114-562/2017 UAB „Energijos taupymo technologijos“ iškėlė bankroto bylą. Ieškovė sužinojo, kad atsakovas yra atšauktas iš vadovo pareigų. Be to, esant pradelstiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, jis kai kuriems fiziniams asmenims mokėjo didelius avansus, pažeisdamas mokėjimo eiliškumo tvarką, o turtas buvo iššvaistytas, dėl ko nėra galimybių atsiskaityti su ieškove. Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartyje nurodyta, kad trečiasis asmuo nekilnojamojo turto neturi, jam nuosavybės teise priklauso 35 214,29 Eur, jis yra nemokus, nevykdo įsipareigojimų, o vien UAB „SANISTAL“ naudai 2017 m. kovo 1 d. teismo įsakymu yra priteista 34 461,72 Eur. Be to, bendrovei buvo iškelta eilė bylų dėl skolos priteisimo, o ieškiniai tenkinti visiškai. Dėl nesąžiningų, o galimai ir nusikalstamų atsakovo veiksmų, visiškai nesuderinamų su įprasta verslo rizika, netinkamo jo, kaip bendrovės vadovo, pareigų atlikimo, ieškovė prarado galimybę atgauti skolą už tinkamai atliktus darbus iš UAB „Energijos taupymo technologijos“, už ką yra atsakingas atsakovas. Atsakovas, veikdamas trečiojo asmens vardu, sudarė Sutartį su ieškove, nors iš anksto žinojo, kad bendrovė neturės galimybės atsiskaityti. Nors trečiasis asmuo maža dalimi ir sumokėjo už atliktus darbus, tačiau galimai tik dėl to, kad įgytų ieškovės pasitikėjimą ir kad ji nenutrauktų Sutarties, bei tęstų darbus. Kita vertus, iš 2016 m. balanso matyti, kad jau 2016 m. bendrovė buvo nemoki. Tokiu būdu atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir asmeniu, kuriam geriausiai yra žinoma bendrovės finansinė būklė, privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Vietoje to atsakovas trečiojo asmens vardu prisiėmė papildomus įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu, kurių neketino įvykdyti, nors yra gavęs iš pagrindinio užsakovo atsiskaitymą už ieškovės atliktus darbus. Iš trečiojo asmens atgauti bent dalį skolos, kai pirmiausiai visos bankrutuojančios bendrovės gautos lėšos skiriamos bankroto administravimo išlaidoms padengti, nėra jokių galimybių. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Ieškovė, kaip trečiojo asmens kreditorė, turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą pareiškiant ieškinį atsakovui kaip UAB „Energijos taupymo technologijos“ vadovui.

Atsiliepimas

4. Atsakovas R. D. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. dirbo UAB „Energijos taupymo technologijos“ direktoriumi, o po jo darbo sutarties nutraukimo bendrovei nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. birželio 30 d. vadovavo direktorius K. P.. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimas už akių priimtas atsakovui nebeinant trečiojo asmens direktoriaus pareigų ir nedalyvaujant procese, bei niekam neginant bendrovės interesų, nors atsakovas informavo vienintelį akcininką G. B. ir naująjį direktorių K. P. apie įmonės teisinius ginčus. Sprendime už akių teismas atliko tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą. Nors įsiteisėjęs teismo sprendimas yra visiems privalomas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendime už akių nustatytos aplinkybės šioje byloje negali būti laikomos prejudiciniais faktais, kadangi atsakovas toje byloje nedalyvavo. Be to, ieškovė netinkamai vykdė su UAB „Energijos taupymo technologijos“ sudarytą rangos sutartį: vėlavo atlikti darbus, dalies darbų neatliko, dalį darbų atliko su defektais, neperdavė su darbų vykdymu susijusios dokumentacijos, o trečiasis asmuo buvo priverstas samdyti kitus subrangovus ieškovės neatliktiems darbams baigti. Pagal Sutarties 2.1.2 punktą darbai turėjo būti baigti iki 2016 m. spalio 1 d., tačiau iki to laiko ieškovė nebuvo atlikusi net pusės numatytų darbų ir atliko tik 47 proc. techniniame projekte numatytų siūlių (2 179 vnt.), ką įrodo pačios ieškovės pateikti atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos faktūros. Būtent ieškovė, žinodama savo pajėgumus, pasirašė Sutartį, kurios negalėjo įvykdyti nustatytais terminais. Dėl to UAB „Energijos taupymo technologijos“ buvo priversta skubos tvarka papildomai sudaryti sutartis su kitais rangovais, kad atlikti ieškovės neatliktus vėluojančius darbus. Tai patvirtina A. B. atliktų darbų aktai ir sąskaitos faktūros. UAB „Energijos taupymo technologijos“ prašė ieškovės perduoti techninę dokumentaciją ir spręsti klausimą dėl defektų šalinimo, tačiau ieškovė neperdavė prašomos dokumentacijos. Pažymėjo, kad pagal Sutarties 7.4 punktą ieškovei buvo numatyti 100 Eur delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną atliekant darbus. Ieškovės atstovas 2017 m. vasario 1 d. laišku prašė neskaičiuoti baudų ir kitokių mokėjimų iš trečiojo asmens pusės, kas parodo, kad ieškovė suprato pažeidusi Sutartį. Atsakovas teigė, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų kilusi žala ieškovei. Ieškovė neįrodė reikalaujamos priteisti žalos fakto ir dydžio. Ieškovė, teikdama tą patį 34 464 Eur reikalavimą ir UAB „Energijos taupymo technologijos“ bankroto byloje, ir atsakovui, pati elgiasi nesąžiningai ir siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Reikalaujama priteisti žala yra hipotetinė, kadangi nėra įvykdytas išieškojimas iš įmonės turto. Kol nepasibaigusi UAB „Energijos taupymo technologijos“ bankroto byla, nėra žinoma, kokia dalis iš ieškovės reikalavimo bus patenkinta bankroto procese. Tai, kad trečiajam asmeniui yra pareikšta kitų kreditorių ieškinių, nepaneigia fakto, kad ieškovė turi galimybę atgauti dalį skolos. Ieškinys grindžiamas iš esmės deklaratyviais teiginiais ir vien faktu, kad trečiasis asmuo neatsiskaitė su ieškove. Ieškovė nenurodė jokių konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų, nukreiptų būtent į ieškovę. Argumentas, kad su ieškove buvo sudaryta Sutartis iš anksto žinant, kad nebus atsiskaitoma, niekaip neįrodytas. Be to, tai paneigia pačios ieškovės pripažįstamas faktas, kad iš dalies su ja buvo atsiskaityta. Ieškovė nurodė tik bendro pobūdžio aplinkybes, kad neva atsakovas netinkamai valdė trečiąjį asmenį, kurios nepagrįstos įrodymais. Pažymėjo, kad Sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta dar 2016 m. birželio 30 d., o bankroto byla trečiajam asmeniui iškelta tik po metų – 2017 m. birželio 15 d., iki tol UAB „Energijos taupymo technologijos vykdė darbus. Būtent atsakovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jokių įrodymų dėl kito įmonės nemokumo momento ar nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovė nepateikė. Ieškovės argumentai, kad atsakovas jau esant pradelstiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams kai kuriems fiziniams asmenims mokėjo didelio dydžio avansus, taip pat negrįsti ir neįrodyti.

