Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.2.9.13; 1.3.9.2.2; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

2021 m. gruodžio 30 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-692-570/2021 pagal ieškovo V. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčo dėl nepriskaičiuoto ir neišmokėto papildomo atlygio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. Ž.prašė priteisti iš atsakovės valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“) 1 118,31 Eur nepriskaičiuoto ir neišmokėto atlygio už papildomą darbo krūvį ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2021 m. vasario 15 d. patikslinęs ieškinį, ieškovas padidino ieškinio sumą iki 12 636,30 Eur.

2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties Nr. 86 pagrindu ieškovas dirba atsakovės įmonėje vyriausiuoju inžinieriumi. Ieškovo pareiginiuose nuostatuose numatyta, jog įmonės vadovo atostogų, nedarbingumo ir kitais laikotarpiais jis privalo pavaduoti įmonės vadovą, tačiau ne Marijampolės filialo direktorių. Pagal įmonėje patvirtintą Darbo apmokėjimo ir premijavimo aprašą, už papildomą darbą pavaduojant kitus darbuotojus jų atostogų, laikinojo nedarbingumo ir kitais laikotarpiais, gali būti mokama iki 50 procentų priedas prie atlyginimo. Ieškovas be savo tiesioginių pareigų nuo 2018 m vasario 5 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. epizodiškai pavadavo tuometinį direktorių jo atostogų ar nedarbingumo metu, tačiau su ieškovu pilnai atsiskaityta nebuvo. Už šį laikotarpį, skaičiuojant 50 procentų dydžio priedą, iš viso ieškovui nesumokėta 1 118,31 Eur.

3. Nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. ieškovas darbdavio įsakymu buvo paskirtas atsakingu už ISO standartų įdiegimą įmonėje, jam priklauso 11 695,71 Eur darbo užmokestis už vadovybės atstovo kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų klausimais pareigas, kurio pareiginė alga nurodyta nuo 1 225 iki 1 741. Ieškovas įdiegė standartus ir prižiūrėjo visą veiklą, todėl už papildomą darbą turėjo būti mokama alga 1 612 Eur, ar bent jos dalis – 50 proc. ISO standartų sertifikatą įmonei išdavė akredituota įstaiga.

4. 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-133-22195/2020 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK) ieškovo reikalavimą atsisakė nagrinėti kaip pareikštą praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir komisijai termino neatnaujinus, reikalavimas dėl komandiruotpinigių ir delspinigių atmestas. Ieškovo atlyginimas nuo įmonės Marijampolės vadovo nedaug skiriasi. Kai įmonėje buvo diegiami ISO standartai, ieškovas direktoriaus įsakymu buvo paskirtas už tai atsakingu, tačiau įdiegimui įmonėje buvo pasamdyta ir įmonė. Ieškovas turėjo teikti šiai įmonei dokumentus, padalinių atliktus darbų aprašymus, kitus reikalaujamus duomenis, buvo tarpininkas tarp atsakovės ir šios firmos, kontroliavo, ar laiku teikiami dokumentai. Faktiškai šį darbą dirbo visi padaliniai, skyriai, kurie teikdavo įvairias ataskaitas, darbų aprašymus. Šie darbai į ieškovo pareigas pagal pareiginius nuostatus neįėjo.

5. Į DGK ir teismą anksčiau nesikreipė dėl to, kad jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tik jį išteisinus išdrįso kreiptis dėl priklausančio darbo užmokesčio. Priešingu atveju būtų iš karto atleistas iš darbo. Ieškovas buvo diskriminuojamas savo darbdavio, neišmokant priedų už papildomą darbą pavadavimą, kai kitiems darbuotojams priedai buvo mokami.

6. Atsakovė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko visiškai, prašė jį atmesti, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas praleido 3 mėnesių terminą dėl darbo ginčo kreiptis į DGK. Ieškovas, kreipdamasis į teismą 2021 m. vasario 12 d. patikslintu ieškiniu, pakeitęs ieškinio reikalavimą, praleido 1 mėnesio terminą nuo DGK 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo kreiptis į teismą. Ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimams dėl galimai neišmokėto darbo užmokesčio už vadovybės atstovo kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų klausimais pareigas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. bendrasis ieškinio senaties terminas suėjo 2021 m. sausio 24 d. Patikslintas ieškinys teisme gautas 2021 m. vasario 15 d. Ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir 11 695,71 Eur reikalavimą atmesti.

