Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. S. atstovo advokato Žilvino Kalinausko skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarties J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2012 m. lapkričio 9 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124² str. 1 d. - 400 Lt bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2012-11-02 20 val. 12 min. Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, važiuodamas per šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir joje sukdamas į kairę pusę, nepraleido iš priekio atvažiuojančio automobilio, privertė jį staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų eismo įvykio, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 106 ir 161 punktų reikalavimus bei padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 1 d. (b.l.5).

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, J. S. apskundė jį Jurbarko rajono apylinkės teismui, prašydamas 2012 m. lapkričio 9 d. nutarimą panaikinti (b.l.3-4).

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi (b.l.33-34) J. S. skundo netenkino. Vadovaudamasis ištirta medžiaga ir liudytojų parodymais, teismas nustatė, jog J. S. manevravimas privertė kitą vairuotoją, siekiant išvengti eismo įvykio, sustabdyti automobilį ir keisti važiavimo kryptį. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, jog nuobauda J. S. paskirta pagrįstai.

J. S. atstovas advokatas Žilvinas Kalinauskas skundžia Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti bei priimti naują sprendimą - administracinio teisės pažeidimo bylą J. S. atžvilgiu nutraukti.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vertino Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK Viešosios policijos skyriaus į bylą pateiktą vaizdo įrašą, kaip J. S. kaltę patvirtinantį įrodymą, nes pateiktame su DVD disku lydraštyje nenurodyta vaizdo fiksavimo data, laikas, vieta, iš pateikto vaizdo įrašo negalima nustatyti jame užfiksuotų transporto priemonių markių, modelių ir valstybinių numerių. Nors lydraštyje, su kuriuo pateiktas DVD diskas, nurodoma, jog pateiktame DVD diske užfiksuotas pažeidimo įrašas, tačiau visiškai neaišku, kokio pažeidimo vaizdo įrašas yra pateikiamas.

Skunde apeliantas pažymi, jog ginčo nutarimą priėmusi institucija nevykdė jai įstatymu priskirtos pareigos surinkti visus galimus įrodymus, patvirtinančius asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, kaltę. Priimdama nutarimą skirti administracinę nuobaudą, institucija vadovavosi tik vieno iš dviejų galimą kelių eismo įvykį stebėjusių policijos pareigūnų parodymais, 2012-11-02 vyr. patrulio R. M. tarnybiniu pranešimu. Institucija visiškai nesiėmė priemonių nustatyti transporto priemonės vairuotoją, kuriam J. S. veiksmai galimai sukėlė pavojų, nesiekė išsiaiškinti, kaip J. S. veiksmus vertina tas vairuotojas, nors, tik nustačius ir apklausus asmenį, vairavusį transporto priemonę, galima objektyviai vertinti grėsmės jo saugumui buvimo faktą. Apelianto nuomone, situaciją galėjo stebėti ir daugiau asmenų, tačiau jų paaiškinimais nutarimą priėmusi institucija taip pat nesivadovavo. Nagrinėdamas bylą, apylinkės teismas taip pat nesiėmė jokių priemonių, jog būtų nustatytas vaizdo įrašo patikimumas, apklausti visi eismo įvykio liudytojai, būtų nustatytas transporto priemonę vairavęs asmuo, kurio saugumui tariamai buvo iškilęs pavojus. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančius LR ATPK 256 str. ir 257 str. bei LR ABTĮ 57 str. reikalavimus.

Apelianto nuomone, R. M. parodymai, jog automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti, nes užsidegė galinės stabdymo šviesos, pažeidimo fakto nepatvirtina, kadangi galinių stabdymo šviesų įsijungimas niekaip negali charakterizuoti stabdymo intensyvumo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas būtų galėjęs vertinti, jog užsidegusios galinio stabdymo šviesos, šiuo atveju, reiškė ne saugaus greičio pasirinkimo, įvažiuojant į sankryžą, ženklą, o intensyvaus stabdymo, kuris pasireiškė staigiu judėjimo greičio kitimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (LR ATPK 7 str. 1 d.). Vieni iš LR ATPK 248 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, yra remiamasi įrodymais. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str. 2 d.).

LR ATPK 257 str. nustato, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

LR ATPK 124² str. 1 d. yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. buvo nubaustas už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106 ir 161 punktų reikalavimus, sukėlė pavojingą situaciją, priversdamas kitą vairuotoją, siekiant išvengti eismo įvykio, stabdyti automobilį ir keisti važiavimo kryptį. KET 106 punktas numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 161 punktas numato, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti - ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Apeliaciniame skunde J. S. neigia padaręs LR ATPK 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jurbarko rajono apylinkės teismui paduotame skunde (b.l.3-4) J. S. nurodė, jog jam važiuojant sankryža ir sukant į kairę, jokios kliūties nebuvo, atstumas iki atvažiuojančio automobilio buvo gana didelis (J. S. būnant sankryžoje, atvažiuojantis automobilis buvo prie įvažiavimo į autobusų stotį), todėl manevrą J. S. atliko įsitikinęs, kad kitas automobilis važiuoja leistinu greičiu ir J. S. kliūties jam nesudarys. J. S. pabaigus manevrą, automobilis jam signalizavo garsiniu signalu, tačiau ar jam reikėjo stabdyti – J. S. nepastebėjo. Jurbarko rajono apylinkės teismui paduotame skunde J. S. nurodė, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą, joks įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, o protokolas buvo surašytas vien todėl, kad J. S. sukonfliktavo su policijos pareigūnais, nes norėjo, kad šie sustabdytų vairuotoją, kuris važiavo neleistinu greičiu. Iš esmės tapačias aplinkybes J. S. nurodė ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu (b.l.16, antra pusė). Tačiau teismas šių J. S. nurodytų aplinkybių nevertino, vien formaliai skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, jog J. S. parodymus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Teismas taip pat nesivadovavo įvykio metu kartu su J. S. važiavusios jo sutuoktinės A. S. parodymais, juos vertindamas kaip pagalbą vyrui išvengti atsakomybės bei prieštaraujančius vaizdo įrašui.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog aplinkybę, kad J. S. padarė LR ATPK 124² str. 1 d. nurodytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina ištirta medžiaga ir liudytojų parodymai. Iš bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties turinio matyti, jog nubausdamas J. S. pagal LR ATPK 124² str. 1 d., teismas vadovavosi tik administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio vyr. patrulio R. M. parodymais bei Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pateiktoje kompiuterinėje laikmenoje – DVD diske užfiksuotu vaizdo įrašu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šie įrodymai nėra pakankamai informatyvūs pripažinti, jog J. S. padarė LR ATPK 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Susipažinus su pateiktame DVD diske užfiksuota vaizdo medžiaga, pavadinta Channel1_20121102_200917_176.avi., matyti, jog joje nenurodytas vaizdo fiksavimo laikas, nematyti važiuojančių transporto priemonių markių, modelių ir valstybinių numerių, taip pat neaišku, kuriuo momentu institucijos įrodinėjamas administracinis teisės pažeidimas buvo užfiksuotas. Minėtiems vaizdo įrašo, kaip įrodymo, trūkumams bei kilusiems neaiškumams pašalinti, apylinkės teismas turėjo apklausti vaizdo įrašą pateikusius pareigūnus bei nuspręsti dėl vaizdo įrašo patikimumo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog bylos nagrinėjimo metu teismas apklausė tik administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį vyr. patrulį R. M., tačiau neapklausė kartu su juo patruliavusio kito pareigūno – patrulio T. B., nors atvykti jį į 2013-01-07 teismo posėdį kvietė (b.l.19).

LR ATPK 256 str. 3 d. nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal suformuluotą teismų praktiką rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginti liudytojų parodymams ir jų nepakeičia, todėl esant neaiškumų dėl įvykio aplinkybių, būtina apklausti asmenis, tiesiogiai mačiusius patį įvykį. Esant prieštaravimams tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens - J. S. paaiškinimų ir policijos pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, parodymų, byloje buvo būtina surinkti papildomus įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nedėjo pastangų nustatyti, surasti ir apklausti vairuotoją, kuris galimai staigiai stabdė automobilį ir keitė važiavimo kryptį, taip pat nustatyti ir apklausti kitus galimus įvykio liudininkus (tarp jų ir patrulį T. B.), nesiaiškino, ar kitas vairuotojas galėjo viršyti greitį, nors bylos nagrinėjimo metu J. S. tokią versiją buvo iškėlęs, ir kokią įtaką tai galėjo turėti sprendžiant klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto, nesiėmė jokių priemonių su pateikto vaizdo įrašo patikimumu susijusioms abejonėms pašalinti. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas pažeidė įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančius LR ATPK 256 str. ir 257 str.

Kadangi apylinkės teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kad nustatytų pažeidimo padarymo aplinkybes, įvertintų J. S. iškeltą versiją ir pašalintų visas iškilusias abejones dėl padaryto pažeidimo, o bylą išnagrinėjo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius (LR ATPK 248 str.), skundžiama Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje būtina rinkti naujus įrodymus, siekiant pašalinti byloje esančius prieštaravimus.

Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tik staigus judėjimo greičio ir krypties keitimas patenka į LR ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Į šią aplinkybę apylinkės teismas turi atsižvelgti ir ją įvertinti, nagrinėdamas bylą iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, jog apylinkės teismas bylą išnagrinėjo J. S. nedalyvaujant ir tuo pažeidė LR ATPK 272 str. 1 d. Iš bylos medžiagos matyti, jog apie 2013-02-04 posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta, J. S. buvo žinoma, nes J. S. dalyvavo 2013-01-29 teismo posėdyje, kurio metu teisėjas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti 2013-02-04 ir apie tai informavo posėdyje dalyvavusius asmenis žodžiu.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog apylinkės teismas pažeidė LR ABTĮ 57 str. ir 142 str. 2 d. 7 p. nuostatas. Pažeisti LR ABTĮ nuostatų apylinkės teismas negalėjo, kadangi LR ABTĮ nuostatomis vadovaujasi tik specializuoti - administraciniai teismai, nagrinėdami administracines bylas. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai) administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja vadovaudamiesi ne LR ABTĮ, bet LR ATPK ir kitais su administracinių teisės pažeidimų teisena susijusiais teisės aktais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, siekdamas nepažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutarė:

J. S. atstovo-advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.