5. Trečiasis asmuo BUAB „Energijos taupymo technologijos“ atsiliepimu į ieškinį prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-4114-562/2017 bus patvirtinti visi trečiajam asmeniui pareikšti kreditoriniai reikalavimai ir taps aiški iš trečiojo asmens turto nepatenkinta skolos ieškovei dalis. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad visi ieškovės teiginiai apie neteisėtą atsakovo elgesį tik ieškovės atžvilgiu yra deklaratyvūs ir menami, nepagrįsti konkrečiais įrodymais. Ieškovė neaiškiai nurodė, kokiu pagrindu reikalauja iš atsakovo atlyginti skolą, kurią atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismas jau įpareigojo trečiąjį asmenį. Atsakovas byloje turėtų būti tik kaip papildomas skolininkas, nes jo atsakomybė yra subsidiari, t. y. atsakovas turėtų atsakyti tiek, kiek skolos ieškovei nepadengs UAB „Energijos taupymo technologijos“. Ieškovė reikalavimus atsakovui nurodytu teisiniu pagrindu galės reikšti tik tada, kai trečiojo asmens bankroto byloje bus galutinai aišku, kokia apimtimi liks nepatenkintas ieškovės kreditorinis reikalavimas. Ieškinio tenkinimas galimai lemtų UAB „Energijos taupymo technologijos“ kreditorių bankroto byloje teisėtų interesų pažeidimą, nes nustačius faktines aplinkybes, leidžiančias trečiajam asmeniui reikšti ieškinį atsakovui visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams apginti (pvz., nustačius, kad atsakovas per vėlai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), ieškovės ieškinio tenkinimas iš atsakovo turto galimai sumažintų galimybes iš atsakovo turto tenkinti visų likusių kreditorių finansinius reikalavimus. Nurodė, kad iš trečiojo asmens banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2017 m. birželio 15 d. matyti, kad UAB „Energijos taupymo technologijos“ iš savo veiklos gavo 506 289,66 Eur pajamų ir patyrė 495 588,84 Eur išlaidų. Šie duomenys pagrindžia, kad Sutarties sudarymo metu atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti su ieškove. Be to, šiuo metu UAB „Energijos taupymo technologijos“ administratorius yra kreipęsis į teismą dėl 57 614,83 Eur skolos, 1 121,05 Eur netesybų ir procesinių 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo iš UAB „Irdaiva“ trečiojo asmens naudai. Pažymėjo, kad ieškovė su atsakovu Sutartį sudarė 2016 m. viduryje, todėl skeptiškai vertinami ieškovės teiginiai apie trečiojo asmens nemokumą Sutarties sudarymo momentu, nes ieškovė remiasi 2016 m. balansu, sudarytu metams pasibaigus, tuo tarpu UAB „Energijos taupymo technologijos“ sąskaitos išrašas liudija, kad įmonė po Sutarties sudarymo toliau vykdė veiklą ir iš jos gavo pajamas. Trečiasis asmuo palaikė atsakovo argumentus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu už akių nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat skolos ieškovei ir jos dydžio nustatymo faktas, šioje byloje neturi prejudicinės galios ir ieškovės turi būti įrodinėjamos iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Lidmontažas“ atsakovui R. D. 3 163,61 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir 9,48 Eur pašto išlaidas valstybei. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

1.1. Nors įsiteisėjęs teismo sprendimas yra visiems privalomas ir vykdytinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendime už akių, kuriame buvo atliktas tik formalus ieškovės pateiktų įrodymų vertinimas, nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje ir negali sukelti teisinių pasekmių atsakovui, kuris UAB „Energijos taupymo technologijos“ direktoriumi dirbo tik iki 2017 m. gegužės 19 d. Atsakovas minėtos bylos nagrinėjime nedalyvavo, neturėjo galimybių teikti savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimo trečiajam asmeniui pagrįstumo. Priešingu atveju, būtų paneigtas atsakovui šioje byloje rungtyniškumo principo galiojimas, teisė į teisingą teismą ir teisė būti išklausytam. Taigi, ieškovė šioje byloje nėra atleista nuo įrodinėjimo aplinkybių, nustatytų 2017 m. birželio 2 d. sprendimu už akių (o tuo pačiu ir dėl žalos dydžio).

Atsiliepimas

1.2. Atsakovo paaiškinimai ir šalių susirašinėjimas patvirtino, jog tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl to, ar pati ieškovė tinkamai vykdė sutartį. Pati ieškovė netinkamai vykdė sutartį ir padarė esminių sutarties pažeidimų: vėlavo atlikti darbus, dalies darbų apskritai neatliko, o dalis atliktų darbų buvo su defektais, neperdavė su darbų vykdymu susijusios dokumentacijos, dėl ko UAB „Energijos taupymo technologijos“ buvo priversta samdyti kitus subrangovus neatliktiems darbams baigti. Pažymėjo, kad ieškovės atstovas 2017 m. vasario 1 d. laišku prašė neskaičiuoti baudų ir kitokių mokėjimų, kas parodo, kad ieškovė suprato pažeidusi Sutartį. Teismas padarė išvadą, jog trečiasis asmuo su ieškove už jos atliktus darbus neatsiskaitė ir dėl pačios ieškovės kaltės, o ne dėl to, kad jau sudarant Sutartį atsakovas žinojo, jog neturės galimybių atsiskaityti.

1.3. Teismo nuomone, šioje byloje nėra nustatytos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo, kaip UAB „Energijos taupymo technologijos“ vadovo, atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Teismas pažymėjo, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos ne konkrečiam kreditoriui ar akcininkui, o tik pačiam juridiniam asmeniui, todėl neteisėti vadovo veiksmai, pasireiškę CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimu, neatitinka šioje byloje pareikšto tiesioginio individualaus kreditoriaus ieškinio pagrindo kriterijų. Teismas sprendė, kad individualaus vadovo delikto būtent ieškovės atžvilgiu byloje neįrodyta. Be to, ieškovė yra tik viena iš devyniolikos UAB „Energijos taupymo technologijos“ bankroto byloje patvirtintų trečios eilės kreditorių. Taigi, byloje nenustatyta vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Tai konstatavus, vertinimas, ar atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas bendrovei, neturi reikšmės ginčo sprendimui iš esmės. Nagrinėjamu atveju tyčinio bankroto faktas taip pat nenustatytas.

1.5. Ieškovės argumentai, kad su ja Sutartis 2016 m. birželio 30 d. buvo sudaryta iš anksto žinant, kad pagal ją nebus atsiskaitoma, teismo nuomone, yra niekaip neįrodyti. Be to, tai paneigia pačios ieškovės pripažįstamas faktas, kad iš dalies su ja buvo atsiskaityta. Teismas nustatė, kad UAB „Energijos taupymo technologijos“ dėl ieškovės veiksmų buvo priversta skubiai ieškoti kitų rangovų, tam, kad būtų atlikti neįvykdyti ir vėluojantys ieškovės darbai, tarp šalių vyko derybos dėl atsiskaitymo, trūkumų šalinimo, dokumentacijos perdavimo, buvo derinami atsiskaitymo grafikai, todėl ieškovės teiginiai, kad jau sudarant sutartį buvo ketinama neatsiskaityti, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėjo, kad Sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta 2016 m. birželio 30 d., o bankroto byla UAB „Energijos taupymo technologijos“ iškelta tik po metų – 2017 m. birželio 15 d., iki tol trečiasis asmuo vykdė darbus. Iš trečiojo asmens banko sąskaitos išrašo nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2017 m. birželio 15 d. matyti, kad trečiasis asmuo iš savo veiklos gavo 506 289,66 Eur pajamų ir patyrė 495 588,84 Eur išlaidų, likutis – 16 288,14 Eur. Pateikti duomenys pagrindė, kad objektyviai atsakovas atsiskaityti su ieškove galimybę turėjo.