8. Ieškovo pagrindinio darbo užmokesčio pasikeitimai užfiksuoti darbo sutarties prieduose. Ieškovas pradiniame ieškinyje klaidingai nurodo savo darbo užmokesčio sumą, t. y. a, b punktuose nurodytu laikotarpiu darbuotojo gaunamas mėnesinis atlyginimas buvo 1250 Eur, o ne 1611,25 Eur; c, b, d, e, f punktuose nurodytu laikotarpiu ieškovo gaunamas mėnesinis atlyginimas buvo 1612 Eur, o ne 1611,25 Eur; ieškinio d punkte turi būti nurodytos 3 darbo dienos, o ne 4 darbo dienos; ieškinio f punkte turėtų būti nurodytas laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 4 d., o ne nuo 2019 m. spalio 28 d. Už atliktas papildomas funkcijas ieškovui buvo mokamas 20 procentų mėnesinės algos dydžio priedas prie pagrindinio darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką, keliamas atlyginimas. Susitarimo dėl 50 procentų mėnesinės algos dydžio už papildomų funkcijų atlikimą ieškinyje nurodytais laikotarpiais nebuvo.

9. Ieškovas pripažįsta, jog 20 procentų mėnesinės algos dydžio priedą atsakovė sumokėjo, atsakovė su ieškovu pilnai atsiskaitė. Ieškovo minėtos papildomos funkcijos yra glaudžiai susijusios su jo vyriausiojo inžinieriaus darbo funkcijomis, papildomos funkcijos buvo vykdomos ieškovo darbo laiko metu, o ne viršvalandinio darbo metu. Ieškovas bet kuriuo šių funkcijų vykdymo metu galėjo pateikti pareiškimą dėl funkcijų vykdymo atsisakymo ar prašymą mokėti papildomas priemokas už šių funkcijų vykdymą. Ieškovas laiku išreikšdavo savo poziciją dėl papildomų funkcijų atlikimo, jeigu nesutikdavo jų atlikti.

10. Ieškovas buvo paskirtas minėtoms funkcijoms atlikti, tačiau tuo pačiu įsakymu nebuvo spręstas papildomo mokėjimo už paskirtų funkcijų vykdymą klausimas. Nebuvo susitarta dėl užmokesčio už papildomas vadovybės atstovo kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos klausimais funkcijas. ISO įdiegimu įmonėje užsiėmė speciali firma, ieškovas tik buvo atsakingas už dokumentų pateikimą, kontrolę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės 308,90 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už papildomai atliktus darbus, 15,45 Eur išlaidų už teisinę advokato padėjėjo pagalbą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovo 1280,66 Eur išlaidas už teisinę advokato pagalbą, valstybei iš atsakovės Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 15 Eur žyminio mokesčio.

12. Teismas konstatavo, kad pradinis ieškinys dėl 1 118,31 Eur nesumokėto užmokesčio už papildomą darbą teisme gautas 2020 m. gruodžio 29 d. Teismas rezoliucija priėmė patikslintą ieškovo ieškinį, tokiu būdu nutarė netaikyti pasekmių, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 75 straipsnio 1 dalyje ir pripažino ieškovo teisę teikti ieškinį nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu. Sprendė, kad termino neatnaujinimas būtų neproporcinga priemonė, užkertanti kelią asmeniui įstatymo nustatyta tvarka ginti savo teises teisme. Konstatavo, kad terminas praleistas minimaliai, prašomas priteisti nesumokėtas užmokestis už papildomą darbą yra susijęs su reikalavimu priteisti ir nepriemokas už pavadavimus.

13. Atsakovė reikalavo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl apmokėjimo už papildomą darbą. Į DGK darbuotojas kreipėsi 2020 m. spalio 9 d., tai apima laikotarpį nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. Bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas suėjo 2021 m. sausio 24 d. Patikslintas ieškinys teisme gautas 2021 m. vasario 15 d, tačiau dėl individualaus darbo ginčo darbuotojas į DGK kreipėsi ir savo pažeistas teises gynė jau nuo 2020 m. spalio 9 d., t. y. nepraleidęs 3 m. senaties termino. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

14. Teismas, susipažinęs su viešai interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) (žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 17 d.) skelbiamais VĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstatais, konstatavo, kad atsakovė yra valstybės įmonė, finansuojama iš valstybės biudžeto (įstatų 1 d. 5 p.). Todėl pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų apmokėjimui taikomas 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198 (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.). Pagal šio įstatymo 10 straipsnį, darbuotojams už papildomą darbo krūvį, kuris apima ir pavadavimus, gali būti mokamas priedas iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.

