Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I S ir E M pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Išnagrinėjus pareiškėjų ir kitų bylos dalyvių rašytinius paaiškinimus, kitą byloje esančią rašytinę medžiagą, nustatyta, kad pareiškėjai I S ir E M, yra R M, kuris mirė (duomenis neskelbtini), vaikai, ką patvirtina pareiškėjų gimimo liudijimai, I. S santuokos liudijimas bei medicininis R. M mirties liudijimas. Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad pareiškėjai yra vieninteliai R M įpėdiniai. Po R. M mirties niekas nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, ką patvirtina Testamentų registro išrašas. Iš byloje pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išrašų matyti, kad R M vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas – 1135/2016 dalys žemės sklypo, ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, ½ dalis pastato-ūkio pastato, ½ dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, adresu (duomenis neskelbtini). Pareiškėja I S su savo sutuoktiniu Ž S buvo R. M priklausiusio žemės sklypo ir pastatų bendrasavininkai. Pareiškėjai bendrai rūpinosi R. M, prižiūrėjo jo turtą, tiek iki, tiek ir po R. M mirties mokėjo komunalinius iki kitus mokesčius, ką patvirtina pateiktos mokesčių knygelės kopijos ir mokėjimo pavedimų kopijos.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytų palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2011).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Pareiškėjų pateikti rašytiniai paaiškinimai ir byloje surinkta rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjų tėvas R M iki mirties gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte – (duomenis neskelbtini). Pareiškėjų ir jų tėvo santykiai buvo artimi. Pareiškėja rūpinosi R M buitimi ir priežiūra. Tiek iki, tiek ir po R M mirties pareiškėjai mokėjo ir toliau moka mokesčius už R M priklausančio nekilnojamojo turto komunalines paslaugas, perėmė po R M mirties likusius jo asmeninius ir namų apyvokos daiktus, naudojosi ir valdė visą turtą kaip savo. Pareiškėjai yra vieninteliai R M įpėdiniai, ginčo dėl palikimo priėmimo fakto nėra. R M palikimo perėjimo valstybei procedūra nėra pradėta.

Esant minėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių paveldėjimo priėmimo juridinį faktą, pareiškėjų prašymas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai I S ir E M po R M mirties jo palikimą priėmė lygiomis dalimis pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti, prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Tam, kad pareiškėjai I S, asmens kodas (duomenis neskelbtini), ir E M, asmens kodas (duomenis neskelbtini), gautų paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai I S, asmens kodas (duomenis neskelbtini), ir E M, asmens kodas (duomenis neskelbtini), lygiomis dalimis priėmė palikimą, atsiradusį po jų tėvo R M, asmens kodas (duomenis neskelbtini), mirusio (duomenis neskelbtini), mirties, pradėję faktiškai valdyti turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.