1.6. Teismas nustatė, kad UAB „Energijos taupymo technologijos“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 metus VĮ Registrų centrui buvo pateikti 2016 m. birželio 2 d., t. y. prieš ieškovei pasirašant 2016 m. birželio 30 d. Sutartį su trečiuoju asmeniu. Iš UAB „Energijos taupymo technologijos“ balanso už 2016 metus matyti, kad jau praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, t. y. 2015 metų pabaigai, įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, sudarę 244 894 Eur, 14 684 Eur suma viršijo bendrovės 230 210 Eur vertės turtą. Taigi, pati ieškovė, galėdama sužinoti tokią 2015 m. gruodžio 31 d. buvusią trečiojo asmens finansinę būklę, pasirašydama Sutartį su atsakovu, veikusiu trečiojo asmens vardu, veikė išimtinai savo rizika. Be to, per 2016 metus bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis 2016 m. gruodžio 31 d. net sumažėjo iki 10 442 Eur (295 478 – 285 036), o duomenys apie tai, jog Sutarties sudarymo metu 2016 m. birželio 30 d. įsipareigojimai taip pat viršijo turtą, byloje nėra pateikti. Vien tai, kad UAB „Energijos taupymo technologijos“ jau 2016 m. birželio 30 d. Sutarties sudarymo metu pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas galėjo būti nemoki, neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų būtent į ieškovę, tuo labiau, kad būtent atsakovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o jokių įrodymų dėl kito įmonės nemokumo momento ar atsakovo nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovė byloje nenurodė.

1.7. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Energijos taupymo technologijos“, atstovaujama atsakovo, su UAB ,,Irdaiva“ 2016 m. birželio 27 d. sudarė rangos sutartį Nr. ETT 16/06/27, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti darbus už 353 638,69 Eur be PVM. Ši aplinkybė taip pat pagrindė nepagrįstumą ieškovės teiginio, kad sutartis sudaryta žinant, kad trečiasis asmuo neturės galimybės atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Be to, trečiojo asmens administratorius ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 57 614,83 Eur skolos, 1 121,05 Eur netesybų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš UAB „Irdaiva“ trečiojo asmens naudai. Tai, kad ir su trečiuoju asmeniu buvo (galėjo būti) iki galo neatsiskaityta, taip pat paneigia anksčiau nurodytą ieškovės teiginį.

Šalies argumentai

1.8. Teismas sprendė, kad ieškovės pareikšto tiesioginio ieškinio tenkinimas šiuo metu galimai lemtų trečiojo asmens kreditorių bankroto byloje teisėtų interesų pažeidimą, nes nustačius faktines aplinkybes (pvz., nustačius, kad atsakovas per vėlai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), leidžiančias trečiojo asmens administratoriui reikšti ieškinį atsakovui arba kreditoriui reikšti netiesioginį ieškinį visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams apginti, ieškovės ieškinio tenkinimas iš atsakovo turto galimai sumažintų galimybes iš atsakovo turto tenkinti visų likusių trečiojo asmens kreditorių finansinius reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

1.9. Teismas sprendė, jog vien fakto, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi UAB „Energijos taupymo technologijos“ yra iškelta bankroto byla, reiškiant tiesioginį ieškinį įmonės vadovui nepakanka. Atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių būtų kilusi žala būtent ieškovei (o ne ir visiems kitiems kreditoriams), šioje byloje pareikštu tiesioginiu ieškiniu nėra įrodyti.

1.10. Ieškovės argumentai, kad atsakovas jau esant pradelstiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, kai kuriems fiziniams asmenims mokėjo didelio dydžio avansus, pažeisdamas įstatymuose įtvirtintą mokėjimo eiliškumo tvarką, bei kad atsakovas iššvaistė balanse buvusį trečiojo asmens turtą, taip pat negrįsti ir neįrodyti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, ieškovė jokiais teisėtais argumentais nepagrindė, kaip tokių avansų mokėjimas ir/ ar mokėjimo eiliškumo tvarkos pažeidimas bei turto iššvaistymas (sumažėjimas) priežastiniu ryšiu buvo susijęs būtent su ieškove.

1.11. Teismas pažymėjo, jog 2018 m. kovo 7 d. nutartimi buvo palikęs ieškinį nenagrinėtą, tačiau, gavęs ieškovės advokato atskirąjį skundą su papildomais įrodymais, pateisinančiais neatvykimo priežastį, teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi pats pasinaikino 2018 m. kovo 7 d. nutartį, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. balandžio 24 d. Teismas pažymėjo, jog nors iki teismo posėdžio buvo beveik mėnesis laiko, ieškovės advokatas tik 2018 m. balandžio 15 d. prašymu kreipėsi į administratorių, kad jis iki 2018 m. balandžio 23 d. pateiktų jam atsakymą į klausimus. Ieškovės atstovas 2018 m. balandžio 24 d. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo iš trečiojo asmens, kurių jam administratorius nepateikė. Teismas nurodė, kad byla teisme yra nagrinėjama nuo 2017 m. liepos 13 d., o pasirengimas bylą nagrinėti teisme, vyko paruošiamųjų dokumentų būdu ir buvo baigtas dar 2017 m. spalio 12 d. nutartimi paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje, o šių įrodymų ieškovė galėjo pareikalauti ir ieškinyje, ir dublike, ir per protingą terminą po to, kai 2017 m. gruodžio 6 d. protokoline nutartimi buvo atmestas ieškovės prašymas dėl bylos sustabdymo ir ieškovei buvo išaiškinta, jog būtent šioje byloje turės būti įrodytos visos keturios civilinės atsakomybės už ieškovei padarytą žalą sąlygos pagal atsakovui pareikštą tiesioginį ieškinį. Be to, šių duomenų reikalavimas tik 2018 m. balandžio 24 d. teismui pateiktu rašytiniu prašymu neabejotinai užvilkintų sprendimo šioje byloje priėmimą, o prašomi išreikalauti įrodymai neaišku kaip pagrįstų tiesioginį ieškinį, todėl teismas netenkino ieškovės prašymo ir dar kartą neatidėjo ir taip jau užsitęsusios bylos nagrinėjimo, o išnagrinėjo bylą iš esmės.