15. Atsakovės Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2014 m. birželio d. įsakymu patvirtino Įmonės darbuotojų darbo apmokėjimo ir premijavimo tvarkos aprašą, pagal kurio 14 p. darbuotojams už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) vykdymą gali būti skiriama iki 50 procentų mėnesinės algos priedas; rašytiniu darbuotojo sutikimu už papildomų darbų vykdymą (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis), kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos – iki 50 procentų mėnesinės algos priedas.

16. Vyr. inžinieriaus pareigybės aprašymu (10.16 p.) nustatyta, jog ieškovui pagal pareigas pavedama pavaduoti įmonės direktorių atostogų, komandiruočių, nedarbingumo ar kt. metu. Tačiau ieškovas 2018–2019 metais keletą kartų (ieškinyje nurodyta a-f pozicijos) pavadavo ne VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, o įmonės Marijampolės filialo direktorių jo laikinojo nedarbingumo ir kasmetinių atostogų laikotarpiu, kas nenumatyta ieškovo pareigybės aprašyme. Už pavadavimą jam buvo sumokėta 20 proc. priedas, išskyrus du atvejus, t. y. nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 19 d. bei nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d., kai ieškovui skirtos papildomos užduotys ir darbai buvo nurodyti įsakyme, tačiau atskiras įmonės direktoriaus įsakymas dėl priedo dydžio nepriimtas. Teismas konstatavo, kad ieškovui už papildomus darbus pavaduojant Marijampolės filialo direktorių turėjo būti sumokėta, ir darbuotojui buvo sumokėti 20 procentų priedai, išskyrus du minėtus atvejus (a ir f ieškinio aprašomojoje dalyje nurodytos pozicijos).

17. Ieškovas reikalavimo priteisti už pavadavimus 50 procentų priedą nepagrindė jokiais motyvais. Teismas vertino, kad tokio hipotetinio, deklaratyvaus pagrindimo neužtenka. Ieškovas sutiko su 20 procentų priedu, direktoriaus įsakymų dėl pavadavimo neginčijo, sutiko du kartus pavaduoti direktorių be nustatyto priedo. Ieškovas teiginio, kad bijojo būti atleistas iš darbo dėl prieš jį pradėto ikiteisminio tyrimo, nepagrindė jokiais argumentais. Jis patvirtino, jog turi aukštąjį išsilavinimą, yra atsisakęs vykdyti kitas jam pavestas užduotis. Teismas sprendė, kad ieškovas galėjo bet kada nebevykdyti papildomų pareigų. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti už papildomai atliktus darbus 20 proc. priedą už Marijampolės filialo direktoriaus pareigų vykdymą laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 19 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. Reikalavimą dalyje dėl mokėjimo už kitus laikotarpius teismas atmetė.

18. Teismas nustatė, jog ieškovas ieškinio aprašomojoje dalyje a ir f pozicijose nurodė netikslius duomenis, t. y. atlyginimo dydis vietoje 1 611,25 Eur turi būti 1 250 Eur (a pozicija) ir vietoje 1 611,25 Eur turi būti 1 612 Eur (f pozicija). Be to, f pozicijoje neteisingai nurodytas pavadavimo laikotarpis – turi būti nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. (11 d. d.). Įvertinęs šiuos duomenis, teismas priteisė 131,58 Eur už pavadavimą 10 d. d. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 19 d. bei 177, 32 Eur už 11 d. d. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. Iš viso 308,90 Eur. Kitoje dalyje ieškinį atmetė, nustatęs, kad už papildomus darbus darbuotojo ir darbdavio susitarimu ieškovui buvo apmokėta 20 proc. priedas.

