- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-24
- Bylos Nr.
- 1-397-1157/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22196-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Kaltinamasis
- A. S., K. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu,
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyrusi, nedirbanti, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
K. B. veikdamas kartu su A. S., pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, 2024 m. birželio 11 d. apie 12:05 val. būdamas PC „Europa“, Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, vaistinėje „BENU“, veikdamas kartu su A. S., kuri paėmė ant prekystalio mobiliojo ryšio telefoną Apple iPhone 13 mini, 400 Eur vertės, priklausantį nukentėjusiajai N. K. ir jį parodė K. B., bei padėjo atgal ant prekystalio, po ko jis (K. B.) iškart paėmė ir įsidėjo minėtą telefoną į kišenę, bei kartu su A. S. pasišalino iš vaistinės, tokiu būdu veikdamas kartu su A. S. pagrobė svetimą, N. K. priklausantį, nedidelės vertės turtą ir padarė 400 Eur vertės turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais K. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
A. S. veikdama kartu su K. B., pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
ji, 2024 m. birželio 11 d. apie 12:05 val. būdama PC „Europa“, Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, vaistinėje „BENU“, veikdama kartu su K. B., paėmė ant prekystalio gulėjusį mobiliojo ryšio telefoną Apple iPhone 13 mini, 400 Eur vertės, priklausantį nukentėjusiajai N. K., parodė jį (telefoną) K. B. ir padėjo atgal ant prekystalio, po ko K. B. iškart paėmė minėtą telefoną, įsidėjo į kišenę ir kartu su A. S. pasišalino iš vaistinės, tokiu būdu pagrobė svetimą, N. K. priklausantį nedidelės vertės turtą, ir padarė 400 Eur vertės turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais A. S. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir parodė, kad A. paėmė ir įsidėjo į kišenę. Parodė, kad jis kaltas, kartu buvo. Ji tą telefoną kaimynei pardavė už 7 Eur. Buvo išgėręs. Kaimynė spekuliuoja, paskui jį pardavė gal už 30 Eur. Jeigu nebūtų išgėręs, nedarytų taip. Jie kartu tai padarė, o tuos pinigėlius reikia atiduoti.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. S. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi ir parodė, kad jie nuėjo į vaistinę pirkti širdies lašų. Ji pasidėjo tašę, o po taše gulėjo tas telefonas. Paėmė lašus, vaistininkė išėjo, dingo apie 5 telefonus. Surado, todėl pagalvojo, kad valgyti nėra ko, išgerti reikia, todėl pardavė jį už 7 Eur. Nupirko duonos ir bulvių. Negalvojo, kad taip išeis. Šiuo metu ramiai negali miegoti. Gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis K. B. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Teisė turėti gynėją jam yra išaiškinta, bet jis jam nėra reikalingas. Lietuvių kalbą supranta ir moka, bet yra neraštingas, todėl nemoka nei skaityti nei rašyti. Psichikos sveikatos ligomis neserga, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė. Mano, kad yra priklausomas nuo alkoholio. Buvo teistas seniai apie 15 metų atgal. Savo namų neturi, gyvena su A. S., yra tiesiog pažįstami, padeda vienas kitam. Gyvena kartu su ja jau apie 10 metų. Savo asmeninio telefono numerio neturi, naudojasi telefonu vienu kartu su A.. Įtarimas jam buvo perskaitytas, jam viskas aišku ir suprantama, prisipažįsta dėl įtarime nurodytų aplinkybių. Parodė, kad 2024 m. birželio 11 d. apie 12 val. kartu su A. atėjo į „Benu“ vaistinę, kuri yra prekybos centre „Europa“ adresu Konstitucijos pr. 7A, Vilnius. Atėjo į vaistinę, nes norėjo nusipirkti širdies lašų. Atėjo iškart prie kasos ir ten po prekystaliu yra tokia kaip lentyna, kur buvo padėtas telefonas. Nežino kieno, matyt kažkas paliko. A. pirma pastebėjo telefoną ir ji su pirštu jam parodė telefoną ir pasakė „paimk“. Jis jos paklausė, paėmė telefoną ir įsidėjo į kelnių kišenę. Nusipirkę širdies lašų, jie kartu su A. išėjo iš vaistinės ir jis ištraukęs paimtą telefoną iš kišenės, jį perdavė A., o ji telefoną įsidėjo į tašę. Jie grįžo namo, o A. nuėjo pas kaimynę pas L.. Adreso nežino, bet čia šalia esantis gretimas namas, toks pat kaip jų. A. nuėjo pas kaimynę ir pardavė telefoną už 7 ar 8 Eur. Tiksliai neprisimena. A. tuos pinigus išleido savo reikmėms. Labai gailisi dėl šio poelgio. Jie prastai gyvena, padeda vienas kitam, nei A., nei jis, darbo neturi (A. gauna invalidumo išmoką) ir bando kaip nors pragyventi. Tikrai labai gailisi ir pasiruošęs grąžinti pinigus telefono savininkui. Nuo policijos nesislapstys ir visada atvyks, kai reikės pas tyrėją. Turi didelių problemų su kojomis, sunkiai vaikšto, todėl prašo jeigu jį kvies į apklausą, kad kviestų kartu su A., nes vienas jis tikrai neateis ir neatvažiuos, nesigaudo tarp autobusų ir Vilniaus gatvėse, visur vaikšto su A. (1 t., b. l. 76-77, 86-87).