1.12. Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytomis ribomis, iki Rekomendacijose nurodytų dydžių sumažino atsakovo prašomas priteisti sumas už 2017 m. rugpjūčio 16 d. atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. gruodžio 6 d., 2018 m. vasario 15 d., 2018 m. vasario 19 d. teismo posėdžiuose. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė, jog patirtos išlaidos susidarė rengiant ir atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei už pasirengimą 2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžiui, tačiau įrodymai apie šias išlaidas teismui nepateikti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Lidmontažas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovės UAB „Lidmontažas“ apeliacinio skundo, sumažinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu priteistą iš ieškovės atsakovo R. D. naudai 3 163,61 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 500 Eur. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, netenkindamas ieškovės 2018 m. balandžio 24 d. prašymo išreikalauti papildomus įrodymus iš trečiojo asmens, netinkamai taikė proceso teisės normas, pažeidė rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principus, nes užkirto kelią ieškovei teikti į bylą ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Nesurinkus būtinų įrodymų ieškinio reikalavimams pagrįsti, nebuvo objektyvios galimybės visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti civilinę bylą ir nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. nebuvo atskleista bylos esmė. Atsakovas iš esmės atsidūrė privilegijuotos ginčo šalies padėtyje ir teismas nevienodai padėjo šalims įgyvendinti savo procesines teises. Dėl to skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

1.2. Nors teismas 2018 m. kovo 22 d. paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. balandžio 24 d., tačiau teismo šaukimas advokatui buvo įteiktas tik 2018 m. kovo 23 d. (penktadienį), kas reiškia, kad faktiškai tik 2018 m. kovo 26 d. ieškovės advokatas galėjo sužinoti apie paskirtą teismo posėdį. Pažymi, kad tam tikrą poziciją būtina suderinti su klientu, o tam reikalingos papildomos laiko sąnaudos. Šiuo atveju dviejų savaičių laikotarpis, skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. balandžio 15 d., buvo pakankamai racionalus ir protingas, neleidžiantis daryti išvados apie ieškovės piktnaudžiavimą teise ir bylos vilkinimą. Be to, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą, UAB „Energijos taupymo technologijos“ bankroto administratorius turėjo būti jau patikrinęs visus bendrovės sandorius ir kitus dokumentus, bei juos atitinkamai išanalizavęs. Bankroto administratorius iki 2018 m. balandžio 23 d. reikalautos informacijos nepateikė, dėl ko tik 2018 m. balandžio 24 d. iškilo poreikis kreiptis į teismą dėl informacijos išreikalavimo.

1.3. Vien tai, kad pasirengimas bylai vyko parengiamųjų dokumentų būdu, negalėjo būti pagrindu atsisakyti tenkinti ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo. Pažymi, kad vieno iš paskutinių vykusių posėdžių metu, kuriame dalyvavo ieškovės atstovas (išskyrus 2018 m. balandžio 24 d.), atsakovas negalėjo atsakyti į tam tikrus klausimus, įskaitant ir susijusius su trečiojo asmens turtu. Tokiu būdu iškilo papildomas poreikis gauti tam tikrą informaciją, todėl toks prašymas galėjo būti pareikštas vėlesnėse proceso stadijose.

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017 nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje ir negali sukelti teisinių pasekmių atsakovui. Nagrinėjamu atveju yra priimtas teismo sprendimas, kuris privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo reikšmingas įrodinėjant atitinkamus faktus dėl tinkamai atliktų darbų ir teisės į apmokėjimą atsiradimą, bei paneigiant atsakovo teiginius. Be to, aplinkybė, kad atsakovas nuo 2017 m. gegužės 19 d. nėjo trečiojo asmens direktoriaus pareigų neeliminuoja jo nuo atsakomybės už padarytą žalą, nes pats žalos padarymo faktas yra įvykęs anksčiau nei priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimas. Sprendimas yra tik žalos dydį patvirtinantis vienas iš įrodymų.

1.5. Teismas suabsoliutino atsakovo argumentus, paaiškinimus kaip visiškai teisingus, įrodytus ir nekvestionuojamus, o bet kokie ieškovės samprotavimai, teiginiai ir argumentai atmesti. Teismas visiškai nevertino (arba vertino netinkamai) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo už akių. Byloje nėra jokių pretenzijų iš trečiojo asmens pusės, kuriomis remiantis dar iki papildomų susitarimų su trečiaisiais asmenimis sudarymo ieškovė būtų buvusi informuota apie netinkamai vykdomus sutartinius įsipareigojimus. Be to, nors terminas darbus atlikti pagal Sutarties 2.1.2. punktą buvo 2016 m. spalio 1 d., tačiau susitarimai tarp UAB „Energijos taupymo technologijos“ ir trečiųjų asmenų buvo sudaryti likus pakankamai laiko iki Sutartyje nustatyto termino darbams įvykdyti pasibaigimo. Dėl to neaišku, kodėl reikėjo sudaryti kažkokius papildomus susitarimus. Tokie veiksmai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad su ieškove sąmoningai buvo ketinama iš anksto neatsiskaityti, prioritetą suteikiant kitiems subjektams, tuo padarant žalą ieškovei.

1.6. Ieškovė pažymi, kad nors atsakovas kvestionuoja apskritai visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu už akių priteistą sumą, tačiau dar 2017 m. sausio 27 d. garantiniu raštu dėl atsiskaitymo už atliktus darbus Nr. ETT-S-1-1-201, kurį pasirašė pats atsakovas dar eidamas trečiojo asmens direktoriaus pareigas, pripažino egzistuojančią bent 19 000 Eur skolą ir įsipareigojo ją apmokėti. Šių aplinkybių teismas nevertino.

1.7. Teismas, skirstydamas bylinėjimo išlaidas, pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio nuostatas, t. y.:

7.7.1 Teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi palikęs ieškovės ieškinį nenagrinėtu, taip pat priteisė iš ieškovės atstovo naudai 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei pateikus atskirąjį skundą ir teismui su juo sutikus, teismas pats panaikino priimtą nutartį. Po šios nutarties priėmimo vyko tik vienas papildomas 2018 m. balandžio 24 d. teismo posėdis, kuris truko 1 val. 6 min. Pagal Rekomendacijas maksimali atsakovui priteisina suma už 2018 m. balandžio 24 d. teismo posėdį galėjo sudaryti 85,08 Eur. Dėl to bendra priteistina suma galėjo sudaryti 2 085,08 Eur. Tačiau teismas už 2018 m. balandžio 24 d. vykusį teismo posėdį priteisė atsakovui net 1 163,61 Eur (skirtumas tarp 2018 m. kovo 7 d. nutartimi priteistos 2 000 Eur sumos ir galutiniu sprendimu priteistos 3 163,61 Eur sumos), o tai neatitinka ir prieštarauja CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teismo pareigai aiškinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

7.7.2 Atsakovo atstovas paskutinio posėdžio metu prašė priteisti tik 2 500 Eur, todėl neaišku kodėl teismas savo iniciatyva iš esmės viršijo prašomą priteisti sumą.

7.7.3 Teismas nepagrįstai pagal 2018 m. vasario 15 d. ir 2018 m. vasario 19 d. PVM sąskaitas faktūras iš ieškovės priteisė po 36,30 Eur kelionės išlaidoms atlyginti (viso – 72,60 Eur). Jokios kelionės išlaidos ir jų kompensavimas įstatyme nėra įtvirtintas. Be to, atsakovas apskritai jokių kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų į bylą nėra pateikęs.