19. Atsakovė kategoriškai nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl 11 695,71 Eur apmokėjimo už papildomą darbą nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2019 m. balandžio 5 d., ieškovą paskyrus atsakingu už ISO standartų įmonėje įdiegimą. Teismas konstatavo, kad ISO sistema buvo diegiama užtikrinti įmonės kokybės standartų į gamybą ir vadybą įdiegimą. Ieškovas buvo tik atsakingas už šią veiklą. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kokius konkrečiai darbus jis atliko, tokių duomenų išreikalauti neprašė. Šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad tai buvo visos įmonės padalinių komandinis darbas, o ieškovas buvo tik atsakingas už komunikavimą su įmone, kuri sutarties pagrindu atsakovės įmonėje įdiegė ISO sistemą. Jo pareigos yra susiję ar / ir beveik tapačios vykdomoms pareigoms ir atsakomybėms, atliekamos tuo pačiu metu, kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo). Teismas sprendė, kad nesant atskiro susitarimo, priedas už šių pareigų vykdymą iš atsakovės ieškovui nepriteistinas. Byloje nėra duomenų apie tai, kokios apimties darbai pavesti atlikti vėliau šioms pareigoms atlikti priimtai kitai darbuotojai, atsakingai už ISO sistemos įdiegimą, kuriai jau buvo mokamas atlyginimas už darbą, todėl šios aplinkybės nevertino analogiška.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Apeliaciniu skundu ieškovas V. Ž. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-692-570/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovui iš atsakovės 12 636,30 Eur nepriskaičiuoto ir neišmokėto papildomo atlygio, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismui esant kitokios nuomonės, nei nurodoma apeliaciniame skunde, prašo vadovautis CPK 320 straipsnio 2 d. nuostatomis, leidžiančioms teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti patenkintas ir kitokiu pagrindu, nei nurodoma apeliaciniame skunde. Prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. skundžiamo teismo sprendimo 33 ir 34 punktuose teismas nurodė, kad viešai paskelbtais atsakovės įmonės įstatais nustatė, kad atsakovė yra valstybės įmonė, finansuojama iš valstybės biudžeto (įstatų 1 d. 5 p.). Šiuo atveju teismas netyrė ir nesiaiškino, ar iš tikrųjų VĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra finansuojama iš valstybės biudžeto, ar įstatuose esantis punktas tik suteikia galimybę įmonei būti finansuojamai iš valstybės biudžeto. Todėl ydingas yra 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 10 straipsnio citavimas, 30 procentų dydžio apmokėjimo už papildomus darbus ribojimas netaikytinas.

20.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo 49 p. kalba apie pirminio ieškinio a ir f pozicijas. Patikslintame ieškinyje pozicijos f) neliko, o a) pozicijoje nėra nurodytas atlyginimo dydis 1 611,25 Eur. Teismas nepaaiškino, kodėl 1612 Eur sumos pakeitimą į 1250 Eur sumą vertina kaip netikslumą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. atlyginimas rodomas kartu su visais mokesčiais, tai yra neišskaičiavus mokesčių iš atlyginimo, o iki šios datos atlyginimas buvo rodomas atskaičius mokesčius iš atlyginimo. Šį skirtumą sudaro iš atlyginimo išskaičiuotini mokesčiai.

20.3. Skundžiamo sprendimo 51 p. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kitoje dalyje ieškinį atmeta nustatęs, kad už papildomus darbus darbuotojo ir darbdavio susitarimu jam buvo apmokėta 20 proc. priedas. Pirmosios instancijos teismas šiuo teiginiu pasisakė dėl pradinio ieškinio b), c), d), e) reikalavimų opcijų, kurių patikslintame ieškinyje neliko, bet netyrė bei visiškai nepasisakė dėl patikslinto ieškinio b) opcijos reikalavimo, kuriame nurodyta, kad apeliantas buvo davęs sutikimą pavaduoti mokant 50 procentų priedą. Toks priedas nebuvo išmokėtas.

20.4. Dėl ISO standartų įdiegimo pirmosios instancijos teismas nevertino 2018 m. sausio 24 d. įsakymų Nr. 1/05-7, Nr. 1/05-8. 2018 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1/05-8 vyriausiasis inžinierius V. Ž. buvo paskirtas vadovybės atstovu kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos klausimais. To paties įsakymo 2 p. patvirtintas ir pareigybės aprašymas. Teismo teiginiai dėl analogiškų funkcijų tapatumo yra akivaizdžiai nepagrįsti. Naujai įkurtą pareigybę patvirtina ir kito atskiro darbuotojo įdarbinimas, apeliantui nustojus eiti šias pareigas. Akivaizdu, kad tiek apeliantas, tiek vėliau šiose pareigose įdarbinta L.B. savo darbe vadovavosi 2018 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1/05-8 patvirtintu pareigybės aprašymu. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė jo naudoto automobilio žurnalo ataskaitą, kurioje atsispindi dalis apelianto viršvalandžių.