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji A. S. parodė, kad prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką. Parodė, kad ji lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka. Įtariamojo teisės jai išaiškintos, teisė turėti gynėją jai išaiškinta, gynėjas nedalyvauja. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jai aiški ir suprantama, dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta. Gali būti, kad 2024 m. birželio 11 d., tikslaus laiko neprisimena, karu su K. atėjo į vaistinę „Benu“ esančią adresu Konstitucijos pr. 7, Vilnius, PC „Europa“. Atėjo prie kasos, kad nupirkti širdies lašų. Ten atėjus ant prekystalio, ant lentynos prie kasos stalo pamatė gulintį telefoną. Aplinkui nieko nebuvo, todėl nusprendė su K. paimti telefoną. K. jį paėmė ir įsidėjo į kišenę, o vėliau jį perdavė jai, o ji jį įsidėjo į kišenę. Išėjo iš parduotuvės, grįžo namo ir nusprendė tą telefoną nunešti parduoti savo kaimynei L., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jei neklysta. Ji iš jos telefoną nusipirko už 7 Eur. Už gautus pinigus nuėjo į parduotuvę ir nupirko vyno, bulvių, kad turėtų ko išgerti ir pavalgyti. Gailisi dėl šio įvykio, gėda, kad taip pasielgė. Jie nėra vagys, tiesiog spontaniškai nusprendė paimti tą telefoną. Negalvojo, kad jis yra toks brangus. Nėra teista, pasiruošusi grąžinti telefono savininkei dėl patirtos žalos (1 t., b. l. 97-98, 105-106).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. K. parodė, kad 2024 m. birželio 11 d., apie 12:05 val., būdama PC „Europa“, adresu Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, vaistinėje „Benu vaistinė“ ir susimokėjusi už prekes prie kasos, ant prekystalio paliko, jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Apple iPhone 13 mini. Išėjusi iš vaistinės po kelių minučių atsiminė, kad „Benu vaistinėje“ paliko savo mobiliojo ryšio telefoną. Ji iškarto sugrįžo į vaistinę telefono, bet ant prekystalio telefono jau nerado. Ji paprašė pas „Benu vaistinės“ darbuotojus, kad peržiūrėtų vaizdo stebėjimo kameras. Vaistinės darbuotoja peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameras ir nurodė, kad jos mobiliojo ryšio telefoną paėmė senyvo amžiaus moteris, su akiniais, apsirengusi mėlynos spalvos palaidinę, ant kairės rankos laikė juodos spalvos rankinę. Moteris paėmusi telefoną išėjo iš vaistinės. Ji iš draugės telefono bandė ne kartą skambinti į savo telefoną numeriu, bet į skambučius niekas neatsiliepė. Ji kreipėsi į savo mobiliojo tinklo operatorių Tele2, ir užblokavo savo SIM kortelę. Apie pavogtą telefoną pranešė policijai. Pavogto telefono vertė 450 Eur. Prašo pripažinti civilinių ieškovu, kai bus nustatytas kaltas asmuo (1 t., b. l. 23-25). Papildomai parodė, kad šiai dienai telefoną vertina 400 Eur, nes peržiūrėjus esamus internetinius skelbimus, jo vertė yra nuo 350 iki 450 Eur. Pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos žalos 400 Eur sumai. Neturtinės žalos civiliam ieškiniui neteiks (1 t., b. l. 31-32).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. A. parodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Su jos kaip liudytojo teisėmis yra susipažinusi, jas jai išaiškino. Įvykis buvo maždaug rugpjūčio mėnesio pabaigoje, darbo dieną. Ji sėdėjo savo namo kieme, kai prie jos priėjo kaimynė A. S.. Ji pasakė, kad prastai jaučiasi, ir jai reikia pinigų, prašė paskolinti 7 Eur. Ji pasakė, kad rado mobilųjį telefoną, kurį jai paliko kieme, ten kur ji sėdėjo. Kad telefonas yra vogtas, ji jai nepasakė. Ji jai nepasakė, kur jį rado. Pradžioj, ji to telefono nepaėmė. Grįžo namo ir pamąstė, kad jai reiktų jį paimti ir parduoti, nes trūko pinigų vaistams. Vėliau ji išėjo į masažų procedūras sveikatai pagerinti. Paėmė kartu tą mobilųjį telefoną, ir eidama Fino g. pamatė du nepažįstamus vyrus ir vieną moterį, Visi bendravo rusiškai. Vyrai kalbėjo su ukrainietišku akcentu. Nusprendė jiems pasiūlyti nupirkti iš jos minėtąjį mobilųjį telefoną. Iš pradžių jie nesutiko, bet vėliau moteris paprašė parodyti mobilųjį telefoną. Moteris, apžiūrėjusi mobilųjį telefoną, paklausė už kiek ji jį parduotų. Sakė, kad už 10 Eur. Ji jai padavė tuos 10 Eur ir ji nuėjo namo. Pinigus, gautus už mobilųjį telefoną, išleido vaistams. Po kiek laiko ji sutiko kaimynę A., kuri jai papasakojo, kad ją sulaikė policija dėl telefono vagystės. Ji paklausė, kur ji paėmė tą mobilųjį telefoną, o pasakė, kad paėmė vaistinėje nuo prekystalio (1 t., b. l. 40-42).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, su liudytojo teisėmis ir pareigomis yra susipažinusi. Iš kaimynų žodžių girdėjo, kad A. S. „Europa“ prekybos centre rado brangų Apple mobilųjį telefoną. Visi kaimynai sakė, kad ji neštų į „Europa“ prekybos centrą, ten, kur ir rado, arba praneštų apie įvykį policijai. Šiandien ji sutiko kaimynę L., kuri jai pasakė, kad kaip užstatą už 7 Eur jai A. S. paliko mobilųjį telefoną Apple. Daugiau apie įvykį nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 45-46).