7.7.4 Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad buvo tenkintas ieškovės atskirasis skundas dėl 2018 m. kovo 7 d. nutarties. Dėl atskirojo skundo parengimo ieškovė patyrė 340 Eur išlaidas, kurios buvo nurodytos prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tokiu būdu 340 Eur suma turėjo būti įskaityta mažinant iš ieškovės atsakovui priteistiną sumą. Ieškovės vertinimu, maksimali iš viso priteistina suma, įvertinus bylos sudėtingumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, galėjo sudaryti ne daugiau kaip 1 500 Eur.

1.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas, dėl ko bylinėjimosi išlaidas atsakovas patyrė išimtinai dėl ieškovės kaltės. Ieškovė, realizuodama teisę į gynybą, pati pasirinko savo teisių gynybos būdą, įtvirtintą tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje, realizuodama dispozityvumo principą, todėl teismo argumentas dėl įrodymais nepagrįsto pagal tiesioginį ieškinį proceso inicijavimas negali būti laikoma ieškovės kalte dėl neva susidariusių atsakovo išlaidų. Ieškovė naudojosi procesinėmis teisėmis, vienos iš kurių yra bylos stabdymas tokios kategorijos bylose. Tuo tarpu nušalinimas lygiai taip pat buvo reikštas nepasitikint bylą nagrinėjančiu teismu ir tas daryta įstatymo ribose. Tai, kad buvo reiškiami prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nesudaro pagrindo išvadai dėl bylos vilkinimo iš ieškovės pusės, jos kaltės ir dėl to patirtų atsakovo išlaidų.

Atsiliepimas

8. Atsakovas R. D. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atmesti UAB „Lidmontažas“ prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu iš ieškovės atsakovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 847 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Įpareigoti ieškovę UAB „Lidmontažas“ sumokėti 4 010,61 Eur užstatą atsakovo R. D. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

2.1. Ieškovės prašyti išreikalauti įrodymai nesusiję su bylos įrodinėjimo dalyku, tai yra bendro pobūdžio informacija apie įmonės būklę, kuri nesusijusi su į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimu ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusia žala. Be to, ieškovė pati galėjo ilgą laiką rinkti įrodymus ir prašyti pagalbos teismo. Deja, ieškovė visiškai nesiruošė bylos nagrinėjimui, pati nerinko įrodymų ir tik teismo posėdžio dieną pradėdavo reikalauti įrodymų rinkimo iš teismo, taip akivaizdžiai vilkino procesą ir piktnaudžiavo teise. Teismas motyvuotai paaiškino, kodėl netenkino ieškovės prašymo. Prašymą dėl informacijos suteikimo ieškovė galėjo pateikti ieškinyje, dublike, ir per protingą terminą po to, kai 2017 m. gruodžio 6 d. protokoline nutartimi buvo atmestas jos prašymas dėl bylos sustabdymo. Tačiau ieškovė prašymą pateikė tik paskutinę dieną prieš paskirtą teismo posėdį, nors jokių naujų aplinkybių nuo bylos užvedimo neatsitiko.

2.2. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės tiesioginį ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kadangi atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų kilusi žala ieškovei. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas, veikdamas kaip UAB „Energijos taupymo technologijos“ vadovas, sudarė sutartį su ieškove, nors iš anksto žinojo, kad UAB „Energijos taupymo technologijos“ neturės galimybės su ja atsiskaityti. Kaip tik ieškovė iki sutartyje numatyto galutinio darbų užbaigimo termino 2016 m. spalio 1 d. nebuvo atlikusi net pusės numatytų darbų (tik 47 proc.). Šias aplinkybes įrodo byloje ieškovės pateikti atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos faktūros. Trečiasis asmuo dėl tokių ieškovės veiksmų buvo privestas skubiai ieškoti kitų rangovų, tam, kad būtų atlikti neįvykdyti ir vėluojantys ieškovės darbai.

2.3. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad teismas rėmėsi išimtinai tik atsakovo pateiktais įrodymais. Aplinkybę, kad tarp Sutarties šalių vyko derybos patvirtina šalių susirašinėjimas – 2017 m. sausio 27 d. UAB „Energijos taupymo technologijos“ raštu Nr. ETT-S-1-1-201 siūlė ieškovei išdėstyti atsiskaitymą dalimis. Tuo tarpu pačios ieškovės atstovas 2017 m. vasario 1 d. el. laišku prašė neskaičiuoti baudų ir kitokių mokėjimų iš UAB „Energijos taupymo technologijos“ pusės, kas parodo, kad ieškovė suprato, jog yra pažeidusi Sutartį. Pati ieškovė pripažįsta, kad dalį atsiskaitymo už atliktus darbus yra gavusi. Įrodymų, kad Sutarties sudarymo metu atsakovas nesąžiningai nuslėpė kokias nors aplinkybes, ieškovė nepateikė. Be to, Sutartis buvo sudaryta 2016 m. birželio 30 d., o bankroto byla trečiajam asmeniui iškelta tik 2017 m. birželio 15 d., iki tol bendrovė veikė, vykdė darbus.

2.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017 nustatytos aplinkybės dėl 34 464 Eur skolos dydžio atsakovo atžvilgiu prejudicinės galios neturi. Atsakovas minėtoje byloje nedalyvavo, o sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui nebeinant UAB „Energijos taupymo technologijos“ direktoriaus pareigų. 34 464 Eur skola minėtu sprendimu už akių ieškovės naudai buvo priteista tik todėl, kad nebuvo ginami bendrovės interesai teisme.

2.5. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių skaičiavimų, pagrindžiančių, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos gali siekti ne daugiau kaip 1 500 Eur. Tuo tarpu teismas sprendime itin detaliai ir išsamiai motyvavo atsakovui priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį. Pažymi, kad daugumos procesinių dokumentų parengimo išlaidos yra ženkliai mažesnės nei nustatytos Rekomendacijose. Be to, kur teismo skaičiavimu nustatyti dydžiai buvo viršyti, teismas sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė klaidina teismą teigdama, jog atsakovo atstovas nurodė ir prašė priteisti tik 2 500 Eur, o teismas savo iniciatyva viršijo prašomą priteisti sumą. Šiuos teiginius paneigia 2018 m. vasario 19 d. prašymas 4 158,32 Eur sumai. Be to, šiuo atveju, yra reikšminga bylos baigtis, o ne nutartys priimtos bylos nagrinėjimo metu, kuriomis teismas sprendė procesinius klausimus. Todėl jokie įskaitymai šiuo atveju negalimi.

2.6. Teismas pagrįstai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidas atsakovas patyrė išimtinai dėl ieškovės kaltės. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, privalėjo įsivertinti riziką, kad ieškinį atmetus, ji privalės atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovui.