20.5. Pirmosios instancijos teismas be materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimų, pažeidė iš esmės ir įrodymų vertinimo taisykles, skundžiamą sprendimą priėmė neištyręs, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esminių bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs. Teismas pasisakė dėl pirminio ieškinio reikalavimų, kurių patikslintame ieškinyje neliko ir nepasisakė bei netyrė patikslinto ieškinio reikalavimų.

21. Atsakovė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-692-570/2021 palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. apeliantas neišreiškė pirmosios instancijos teismui pozicijos, jog nepalaiko ar atsisako pirminio ieškinio reikalavimų. Manytina, jog pirmosios instancijos teismas laikė, kad apeliantas, patikslinęs ieškinį, pirminį ieškinį ir toliau palaikė pagal pareikštus reikalavimus, bet juos padidino patikslinto ieškinio reikalavimu, kuris susijęs su pradiniame ieškinyje nurodytais reikalavimais. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teismas nevertino patikslinto ieškinio reikalavimų.

21.2. Apelianto vyriausiojo inžinieriaus pareigybės aprašyme numatyta, kad jis be kitų pavestų funkcijų įmonės vadovybės įsakymu pavaduoja kitą įmonės darbuotoją (atostogų, komandiruočių, nedarbingumo ar kt. metu) (10.13 p.), pavaduoja įmonės direktorių atostogų, komandiruočių, nedarbingumo ar kt. metu (10.16 p.).

21.3. Atsakovė su įmone sudarė sutartį ISO sistemai įdiegti. 2018 m. sausio 24 d. įsakymu apeliantas paskirtas atsakingu atsakovės įmonėje už kokybės sistemos diegimą. Visi padaliniai teikė ataskaitas, savo veiklos aprašymus, apeliantas tik kontaktavo su šia įmone, kadangi vyriausiojo inžinieriaus pareigos yra glaudžiai susijusios su atsakingo už kokybės standartų į gamybą diegimą asmens pareigomis. Tai patvirtina VĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo inžinieriaus pareigybės aprašyme nurodytos apelianto pagrindinės darbo funkcijos, su kuriomis jis pasirašytinai susipažino 2015 metais. Apelianto teiginiai dėl reikalavimo priteisti nepriemoką yra deklaratyvūs. Būtina įvertinti, kokie darbai buvo atlikti. Nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo dėl darbo užmokesčio už neva papildomų funkcijų vykdymą.

21.4. 2018 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1/05-8 nebuvo sprendžiamas papildomo apmokėjimo už paskirtų funkcijų vykdymą klausimas. Šios funkcijos buvo vykdomos apelianto darbo laiko metu, neviršvalandinio darbo metu. Apeliantas bet kuriuo šių funkcijų vykdymo metu galėjo pateikti pareiškimą dėl funkcijų vykdymo atsisakymo ar prašymą mokėti papildomas priemokas už šių funkcijų vykdymą. Apelianto atliktos papildomos funkcijos jokiu būdu nesuponuoja, jog jis atliko darbą pagal du etatus įmonėje. Apeliantas gavo atlyginimą už pagrindines vyriausiojo inžinieriaus darbo funkcijas, o dėl atlyginimo už papildomas vadovybės atstovo kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos klausimais funkcijas nebuvo susitarta. Darbo užmokestis apėmė ir pagrindinę, ir papildomą darbo funkciją, kai buvo dirbama tuo pačiu darbo laiku. Klausimas dėl atlyginimo už vykdomas ar paskirtas vykdyti papildomas funkcijas darbo santykių šalių turi būti sprendžiamas iš karto, kas atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir racionalumo principus.

21.5. Apelianto apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra grindžiami hipotetiniais teiginiais. Jis savo reikalavimų nepagrindžia jokiais motyvais, ypač priteisti už neva papildomas funkcijas išmokant 50 procentų mėnesinės algos dydžio priedus, apeliantas tiesiog prašo maksimalaus dydžio priedo.

21.6. Apeliantas su apeliaciniu skundu prideda žurnalo ataskaitą. Jis remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo pateiktos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinį skundą grindžia argumentais, nesusijusiais su pirmosios instancijos teisme nagrinėtomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Apeliantas elgiasi nesąžiningai ir tokiu būdu piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl įrodymų, pateiktų su apeliaciniu skundu, prijungimo

24. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė automobilio (duomenys neskelbtini) naudojimo ataskaitą laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., nurodo, kad tai iš dalies pagrindžia jo dirbtus viršvalandžius ir 2018 m. sausio 24 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą Nr. 1/05-7, kuriuo apeliantas paskirtas atsakingu VĮ „(duomenys neskelbtini)“ už integruotos vadybos sistemos diegimą, palaikymą ir kontrolę. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateiktas naujas įrodymas – automobilio naudojimo ataskaita, nėra susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi priteisti lėšų už viršvalandžius ieškovas neprašo, automobilio naudojimo aplinkybės nebuvo tirtos pirmos instancijos teisme, todėl šį įrodymą atsisakytina priimti. Taip pat atsisakytina priimti ir pateiktą įsakymą Nr. 1/05-7, kadangi jis teikiamas pakartotinai, buvo pateiktas prie patikslinto ieškinio.

25. Ginčas apeliacinėje byloje kilo dėl darbo sąlygų pakeitimo (DK 45 straipsnis), dėl nepriskaičiuoto ir neišmokėto papildomo darbo užmokesčio (priedų, priemokų) (DK 140 straipsnio 1 dalis).

Dėl priemokos už papildomą darbą (pavadavimą) mokėjimo

26. Ginčo byloje nekyla, kad apeliantas dirbo pas atsakovę gamybos organizavimo grupės inžinieriumi-technologu, tai patvirtina prie ieškinio pateikta darbo sutartis su pakeitimais.

27. Apeliantas teigia, kad jis daug kartų pavadavo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Marijampolės filialo direktorių ir su juo už tai nebuvo tinkamai atsiskaityta, t. y. jis įvairiais pavadavimo laikotarpiais turėjo gauti 50 proc. algos dydžio priedą, o gaudavo tik 20 procentų, kelis kartus priedo iš viso negavo. Savo reikalavimus grindžia 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1/05-10 patvirtintu Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo apmokėjimo ir premijavimo tvarkos aprašu. Minėto aprašo 14 punkte nustatyta, jog už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) vykdymą gali būti skiriamas iki 50 procentų mėnesinės algos priedas (14.1 papunktis), rašytiniu darbuotojo sutikimu už papildomų darbų vykdymą – (jeigu nesudaroma papildoma sutartis) iki 50 proc. mėnesinės algos.

28. Kaip matyti iš byloje pateiktų įsakymų, apelianto sutikimų, jam keletą kartų už minėtas pavadavimo funkcijas buvo paskirti 20 procentų priedai, pavaduojant nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 19 d. bei nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. priedai skirti nebuvo.

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas dėl minėtų darbo sąlygų pakeitimų davė sutikimus ir dirbo pakeistomis sąlygomis. Jam nesutinkant dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis galėjo per DK 45 straipsnio 3 dalies nustatytą terminą kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą. Darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis. Taigi, darbuotojui, t. y. apeliantui to nepadarius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jis sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (paskiriant atitinkamo dydžio priedus arba jų neskiriant). Apeliantas dėl to taip pat nesikreipė ir į darbdavį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo apmokėjimo ir premijavimo tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta, jog priedas gali būti skiriamas, ir priedo dydis gali būti iki 50 procentų mėnesinės algos. Tai reiškia, kad priedas gali būti ne didesnis negu 50 procentų, t. y. nustatytas maksimalus jo dydis, tačiau nenurodyta, kad jis privalo būti skiriamas ir jis būtinai turi sudaryti 50 procentų mėnesinės algos.

30. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš minėtų formuluočių sprendžia, kad nebūtinai visais atvejais priedas turėjo būti skiriamas, o jei ir skiriamas – tai nebūtinai maksimalaus dydžio. Darytina išvada, kad apeliantas (jam sutikus) pavadavimo laikotarpiais galėjo dirbti ir skiriant jam priedus (atitinkamo dydžio iki 50 procentų mėnesinės algos) ir jų neskiriant. Tai kolegija laiko darbdavio diskrecijos teise. Apeliantas galėjo sutikti arba ne dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, tai taip pat yra jo pasirinkimo laisvė. Šiuo atveju, dirbus pakeistomis sąlygomis ir nekilus dėl to ginčui ilgą laiką, kaip minėta, spręstina, jog apeliantas sutiko su visais darbo sąlygų pakeitimais. Tai, kad jis būtų dirbęs pažeidžiant DK 35, 45 straipsnių reikalavimus, byloje nenustatyta.

31. DK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestį sudaro ir papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą. Taigi, antroji dalis nustato, kad tokio darbo užmokesčio dalys į jį įskaitomos, tačiau jos nebūtinai turi būti mokamos, jei dėl jų nėra susitarta, tai yra šalių susitarimo ir darbdavio diskrecijos teisė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas sutiko dirbti pavaduojant kitą asmenį įvairiais laikotarpiais su jam tuo metu nustatytomis sąlygomis, nesikreipė dėl jų pakeitimo DK 45 straipsnio nustatyta tvarka, todėl nesant įrodymų apie papildomus susitarimus dėl priedų mokėjimo, nėra pagrindo jam iš darbdavio priteisti papildomą, nesutartą mokėti, darbo užmokestį (DK 34 straipsnis).

Dėl apmokėjimo už papildomą darbą ieškovą paskyrus atsakingu už ISO standartų įmonėje įdiegimą

32. Apeliantas prašė priteisti iš atsakovės 11 695,71 Eur už papildomai atliktus darbus, t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2019 m. balandžio 5 d., kai darbdavio įsakymu buvo paskirtas atsakingu už ISO sistemos įdiegimą įmonėje. Tokio dydžio darbo užmokestį apskaičiavo pagal vėliau priimtai į analogišką pareigybę darbuotojai nustatytą pareiginę algą, nurodytą nuo 1225 Eur iki 1741 Eur. Apelianto teigimu, kadangi jis įdiegė standartus ir visą veiklą prižiūrėjo – už papildomą darbą turėjo būti mokama alga 1612 Eur, ar bent jos dalis – 50 proc.

33. Atsakovė su tokiu reikalavimu kategoriškai nesutinka, teigdama, kad įmonė ISO sistemai įdiegti buvo sudariusi sutartį su įmone, kuri ir įdiegė šią kokybės sistemą. Pagal bendrus reikalavimus, įmonėje turėjo būti paskirtas asmuo, todėl ir buvo 2018 m. sausio 24 d. priimtas įsakymas dėl ieškovo paskyrimo atsakingu už kokybės sistemos diegimą. Tačiau jis vienas darbų neatliko, visi padaliniai teikė ataskaitas, savo veiklos aprašymus, o jis tik kontaktavo su šia įmone. O kadangi vyr. inžinieriaus pareigos yra glaudžiai susiję su šiomis pareigomis, kaip atsakingo už kokybės standartų į gamybą diegimą, jam ir buvo pavesta.

34. Kaip teisingai iš ieškovo, kaip vyr. inžinieriaus pareigų aprašymo nustatė pirmos instancijos teismas, jis be kitų, vykdo šias funkcijas: „organizuoja Įmonės gamybos procesus bei gamybinę-techninę veiklą, maksimaliai panaudodamas įmonės gamybinius bei techninius išteklius gamybos ir paslaugų teikimo srityse; rengia pasiūlymus bei projektus dėl gamybos procesų optimizavimo ir įmonės gamybinės-techninės infrastruktūros panaudojimo, jos priežiūros darbų, ruošia projektinę-sąmatinę dokumentaciją dėl naujų technologijų diegimo, įmonės turimų techninių išteklių remonto, priežiūros, projektavimo bei modernizavimo darbų; kontroliuoja įmonės techninius procesus, mažinančius darbų materialines, finansines bei darbo jėgos sąnaudas, analizuoja įmonės techninę dokumentaciją, organizuoja atitinkamų darbuotojų techninės kvalifikacijos kėlimą; pagal kompetenciją dalyvauja rengiant įmonės administracijos vardu sudaromų techninio pobūdžio darbų ir paslaugų sutarčių projektus ir teikia ataskaitas apie jų vykdymą; kontroliuoja, kaip įmonės darbuotojai laikosi projektinių sprendimų, normų, standartų, techninių reglamentų reikalavimų; atstovauja įmonę gamybinės-techninės veiklos klausimais kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose“ ir kt.

