Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje SĮ „Vilniaus miesto būstas, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – G. B., A. Š., M. D., A. K., N. A., A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tretieji asmenys G. B., A. Š., M. D., A. K., N. A., A. B. apie teismo posėdį buvo informuoti siunčiant teismo šaukimus žinomais gyvenamosios vietos bei darboviečių adresais bei taip pat teikiant teismo šaukimus viešo paskelbimo būdu specialiame internetiniame tinklapyje, remiantis CPK 130 str. nuostatomis. Minėti tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko. Teismas išnagrinėjo civilinę bylą jiems nedalyvaujant.

Byloje nustatyta, jog butai, esantys (duomenys neskelbtini), A. P. K. g. 20-17, (duomenys neskelbtini), Vilnius priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ginčo dėl to byloje nekyla. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 nurodyti butai patikėjimo teise perduoti trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto butai“. Nurodytiems butams už jiems ieškovo teiktą elektros energiją susidarė įsiskolinimai ieškinyje išdėstytais laikotarpiais, pagrįstais ieškovo pateiktais išrašais iš „kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai“, todėl ieškovas prašo iš butų savininko – Vilniaus miesto savivaldybės priteisti susidariusią ir neapmokėtą skolą. Ginčo dėl to, jog tarp ieškovo (elektros energijos tiekėjo) bei atsakovo (savininko) ar butų nuomininkų nebuvo sudaryta rašytinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, nėra.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsikerta į ieškinį argumentu, kad jis nėra tinkamas atsakovas, kadangi faktinis elektros energijos vartotojas, t. y. socialinių butų nuomininkas(-ai) nevykdydamas (-i) savo prievolės, išvengtų atsakomybės. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina.

Remiantis formuojama teismų praktika, elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimo nepateikta ir Elektros energetikos įstatyme, todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklėse. Ši Taisyklių redakcija galiojo bylai aktualiu laikotarpiu, per kurį susidarė skola už suvartotą elektros energiją, todėl taikytinos būtent jos normos.

Taisyklių 20 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms Taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Pagal Taisyklių 100 punktą tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš šios normos formuluotės matyti, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Byloje nustatyta, kad savivaldybei priklausančių ginčo butų nuomininkai nebuvo sudarę sutarties su ieškovu, kaip elektros energijos tiekėju. Ši aplinkybė pagal Taisyklių 100 punktą yra pakankama atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Aiškinant Taisyklių 100 punktą kartu su 20 punktu, darytina išvada, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis aiškinimas nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Tokia jo pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau tokio pobūdžio byloje analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti tik sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-163/2013, 2014-04-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-200/2014).

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju, savivaldybei priklausančių butų nuomininkams nesudarius rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovui) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkui – savivaldybei (atsakovui).

Dar daugiau, pagal formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, savivaldybė kaip turto savininkas, o ne savivaldybės įmonė, kaip turto patikėtinis, laikomi tinkamu atsakovu (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2013-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2137-392/2013). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybė kaip nurodytų butų savininkė yra tinkamas atsakovas šioje byloje, todėl atsakovo argumentas dėl netinkamo atsakovo ir šiuo aspektu atmestinas kaip nepagrįstas.

Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo teigia, kad byloje neįrodytas ir skolos dydis tinkamais įrodymais, vertinant, kad ieškovo pateikti išrašai iš ieškovo vidaus duomenų bazės „kliento sąskaitos, mokėjimai“ pateikti kartu su ieškiniu nėra tinkami įrodymai reikalavimui pagrįsti. Teismo vertinimu, atsakovas bei trečiasis asmuo teigdami, kad įsiskolinimas galimai paskaičiuotas neteisingai išreiškia tik deklaratyvias abejones minėtų paskaičiavimų tikslumu, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, siekdami savo teiginius pagrįsti ir ieškovo paskaičiavimus paneigti. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, jog arba namų, kuriuose yra atsakovui priklausantys ginčo butų skaitiklių duomenys yra kitokie arba jie yra neteisingi, arba, kad paskaičiuota neatsižvelgiant į buto plotą ir pan. Kaip matyti iš bylos duomenų, tokių duomenų į bylą neteikė ir savo atsikirtimų į ieškinį neįrodinėjo, išreikšdami deklaratyvias abejones paskaičiavimų tikslumu. Byloje nėra ir tokių duomenų, jog atsakovas ar trečiasis asmuo, kaip patikėtinis, būtų bandę atlikti skaitiklių patikrą ir pan. Kita vertus, parengiamajame teismo posėdyje trečiajam asmeniui išreiškus abejones dėl paskaičiavimo ir už bendrosioms namo reikmėms teiktą energiją teisingumą, ieškovas 2016-10-17 pateikė teismui iš namų administratoriaus UAB „Naujininkų ūkis“ įmokų priskirstymo duomenis, kuriais remiantis elektros energijos teikėjas mokėtinas kiekvieno buto sumas įtraukia į savo apskaitą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovo pateikti įrodymai vertintini kaip pakankami, juolab kad namo administratoriui tenka pareiga apskaičiuoti mokesčius už namo bendroms reikmėms teiktą energiją konkrečiam butui, o energijos gavėjui pagal juos sumokėti. Kadangi nei atsakovas, nei trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nepateikė į bylą įrodymų, jog ieškovas netinkamai ar nepagrįstai apskaičiavo skolą už elektros energiją, todėl darytina išvada, jog ieškovas įrodė prašomą priteisti iš atsakovo skolą.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-462/2002; 2007-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