2.7. Atsakovas taip pat prašo įpareigoti ieškovę sumokėti 4 010,61 Eur užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, kadangi yra pagrindas manyti, kad ieškovė gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Ieškovė vengė sumokėti 742 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą, teigė, kad įmonės sąskaitoje nėra lėšų, nors surado pinigų advokato paslaugoms apmokėti. Pažymi, kad pagal tinklapyje rekvizitai.lt skelbiamus duomenis, ieškovė nuolat turi socialinio draudimo įsiskolinimų. Taigi, ieškovė vėluoja atsiskaityti su kreditoriais ir net su valstybe neatsiskaito laiku, tačiau finansuoti teisminį procesą lėšų randa. Tokie ieškovės veiksmai rodo jos nesąžiningumą. Be to, ieškovė inicijavo teisminį procesą prieš atsakovą pagal įrodymais nepagrįstą ieškinį. Vėliau teisminį procesą bandė vilkinti, reikšdama nepagrįstus prašymus dėl bylos sustabdymo, teisėjos nušalinimo ir teismo posėdžių atidėjimo, savalaikiai neteikdama (neprašydama išreikalauti) reikalingų įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Dėl ieškovės 2018 m. balandžio 24 d. prašymo išreikalauti įrodymus

10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės 2018 m. balandžio 24 d. prašymo išreikalauti papildomus įrodymus iš trečiojo asmens, netinkamai taikė proceso teisės normas, pažeidė rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principus, nes užkirto kelią ieškovei teikti į bylą ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus ir todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Vien tai, kad pasirengimas bylai vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, negalėjo būti pagrindu atsisakyti tenkinti ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, kadangi poreikis gauti papildomą informaciją iškilo vėliau.

11. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir nurodo, kad ieškovės prašyti išreikalauti įrodymai nesusiję su bylos įrodinėjimo dalyku, nes juose yra bendro pobūdžio informacija apie įmonės būklę, kuri nesusijusi su į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimu ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusia žala. Be to, ieškovė pati galėjo ilgą laiką rinkti įrodymus ir prašyti pagalbos teismo, tačiau ji tik teismo posėdžio dieną reikalavo įrodymų rinkimo iš teismo, taip vilkino procesą ir piktnaudžiavo teise.

12. CPK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 227 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti šalių dublike ar triplike, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje. CPK 245 straipsnio 2 dalis taip pat suteikia teismui teisę atmesti teismo posėdyje pareikštus šalių prašymus, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą.

13. Nors sutiktina su apeliante, kad poreikis gauti tam tikrą papildomą informaciją gali atsirasti ir po paruošiamųjų dokumentų pateikimo bylą jau nagrinėjant teismo posėdyje, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės 2018 m. balandžio 24 d. prašymas užvilkins sprendimo priėmimą byloje, todėl pagrįstai atsisakė jį tenkinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė pateikė dubliką, o atsakovas ir trečiasis asmuo triplikus. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. posėdyje protokoline nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl bylos sustabdymo ir išaiškino ieškovei, kad ji turi įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės dėl žalos padarymo sąlygas (2017 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 35:42–37:18). Taigi, jau nuo šios datos ieškovei turėjo būti žinoma, kad ji turi pareigą įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus tiesiogiai nukreiptus į ieškovę, dėl to ieškovės patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, bei atsakovo kaltę. Dėl to laikytina, kad jau nuo šios datos apeliantė negalėdama gauti jos nuomone, bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, galėjo kreiptis į pirmosios instancijos teismą prašydama tokius įrodymus išreikalauti iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų (CPK 199 straipsnis).

14. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad poreikis gauti tam tikrą informaciją iškilo vieno iš paskutinių vykusių posėdžių metu, kuriame dalyvavo ieškovės atstovas (išskyrus 2018 m. balandžio 24 d.), kai atsakovas negalėjo atsakyti į tam tikrus klausimus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantės nurodomas pirmosios instancijos teismo posėdis įvyko 2018 m. vasario 15 d., t. y. jame dalyvavo apeliantės atstovas advokatas V. A., atsakovas R. D. ir jo atstovas advokatas R. V., kurie visi davė paaiškinimus, bei atsakė į teismo ir vieni kitų klausimus, o byloje iki 2018 m. vasario 19 d. buvo padaryta pertrauka. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atstovas vėliausiai apie poreikį gauti papildomą informaciją sužinojo 2018 m. vasario 15 d. teismo posėdyje, o ne 2018 m. kovo 23 d. gavus teismo šaukimą. Dėl to apeliantės atstovas, žinodamas apie 2018 m. vasario 19 d. paskirtą teismo posėdį, galėjo jau tuo metu su apeliante derinti tam tikrą poziciją dėl būtinybės išreikalauti iš trečiojo asmens papildomus įrodymus ir tai nurodyti dar 2018 m. vasario 19 d. prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 7–8 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantė elgėsi nerūpestingai, neatsižvelgė į proceso eigą ir laiku nepateikė prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, todėl turėjo prisiimti dėl to kilusias pasekmes.

15. Be to apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovu, kad ieškovės prašyta išreikalauti informacija buvo tik bendro pobūdžio informacija apie įmonės būklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė 2018 m. balandžio 24 d. prašyme neprašė iš trečiojo asmens išreikalauti informaciją (įrodymus), kuri būtų susijusi su konkrečiai į ieškovę nukreiptais neteisėtais atsakovo veiksmais ir dėl jų ieškovei atsiradusia žala. Dėl to ir šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės 2018 m. balandžio 24 d. prašymo.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai netenkino apeliantės 2018 m. balandžio 24 d. prašymo išreikalauti papildomus įrodymus iš trečiojo asmens.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017 prejudicinės galios

17. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017 nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje ir negali sukelti teisinių pasekmių atsakovui. Nurodo, kad atsakovas žalą padarė anksčiau nei priimtas minėtas sprendimas, kuris yra žalos dydį patvirtinantis įrodymas.

18. Atsakovas teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017 nustatytos aplinkybės dėl 34 464 Eur skolos dydžio atsakovo atžvilgiu prejudicinės galios neturi, nes atsakovas byloje nedalyvavo, o sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui nebeinant UAB „Energijos taupymo technologijos“ direktoriaus pareigų.

19. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 34 464 Eur nuostolių, t. y. tokią pačią sumą, kuri kaip įsiskolinimas pagal 2016 m. birželio 30 d. Rangos sutartį Nr. ETT 16/06/30 ieškovei iš trečiojo asmens UAB „Energijos taupymo technologijos“ buvo priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad valdymo organo neteisėtais veiksmais (sudarant sutartį su ieškove, nors galimai žinant, kad įmonė jos negalės įvykdyti) padaryta žala kreditorei negali būti tapatinama su trečiojo asmens turimu įsiskolinimu pagal tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį. Ieškovė, tiesioginiu ieškiniu kreipdamasi į teismą dėl buvusio trečiojo asmens vadovo galimai neteisėtais veiksmais padarytos žalos priteisimo, privalėjo įrodyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, kurios šiuo atveju reiškia būtent į ieškovę nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų jai atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valdymo organų civilinės atsakomybės apimtis priklauso ir nuo trečiojo asmens realių galimybių ir ketinimų grąžinti visą ar bent dalį skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

22. Taigi, trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų nevykdymo apimtis nebūtinai gali atspindėti neteisėtais valdymo organo veiksmais padarytos žalos dydį. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017 pripažinta UAB „Energijos taupymo technologijos“ skola ieškovei negali būti laikoma prejudicinės galios faktu šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala būtent ieškovės atžvilgiu turėjo būti nustatinėjama atskirai, įvertinus byloje surinktus įrodymus, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė.