2024 m. birželio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22196-24, pagal požymius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad 2024 m. birželio 11 d., apie 12:05 val., PC Europa „Benu vaistinėje“ buvo pavogtas N. K. mobiliojo ryšio telefonas Apple iPhone 13 mini. Padaryta turtinė žala 450 Eur (1 t., b. l. 1-3).
2024 m. birželio 11 d. gautas N. K. protokolas-pareiškimas (1 t., b. l. 10-13).
2024 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A. Į prekybos centrą patenkama pro šoninį įėjimą iš Lvivo g., Praėjus pro automatinęs duris, patenkama į prekybos centro patalpą. Pirmame aukšte yra vaistinė pavadinimu „Benu vaistinė“. Įėjimas į vaistinę atviras. Vaistinės patalpos filmuojamos vaizdo stebėjimo kameromis. Nuo įėjimo į vaistinę priešais yra kasos. Tiksli įvykio vieta yra prie centrinės kasos. Prie centrinės kasos yra užrašas „Benu“, ant prekystalio yra banko kortelių skaitytuvas, bei kiti daiktai. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (1 t., b. l. 16-20).
2024 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB „BENU Vaistinė Lietuva“, pagal išsiustą reikalavimą, vaistinės esančios PC „Europa“, adresu Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje (1 t., b. l. 53-57).?
2024 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti BODY kamerų įrašai (1 t., b. l. 58-59).
2024 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti BPC garso įrašai (1 t., b. l. 60-62).
2024 m. rugsėjo 27 d. N. K. pateikė 2024 m. birželio 11 d. įvykio metu pavogto mobiliojo ryšio telefono – Apple iPhone 13 mini, dokumentus (1 t., b. l. 36-37).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir parodė, kad A. paėmė telefoną ir įsidėjo į kišenę. Parodė, kad jis kaltas, kartu buvo. Ji tą telefoną kaimynei pardavė už 7 Eur. Buvo išgėręs. Kaimynė spekuliuoja, paskui jį pardavė gal už 30 Eur. Jeigu nebūtų išgėręs, nedarytų taip. Jie kartu tai padarė, o tuos pinigėlius reikia atiduoti.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. S. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi ir parodė, kad jie nuėjo į vaistinę pirkti širdies lašų. Ji pasidėjo tašę, o po taše gulėjo tas telefonas. Paėmė lašus, vaistininkė išėjo, jai dingo apie 5 telefonai. Surado, todėl pagalvojo, kad valgyti nėra ko, išgerti reikia, todėl pardavė jį už 7 Eur. Nupirko duonos ir bulvių. Negalvojo, kad taip išeis. Šiuo metu ramiai negali miegoti.
Teismas nustatė, kad kaltinamojo K. B. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Teismas nustatė, kad kaltinamosios A. S. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jos nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jos kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamosios kaltė yra įrodyta, o jos padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje.
IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai
BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę K. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, veika baigta). Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, jog egzistuoja kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – 64 metų amžiaus, nevedęs, nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos / psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis K. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, veika baigta). Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, jog egzistuoja kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – 70 metų amžiaus, išsiskyrusi, nedirbanti, neteista, bausta administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos / psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji A. S. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji N. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 47).
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiuoju pripažintas asmuo, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jam padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji K. B. ir A. S. pripažino pareikštą civilinį ieškinį, o pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teismas daro išvadą, kad N. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas prie pirmo bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
VI. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 427,08 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam K. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad kaltinamojo K. B. turtinė padėtis nėra gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, per bausmės atlikimo laiką įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, per bausmės atlikimo laiką įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nepriteisti iš K. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, per bausmės atlikimo laiką įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jai laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, per bausmės atlikimo laiką įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Tenkinti nukentėjusiosios N. K. pareikštą civilinį ieškinį ir solidariai priteisti iš K. B. ir A. S. 400 Eur (keturi šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.