35. Iš 2018 m. sausio 24 d. Įmonės vadovo įsakymų Nr. 10/05-7 ir Nr. 1/05-8, Nr. 4/05-100, Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo diegiama integruota vadybos sistema pagal kokybės vadybos sistemos standarto EN ISO 9001:2015, aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto EN ISO 14001:2015, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standarto BS OHSAS 18001:2007 reikalavimus. Ieškovui sutikus, jis buvo paskirtas atsakingu už kokybės standartų į integruotos vadybos sistemos diegimą, palaikymą ir kontrolę pagal kokybės vadybos sistemos standarto EN ISO 9001:2015, aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto EN ISO 14001:2015, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standarto BS OHSAS 18001:2007 reikalavimus, taip pat paskirtas vadovybės atstovu kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos klausimais. ISO sistema buvo diegiama užtikrinti įmonės kokybės standartų į gamybą ir vadybą įdiegimą.

36. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškovas buvo atsakingas už šią veiklą, tačiau visi padaliniai, skyriai rengė ir teikė ataskaitas apie savo veiklą, darbų aprašymus ir kt. o jis šiuos duomenis perduodavo ISO sistemą diegiančiai įmonei. Pirmos instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad tai buvo visos įmonės padalinių komandinis darbas, o ieškovas buvo tik atsakingas už komunikavimą su įmone.

37. Be to, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad jo pareigos yra susiję ar/ir beveik tapačios vykdomoms pareigoms ir atsakomybėms, atliekamos tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), todėl nesant atskiro susitarimo, priedas už šių pareigų vykdymą iš atsakovės ieškovui pagrįstai nepriteistas.

38. Teisėjų kolegijos nuomone, esminė aplinkybė, nulemianti ieškinio reikalavimo atlyginti už vadovybės atstovo ISO sistemoms įdiegti pareigų vykdymą atmetimą, yra ta, kad šalys nesudarė susitarimo, kad apeliantui bus apmokėta už papildomas funkcijas. Bendrąja prasme darbo sutartis yra civilinis teisinis sandoris, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti, o darbdavys įsipareigoja jam užmokėti (DK 34 straipsnis). DK 35 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad šalys gali susitarti dėl papildomo darbo atlikimo, tame skaičiuje ir dėl darbo užmokesčio už papildomą darbą ar papildomą funkciją. Šiuo atveju atsakovės direktorius išleido įsakymą, kuriuo nustatė apeliantui papildomas funkcijas, patvirtino tų funkcijų pareigybės aprašymą, tačiau apmokėjimo nenustatė. Apeliantas su įsakymu buvo supažindintas, funkcijas vykdė apie pusantrų metų, tačiau apmokėjimo klausimo nekėlė, ginčo neinicijavo. Pats apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nėra apsisprendęs, kiek jam turi būti sumokėta – gal po 1612 Eur per mėnesį, o gal tik 50 proc. nuo šios sumos. Tai tik patvirtina, kad šalių susitarimo dėl apmokėjimo už papildomą funkciją nebuvo.

39. Ieškovas nurodo, kad vėliau šioms pareigoms atlikti buvo priimta kita darbuotoja, atsakinga už ISO sistemos įdiegimą L. B., kuriai jau buvo mokamas atlyginimas už darbą, tačiau kaip matyti iš 2019 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 4/05-100, etatas įdiegtas ir ji paskirta į atsakovės vadovybės atstovo kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pareigas jau po sistemos įdiegimo. Taigi, teismas taip pat sprendžia, kad naujos darbuotojos priėmimas nėra susijęs su atsakovo sutikimu atlikti tam tikras su ISO diegimu susijusias funkcijas ir su prievole mokėti ieškovui atlyginimą. Ar steigti nuolatinę darbo vietą, kurioje dirbantis asmuo būtų atsakingas už įdiegtas sistemas, pasirinkimo teisė suteikta spręsti atsakovės administracijai organizuojant atsakovės darbą.

40. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

41. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, teismas priimdamas sprendimą nepažeidė CPK 177, 178, 185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, materialinių teisės normų, reguliuojančių darbo teisinius santykius (DK 35, 45 straipsniai), CPK 313 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (šiuo atveju pirmos instancijos teisme priteista dalis darbo užmokesčio priedo), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 484 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl netenkinant apeliacinio skundo iš apelianto V. Ž. šios išlaidos priteistinos atsakovei (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) išlaidų už advokato pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.