23. Be to, sprendžiant, ar kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015). Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovas į Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-20457-863/2017 nagrinėjimą jokia procesine padėtimi nebuvo įtrauktas. Taip pat nustatyta, kad minėtoje byloje ieškovė įrodinėjo, jog jai priklauso užmokestis už atliktus ir perduotus rangos darbus pagal 2016 m. birželio 30 d. Rangos sutartį Nr. ETT 16/06/30 ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje įrodinėjimo objektu nebuvo atsakovo neteisėti veiksmai ieškovės atžvilgiu, t. y. juo tiesiogiai nenuspręsta dėl atsakovo teisių ir pareigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir dėl šių priežasčių šioje byloje negalima remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017 kaip turinčiu prejudicinę galią, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017 išdėstytų argumentų nevertino kaip prejudicinę reikšmę turinčių faktų šioje byloje.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir įrodymų vertinimo

24. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu, jos nuomone, buvo neteisingai nustatyta, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, t. y., jog atsakovas, atstovaudamas UAB „Energijos taupymo technologijos“, sudarydamas sutartį su ieškove neketino iš anksto su ja neatsiskaityti. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog 2017 m. sausio 27 d. garantiniu raštu dėl atsiskaitymo už atliktus darbus Nr. ETT-S-1-1-201, kurį pasirašė pats atsakovas dar eidamas trečiojo asmens direktoriaus pareigas, buvo pripažinta bent 19 000 Eur skola ir įsipareigota ją apmokėti.

25. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau nurodyta šios nutarties 21–23 punktuose, atsakovo galimai neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis ir trečiojo asmens įsiskolinimo ieškovei dydis negali būti tapatinami. Šiuo atveju galimai neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos žalos dydis turėjo būti nustatinėjamas iš naujo, nesusiejant jo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-20457-863/2017 priteista skola iš UAB „Energijos taupymo technologijos“.

26. Antra, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas nesuteikė prioriteto nė vienam iš įrodymų, o vadovavosi tais duomenimis, kurie teisiškai reikšmingi vertinant, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus nukreiptus būtent ieškovės atžvilgiu, dėl kurių jai būtų kilusi žala. Taigi, teismas įvertino byloje esančių įrodymų visetą ir iš jų visumos, o ne tik atsakovo pateiktų įrodymų, padarė išvadas apie tai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas jos atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus.

27. Šioje byloje apeliantė pareiškė tiesioginį ieškinį BUAB „Energijos taupymo technologijos“ buvusiam vadovui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo, kaip trečiojo asmens vadovo, atžvilgiu, todėl ieškinys netenkintas pagrįstai.

29. Šioje byloje ieškovė teigė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos ne konkrečiam kreditoriui ar akcininkui, o tik pačiam juridiniam asmeniui – valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Taigi, šiuo atveju ieškovės nurodomi atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškę CK 2.87 straipsnyje, kituose teisės aktuose ar įmonės steigimo dokumentuose įtvirtintų pareigų pažeidimu, neatitinka ieškovės pareikšto tiesioginio ieškinio pagrindo kriterijų, nurodytų šios nutarties 27 punkte.

30. Apeliantė taip pat teigė, kad atsakovo, kaip UAB „Energijos taupymo technologijos“ vadovo, veiksmai sudarant papildomus susitarimus su kitais subjektais dar ieškovės ir trečiojo asmens sandorio vykdymo eigos pradžioje, leidžia daryti išvadą, kad su ieškove sąmoningai buvo ketinama iš anksto neatsiskaityti, tuo padarant žalą ieškovei. Vis dėlto, apeliantė nepateikė jokių tokius jos argumentus pagrindžiančių įrodymų.

31. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Energijos taupymo technologijos“ 2016 m. birželio 30 d. rangos sutartimi Nr. ETT 16/06/30 iš ieškovės pirko tik suvirinimo darbus (el. b. 1 T., b. l. 11–12, 104–105). Tuo tarpu 2016 m. liepos 8 d. rangos sutartimi Nr. ETT 16/07/08/1, bei 2016 m. liepos 8 d. papildomais susitarimais Nr. 2 ir Nr. 4 prie jos trečiasis asmuo iš A. B. pirko radiatorių demontavimo ir sumontavimo darbus, šilumnešio tinklų montavimo darbus, vidaus šildymo sistemos magistralinių vamzdžių montavimo darbus (el. b. 1 T., b. l. 113–128), o 2016 m. rugsėjo 5 d. papildomu susitarimu prie sutarties Nr. RS160715 trečiasis asmuo iš UAB „Sangresta“ pirko valgyklos ir rūsio mokymo patalpų šildymo sistemos magistralinių vamzdynų montavimo darbus (el. b. 1 T., b. l. 129). Taigi, iš šių dokumentų galima spręsti tiek tai, kad: a) trečiasis asmuo papildomus susitarimus su kitais asmenimis sudarė ne dėl tų pačių darbų atlikimo, b) tiek tai, kad ieškovė neatliko laiku su ja sutartų suvirinimo darbų. Dėl to nepagrįstais laikyti apeliantės argumentai, kad trečiasis asmuo UAB „Energijos taupymo technologijos“ neturėjo pagrindo sudaryti papildomų susitarimų su trečiaisiais asmenimis, nes dar buvo pakankamai laiko iki šalių rangos sutartyje nustatyto termino darbams įvykdyti pasibaigimo.

32. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad rangos sutarties sudarymo metu atsakovas nuslėpė kokias nors aplinkybes, galėjusias įtakoti rangos sutarties tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarymą ar atsisakymą ją sudaryti. Taip pat byloje neįrodyta, kad ši rangos sutartis buvo sudaryta atsakovui iš anksto žinant, kad ji nebus vykdoma. Priešingai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad pati apeliantė pripažino, jog iš dalies su ja trečiasis asmuo atsiskaitė, o trečiojo asmens banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2017 m. birželio 15 d. įrodo pastovų piniginių lėšų judėjimą, kas laikytina įprasta verslo praktika (el. b. 2 T., b. l. 6–49). Be to, bankroto byla UAB „Energijos taupymo technologijos“ iškelta tik 2017 m. birželio 15 d., o iš bylos duomenų matyti, kad iki tol bendrovė vykdė veiklą. Pažymėtina ir tai, kad įmonės balansas už 2016 m. buvo sudarytas tik jiems pasibaigus, t. y. 2017 metais, todėl atsakovas negalėjo žinoti, jog 2016 m. birželio 30 d. sudarant rangos sutartį įmonė negalės pilnai atsiskaityti su ieškove, ir nėra įrodymų, kad to siekė. Priešingai, atsakovas, atstovaudamas UAB „Energijos taupymo technologijos“, galėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovei tinkamai atlikus darbus, trečiasis asmuo už juos iš užsakovės gaus pelną, iš kurio atsiskaitys su ieškove.

33. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, t. y. nagrinėjamu atveju neįrodytas individualus vadovo deliktas ieškovės atžvilgiu (kreditorės apgaulė). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės argumentais.

35. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi palikęs ieškovės ieškinį nenagrinėtu priteisė iš ieškovės atstovo naudai 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui panaikinus priimtą nutartį, po to vyko tik vienas papildomas 2018 m. balandžio 24 d. teismo posėdis, kuris truko vos 1 val. 6 min. ir už kurį pagal Rekomendacijas maksimali atsakovui priteisina suma yra 85,08 Eur, kas iš viso sudarytų 2 085,08 Eur. Tačiau teismas atsakovui be pagrindo priteisė 3 163,61 Eur išlaidų. Be to, atsakovo atstovas paskutinio posėdžio metu prašė priteisti tik 2 500 Eur. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei dar 2018 m. vasario 19 d. pateikė įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 4 158,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų rengimu ir advokato atstovavimu teismo posėdžiuose. Be to, šiuo atveju, yra reikšminga bylos baigtis, t. y. ginčijamu sprendimu atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma, o ne 2018 m. kovo 7 d. nutartimi, kuri pirmosios instancijos teismo buvo panaikinta sutikus su ieškovės atskiruoju skundu. Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą ir ginčijamu sprendimu išsprendus bylą iš esmės, iš naujo turėjo būti įvertintas atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

36. Apeliantė pažymi, kad teismas taip pat nepagrįstai nepriteisė 72,60 Eur išlaidų, susijusių atsakovo advokato kelionės išlaidų kompensavimu. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas šias išlaidas visiškai neįvertino jų pagrįstumo. Teisėjų kolegija dėl 72,60 Eur atsakovo advokato kelionės išlaidų sprendžia, kad nėra pagrindo jų priteisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos už kelionę į teismo posėdžius yra nepagrįstai apskaičiuotos kaip už teisinių paslaugų teikimą, o duomenų, patvirtinančių patirtas išlaidas, kurios galėtų būti kompensuojamos CPK ir Rekomendacijų nustatyta tvarka, atsakovas nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2018 m. vasario 15 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 004336 ir 2018 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 004337 pateikė profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam taikomi aukštesni profesiniai standartai, todėl nepateikus automobilio techninių duomenų, įrodymų apie kuro sąnaudas, nėra pagrindo spręsti dėl kelionės išlaidų atlyginimo (CPK 178 straipsnis).

37. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad buvo patenkintas jos atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties, dėl kurio parengimo apeliantė patyrė 340 Eur išlaidų ir kurios turėjo būti įskaitos į atsakovui priteistiną sumą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 335 straipsnis asmenims užtikrina teisę paduoti atskirąjį skundą, o Rekomendacijų 8.15 punktas nustato rekomenduojamą priteisiną užmokesčio dydį už jo parengimą. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą ir iš ieškovės atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidas, o valstybei pašto išlaidas. Ieškovė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi tenkino, pats panaikino 2018 m. kovo 7 d. nutartį ir ieškinio nepaliko nenagrinėtu, bei bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino. Pažymėtina, kad ieškovė procesu nepiktnaudžiavo, savo procesinę teisę teikti atskirąjį skundą įgyvendino tinkamai. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad 340 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atskirojo skundo parengimą, laikomos pagrįstomis, neviršija Rekomendacijų 8.15 punkte nustatyto dydžio, todėl ieškovei turėjo būti atlygintos.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad likusių pirmosios instancijos teismo iš ieškovės atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo mažinti. Teismas ginčijamame sprendime detaliai ir išsamiai motyvavo atsakovui priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį. Teisėjų kolegija, sutinka su apeliante, kad ji gali pasirinkti savo teisių gynybos būdą ir vien tai negali būti laikoma ieškovės kalte dėl susidariusių atsakovo išlaidų. Sutiktina ir su tuo, kad apeliantė turėjo procesinę teisę prašyti atidėti ir stabdyti bylos nagrinėjimą, bei reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teismui. Vis dėlto, ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu ir teikdama įvairius prašymus, turėjo įsivertinti riziką, kad ieškinį atmetus, ji privalės atsakovui atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju, apeliantė nepateikė jokių konkrečių skaičiavimų pagrindžiančių, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos iki 1 500 Eur.

39. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovui iš ieškovės priteisė 72,60 Eur išlaidų, susijusių atsakovo advokato kelionės išlaidų kompensavimu, bei neatsižvelgė į ieškovės patirtas 340 Eur išlaidas rengiant atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties, priteistina bylinėjimosi išlaidų suma iš ieškovės atsakovo naudai keistina. Atsižvelgiant į tai, atlygintinų atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma iš viso yra 2 751,01 Eur (3 163,61 Eur – 72,60 Eur – 340 Eur), kurie priteistini iš ieškovės (93 straipsnio 5 dalis).

Dėl apeliantės įpareigojimo sumokėti užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui

40. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė įpareigoti ieškovę sumokėti 4 010,61 Eur užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, kadangi jo nuomone, ieškovė gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir atsakovui neatlyginti bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovė vengė sumokėti 742 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą ir nuolat turi socialinio draudimo įsiskolinimų.

41. CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Šios CPK nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, jog asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų.

42. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

43. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė, pateikusi apeliacinį skundą, gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Vien aplinkybė, kad ieškovė apeliaciniame skunde prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, neįrodo, jos nesąžiningumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismui 2018 m. birželio 11 d. nutartimi atmetus tokį ieškovės prašymą ir nustačius terminą sumokėti 742 Eur žyminį mokestį, ieškovė šį teismo įpareigojimą įvykdė (el. b. 3 T., b. l. 19). Taip pat informacija iš internetinio tinklalapio rekvizitai.lt nepagrindžia atsakovo teiginių apie ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Iš pateiktų duomenų matyti, jog nors ieškovė turėdavo įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau šie įsiskolinimai būdavo nedideli ir dar to paties mėnesio eigoje būdavo padengiami. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai laikytina įprasta verslo praktika. Be to, tinklalapyje rekvizitai.lt nėra nurodyta, jog ieškovės turėti įsiskolinimai valstybei buvo pradelsti. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad ieškovė vėluoja atsiskaityti su kreditoriais.

44. Be to, vien tai, kad ieškovė neįrodė pareikšto ieškinio ir jis dėl to buvo netenkintas, nereiškia, jog ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis. Kaip jau minėta nutarties 38 punkte, tai, kad ieškovė teikė procesinius prašymus, kurie ne visi buvo tenkinti, šiuo atveju nereiškia jos netinkamo elgesio.

45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl ieškovės įpareigojimo sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kuris keistinas tik bylinėjimosi išlaidų dalyje sumažinant iš ieškovės atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 742 Eur dydžio žyminį mokestį (2018 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. 459; el. b. 3 T., b. l. 19), kuris buvo paskaičiuotas pagal ginčijamą sumą – 34 464 Eur. Kadangi apeliacinis skundas dėl reikalavimo esmės atmestas (dėl 34 464 Eur nuostolių), o sprendimas yra pakeistas tik dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, nuo kurių šiuo atveju nebuvo skaičiuotas žyminis mokestis, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad žyminio mokesčio priteisimas apeliantei būtų nepagrįstas, ir šioje dalyje apeliantei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.

48. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. D. apeliacinės instancijos teisme patyrė 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra APB Nr. 004654, 2018 m. liepos 11 d. kasos pajamų orderis KPO Nr. 386; el. b. 3 T., b. l. 47–48). Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas, maksimali suma 1 163,76 Eur), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš apeliantės ieškovės UAB „Lidmontažas“ (CPK 93, 98 straipsniai).

49. Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 8,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovės UAB „Lidmontažas“ valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, sumažinant bylinėjimosi išlaidas ir priteisiant iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lidmontažas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 751,01 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 1 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lidmontažas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lidmontažas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 8,69 Eur (aštuonis eurus 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas