- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- eAS-348-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03981-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Alenas Piesliakas
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
- Kategorijos
- 57.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, atsakovas) 2017 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. KS-165 „Dėl M. S.“ (toliau – ir Sprendimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atskiru prašymu prašė priteisti iš atsakovo 1 235,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino atsakovo Sprendimą; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 762,30 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o pareiškėjo prašymą dėl 1 235,25 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui M. S. iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 25 d. pateikė prašymą priteisti patirtas 1 235,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 600 Eur už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą ir 635,25 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą fiksuojant atsakovo 2017 m. spalio 24 d. posėdžio eigą.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta tvarka.
Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017 m. II ketvirtį buvo 838,7 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 2,5 koeficiento. Skundą teismui 2017 m. lapkričio 27 d. parengė advokatas R. K., pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už skundo parengimą pareiškėjas advokatui sumokėjo 600 Eur. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašoma priteisti 600 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto už skundo parengimą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, atitinka proporcingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina.
Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė priteisti 635,25 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą fiksuojant atsakovo 2017 m. spalio 24 d. posėdžio eigą. Teismas nurodė, kad VTEK 2017 m. spalio 20 d. posėdžio eiga buvo užfiksuota 2017 m. spalio 24 d. posėdžio protokolo išraše Nr. IN-166-(1.3), kurį atsakovas buvo pateikęs teismui, todėl pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su šiuo protokolo išrašu. Teismo vertinimu, antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas buvo perteklinis veiksmas. Pareiškėjas neįrodė, kad šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, todėl pareiškėjui šių išlaidų nepriteisė.
III.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas priteisti 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir pareiškėjui iš atsakovo priteisti 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, neišanalizavo bylos aplinkybių, todėl nuspręsdamas, kad faktinių aplinkybių konstatavimas buvo perteklinis veiksmas, teismas to nepagrindė bylos dokumentų analize, dėl to neteisingai sprendė, kad 635,25 Eur išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą nebuvo būtinos ir pagrįstos.
Pareiškėjas teigia, kad antstolio faktinių aplinkybių fiksavimas atsakovo 2017 m. spalio 20 d. posėdyje buvo būtinas ir pagrįstas ypatingomis aplinkybėmis. Byloje pateikti įrodymai, kad tuometiniai atsakovo 2017 m. spalio 20 d. posėdžio dalyviai, VTEK nariai, veikė kaip šališki ir priklausomi nuo valstybės politikų asmenys, vykdė neteisėtus jų nurodymus, interesų konflikto situacijoje naudojosi savo tarnybinėmis galiomis siekdami sukurti prielaidas pareiškėjo atleidimui iš tuo metu einamų VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo pareigų. Antstolio 2017 m. spalio 20 d. nufilmuotame atsakovo posėdžio vaizdo įraše yra užfiksuoti pagrindinių procedūrų pažeidimai (nenusišalinimo, sprendimų priėmimo esant interesų konflikto situacijai, nekolegialaus sprendimų priėmimo, nemotyvuoto įrodymų nepriėmimo, sąlygų argumentams pateikti nesudarymo ir jų pateikimo ribojimo, tyrimo pagrindą sudarančių dokumentų nepateikimo), dėl kurių buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir atsakovo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. KS-165 „Dėl M. S.“ pagrįstumą.
Pareiškėjas nurodo, kad inicijuodamas bylą skunde teismui teikė argumentus dėl atsakovo narių šališkumo ir savo poziciją, be kita ko, grindė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei svarbiausia – pastarojo užfiksuota vaizdo medžiaga (kuri prie bylos prijungta vėliau dėl Liteko apribojimų vaizdo medžiagos įkėlimui).
Atsakovo narių, dalyvaujančių 2017 m. spalio 20 d. posėdyje, šališkumas pareiškėjui buvo iš anksto žinomas, todėl jis negalėjo pasitikėti pastarosios surašomais apibendrintais posėdžių protokolais, ir pagrįstai numatė, kad aplinkybės, kurios atskleidžia šiame skunde nurodytus pažeidimus, atsakovo naudai posėdžio protokole gali būti nepaminėtos. Posėdžio garso įrašo atsakovas pareiškėjui neteikė ir 2017 m. spalio 20 d. posėdyje pačiam įrašinėti neleido. Taigi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga buvo vienintelis teisėtas ir individualiomis pareiškėjo bylos aplinkybėmis pagrįstas būdas surinkti objektyvią, o ne suinteresuoto atsakovo norimą, tikrovę atspindinčius įrodymus į bylą, todėl tai yra būtinos ir pagrįstos pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos, kurias prašo priteisti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo nepriteistas bylinėjimosi išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą atlyginimas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą nebuvo būtinos, yra perteklinės ir nepagrįstos, todėl jų nepriteisė.
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir teigia, kad šiuo atveju teismas neišanalizavo bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai sprendė, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos.
Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d.; ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d.; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.; Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 47 str. 1, 2 d.). Teisė į teisminę gynybą nėra vien procesinio pobūdžio teisė, kuri galėtų būti tapatinama su teise kreiptis į teismą. Teisė į teisminę gynybą apima ir byloje dalyvaujančių asmenų teisę, kad teismas priimtų procesinį sprendimą, atitinkantį tarp šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius ir procesinę padėtį byloje.
Teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą ir galimybėmis susigrąžinti pagrįstas, racionalias išlaidas. Manytina, jog šiuo tikslu įstatymų leidėjas administracinių bylų teisenoje yra įtvirtinęs bylinėjimosi išlaidų institutą, kuris reglamentuojamas ABTĮ VI skyriaus nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 375–388; 2014 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-884/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjantis teismas privalo ne tik formaliai vadovautis ABTĮ įtvirtintomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, bet įvertinti visas su byla susijusias reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-603/2010; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-3109/2011; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-822/2020; ir kt.). Tai iš esmės atspindi ir ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostata, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020; ir kt.).
Apskritai, bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-959-575/2016; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-206-552/2020; ir kt.).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju byloje akivaizdu, kad galutinis sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, dėl to jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (už skundo teismui surašymą), tačiau nepriteisė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą. Teismas sprendė, kad šios išlaidos buvo perteklinės ir nebuvo būtinos, o pareiškėjas neįrodė priešingai.
Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, pateiktus įrodymus, šalių poziciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką byloje aktualiu klausimu, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nurodytų aplinkybių visumą ir, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Rekomendacijų nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (žr., pvz., 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-735-520/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-237-556/2020; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-733-602/2019 ir kt.), todėl pagrįstai vertino, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą nebuvo būtinos. Pareiškėjas neįrodė, kad jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju buvo būtinos, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir tenkindamas pareiškėjo skundą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nevertino ir juo nesivadovavo. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl aptariamų bylinėjimosi išlaidų būtinumo.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą nepriteisimo paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.