- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- e2KT-36-790/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-36-513/2025,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Lietuvos apeliaciniam teismui Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-36-513/2025, perduotas išspręsti klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismui pareikšto nušalinimo ir civilinės bylos Nr. eA2-36-513/2025 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas A. S. prašė atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-71-796/2025, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo A. S. prašymą atsisakė priimti. Pareiškėjas A. S. 2025 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl teisėjų šališkumo nagrinėjant prašymą atnaujinti civilinę bylą Nr. eA2-36-513/2025. Iš pareiškėjo prašymo turinio visumos galima suprasti, kad, pareiškėjo nuomone, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą išnagrinėjo šališkos sudėties teismas ir pareiškėjas reiškia nušalinimą visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, dirbantiems kartu su šio teismo teisėja Jolanta Gailevičiene, dėl kurios dalyvavimo teisėjų kolegijos sudėtyje, apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-71-796/2025, pareiškėjas teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami
2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
4. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Papildomai pažymima, kad pagal CPK 68 straipsnio 2 dalį, nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau.
5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad civilinė byla Nr. e2A-71-796/2025 dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimo ir 2024 m. rugsėjo 6 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. patikslintą ieškinį atsakovams A. S. ir N. S. dėl iškeldinimo yra išnagrinėta. Pareiškėjas A. S. argumentus dėl civilinę bylą Nr. e2A-71-796/2025 išnagrinėjusio teismo sudėties nurodė prašyme dėl proceso atnaujinimo, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti. Pareiškėjas A. S. 2025 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl teisėjų šališkumo nagrinėjant prašymą atnaujinti civilinę bylą Nr. eA2-36-513/2025, iš kurio turinio galima suprasti, kad Klaipėdos apygardos teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir 2025 m. balandžio 3 d. priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi, pareiškėjo manymu, Klaipėdos apygardos teismas privalėjo nusišalinti nuo civilinės bylos Nr. e2A-71-796/2025 nagrinėjimo.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo A. S. pareiškime dėl nušalinimo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo patenkinti pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Pažymima, kad pareiškėjas pareiškimą dėl nušalinimo grindžia teismo priimtu procesiniu sprendimu – Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi. Visgi, nesutikimas su teismo priimtais procesiniais sprendimais savaime nėra pagrindas nušalinti visus atitinkamo teismo teisėjus. Nors pareiškėjas pateikė prašymą dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo, tačiau objektyvių teiginių, pagrindžiančių reiškiamas abejones visų šio teismo teisėjų šališkumu, iš esmės nenurodė. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019).
7. Taigi, pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjo abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo A. S. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eA2-36-513/2025 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami. Išsprendus pareiškėjo A. S. prašymą dėl teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, dėl kitų pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, nepasisakoma (CPK 301 straipsnio 4 dalis, 340 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo A. S. pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eA2-36-513/2025 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.