Atsakovas bei trečiasis asmuo, gindamasis nuo atsakovui pareikšto ieškinio taip pat neigė kylančią atsakovui prievolę sumokėti susidariusį įsiskolinimą už butams teiktą elektros energiją ir tuo pagrindu, kad ieškovas nevykdė jam skirtų įstatyminių pareigų už teiktas paslaugas išrašyti kas mėnesį PVM sąskaitas faktūras, kurios būtų informavusios butų savininką apie įsiskolinimo faktą bei pagrįstų skolos dydį. Teismas sutinka su ieškovo atstovo teismo posėdyje išdėstyta pozicija, kad ieškovui bei atsakovui nesudarius rašytinių sutarčių dėl elektros energijos tiekimo ginčo butų atveju, ieškovui nebuvo teisinio pagrindo išrašyti atsakovui PVM sąskaitų faktūrų dėl patiektos elektros energijos. Tokios pozicijos laikomasis ir aukštesnės instancijos teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016-07-11 nutartis c. b. Nr. e2A-460-232/2016 ir kt.). Kita vertus, PVM sąskaitos faktūros neišrašymas nepaneigia ieškovui, kaip buto savininkui, kylančios prievolės atsiskaityti už butui pateiktą elektros energiją.

Teismas atmeta kaip neturinčius teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų pagrįstumui atsakovo ir trečiojo asmens atstovų teismo posėdyje išdėstytus argumentus, jog ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi ieškovas ilgą laiką neinformavo atsakovo apie tai, jog gyvenamųjų patalpų nuomininkai neatsiskaito už tiekiamą elektros energiją, apie susidariusį įsiskolinimą pranešė tik 2016-05-16 raštu Nr. 3231-3118. Nurodyta aplinkybė galėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl netesybų ar nuostolių, susijusių su vėlavimu atsiskaityti, priteisimo, jeigu toks reikalavimas byloje būtų pareikštas, tačiau negali būti vertinama kaip reikšminga sprendžiant klausimą dėl skolos už elektros energiją priteisimo. Kartu pažymėtina ir tai, jog suvokdama teisės aktais sukurtą teisinį reguliavimą, atsakovas bei jo įgaliotas asmuo (turto patikėtinis) privalėjo domėtis, kaip vykdomi su komunalinių mokesčių mokėjimu susiję įsipareigojimai. Atsakovas negalėjo nesuvokti jam tenkančios teisės aktuose įtvirtintos pareigos, jis privalėjo imtis administracinių veiksmų šios pareigos apimčiai kontroliuoti, kurie gali būti siejami tiek su nuomininkų prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kontrole, tiek ir su glaudesnio bendradarbiavimo su ieškovu, nukreipto į operatyvų informacijos gavimą, iniciavimu. Nagrinėjamoje byloje išdėstytą atsakovo bei trečiojo asmens poziciją teismas vertina kaip nepagrįstą siekį su atsakovo įgyvendinama socialine funkcija susijusią riziką, jog socialinio būsto nuomininkai nevykdys nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apmokėti už komunalines paslaugas, perkelti su nuomos santykiais nesusijusiam subjektui - elektros energijos tiekėjui. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra baigiama išspręsti susiklosčiusi situacija dėl sutarčių tarp butų nuomininkų, kuriems teikiama elektros energija kaip faktiniams vartotojams, bei energijos tiekėjo pasirašymo, kad ateityje nekiltų panašių atvejų bei nesusipratimų, neturint informacijos apie netinkamą nuomininkų pareigų vykdymą. Dar daugiau, Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio nuostatos numato pareigą teikti perdavimo tinklų naudotojams elektros energijos persiuntimo perdavimo tinklais paslaugą, sudarydamas vienodas ir nediskriminuojančias sąlygas visiems tinklų naudotojams. Kitaip tariant, visuomeninis tiekėjas privalo tiekti elektros energiją to pareikalavusiems vartotojams, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus.

Apibendrindamas aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimui dėl 917,33 Eur skolos priteisimo.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (917,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 25,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, teismui nepripažinus ieškovo kaltės dėl kreipimosi į teismą, pradėto proceso (CPK 80 str., 93 str.).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina 6,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“, įm. kodas 304151376, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 111109233, 917,33 Eur (devynis šimtus septyniolika eurų 33 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2016-07-28) nuo priteistos sumos (917,33 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 111109233, 6,60 Eur (šešis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė