Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-6546-2025 (ROIK: 25275961339),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2025 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-6546-2025 (toliau ir – nutarimas) R. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2025 m. birželio 12 d. 17.25 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pasiėmė vieną 0,2 l butelį likerio ,,Jagermeister“, kurio vertė 8,59 Eur, ir butelį balzamo ,,Žalios devynerios“, kurio vertė 6,59 Eur, pro kasas išėjo už prekes nesusimokėjęs ir taip iš viso padarė 15,18 Eur žalą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 150 eurų dydžio bauda ir įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini), UAB, padarytą 15,18 eurų turtinę žalą per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos arba suderinus su nukentėjusiąja žalos atlyginimo laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Vadovaujantis ANK 563, 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, administracinėn atsakomybėn patraukto R. Č. skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, formaliai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 567, 569 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, to padaryta byloje nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-468/2021).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Vieni iš byloje esančių įrodymų, kuriuo yra grindžiama R. Č. kaltė, padarius ANK 108 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą – tai nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini), UAB, pateikta viena nuotrauka ir du vaizdo įrašai. Nuotraukoje užfiksuotas automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš Kelių transporto priemonių registro matyti, kad šis automobilis priklauso administracinėn atsakomybėn patrauktam R. Č., to teisme neginčijo ir pats R. Č. R. Č. taip pat neneigė, jog minėtą dieną buvo parduotuvėje ir kad vaizdo įraše yra būtent jis. Viename vaizdo įraše, kuris trunka 22 s užfiksuota, kaip asmuo į tuščią krepšelį įsideda viena butelį gėrimo, po to iš lentynos ima antrą butelį gėrimo, tačiau, ar jį įsideda į krepšelį, ar ne, nesimato, nes vaizdo įrašas nutrūksta. Kitame vaizdo įraše, kuris trunka 9 s, užfiksuotas asmuo iš nugaros, t. y. matyti tik jo nugara, taip pat matyti, kaip jis nueina ir nueidamas bei stabteldamas kažką daro su krepšeliu, tačiau ką daro, nematyti, taip pat nematyti, ar krepšelis tuščias, ar ne. Taigi, priešingai nei teigia nukentėjusiosios atstovas, pateiktuose vaizdo įrašuose apskritai net nesimato, ar asmuo į krepšelį įsideda ir antrą butelį, taip pat nesimato, ar nueinančio asmens krepšelis yra tuščias, ar jame kas nors yra, taip pat nesimato, kad asmuo butelius kištųsi į liemenę.

Pagal teismų praktiką paprastai tokios kategorijos bylose, kai vienas iš įrodymų yra vaizdo įrašas (-ai) ir/ar kai iš jo (jų) konkrečiai nematyti galimo teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, turi būti pateikiamas visas nepertraukiamas vaizdo įrašas (-ai), kuriuose būtų užfiksuotas galimai teisės pažeidimu įtariamo asmens judėjimas patalpoje, o šiuo konkrečiu atveju – nuo asmens įėjimo į parduotuvę ir (ar) nuo to momento, kai asmuo atlieka galimai neteisėtą veiksmą iki jo praėjimo pro kasas. Kaip ir minėta, byloje pateikti tik du trumpi vaizdo įrašai, iš kurių negalima daryti neabejotinos išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pavogė nutarime nurodytus gėrimus. Tik asmens visą nepertraukiamą judėjimą parduotuvėje fiksuojantis vaizdo įrašas (-ai) leistų patvirtinti ar paneigti nutarime nurodytas aplinkybes, o tuo pačiu ir paneigti ar patvirtini ir R. Č. iškeltą versiją, jog jis persigalvojo jų nebepirkti ir prekes padėjo kažkur prekybos salėje. Toks asmens visą nepertraukiamą judėjimą parduotuvėje fiksuojantis vaizdo įrašas iš nukentėjusiosios išreikalautas nebuvo.

Tai, kad R. Č. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokioje konkrečiai prekybos salės vietoje jis paliko tas prekes, nusprendęs jų nebepirkti, visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste savaime nereiškia asmens kaltumo. Tai yra viena iš asmens gynybos versijų, tačiau pagal ANK 567 straipsnį tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-101-719/2017). Taigi, pareiga įrodyti, jog asmuo tų prekių nepaliko prekybos salėje ir išsinešė jas pro kasas už jas nesusimokėjęs tenka Institucijai, tiriančiai administracinį nusižengimą. Nors tokia pareiga tenka Institucijai, tačiau pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji yra didelį parduotuvių tinklą šalyje turinti uždaroji akcinė bendrovė, su vagystėmis iš parduotuvių susiduria pakankamai dažnai, todėl jos atsakingi asmenys, teikdami pareiškimus dėl vagysčių iš parduotuvių ir jas patvirtinančius įrodymus, turėtų žinoti, jog turi būti pateikiamas visą asmens judėjimą parduotuvėje fiksuojantis vaizdo įrašas, ir ypatingai tokiais atvejais kaip šioje nagrinėjamoje byloje – kai iš asmens buvimo parduotuvėje vaizdo įrašų fragmentų negalima daryti neabejotinos išvados, kad asmuo pavogė prekes. Be to, R. Č. teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad parduotuvėje, kaip visada įprastai, buvo žmonių, o nukentėjusiosios pareiškime policijai nurodyta, jog liudytojų nėra. Tačiau byloje esant pateiktiems tik dviejų trumpų vaizdo įrašų fragmentams, negalima neabejotinai tvirtinti, jog byloje nagrinėjamo įvykio niekas nematė, nepastebėjo ir tik turint visą asmens judėjimą parduotuvėje fiksuojantį vaizdo įrašą (-us) galima išsiaiškinti galimus liudytojus (kitus pirkėjus, pardavėjas ir pan.) ir juos apklausti, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje. ANK 593 straipsnyje nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; o tai šioje byloje padaryta nebuvo.

2025 m. liepos 24 d. teisme gautas nukentėjusiosios atstovo pateiktas (duomenys neskelbtini), UAB, apsaugos darbuotojo J. B. paaiškinimas, surašytas 2025 m. liepos 23 d., t. y. po 2025 m. liepos 7 d. priimto nutarimo ir paskyrus R. Č. skundą nagrinėti teismo posėdyje. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau neaišku, kodėl toks paaiškinimas buvo surašytas tik 2025 m. liepos 23 d., t. y. jau po R. Č. atžvilgiu priimto nutarimo, ir pateiktas tik teisme, o ne administracinį nusižengimą tyrusiai Institucijai būtent šio nusižengimo tyrimo metu. Pažymėtina, kad pagal ANK 581 straipsnį administracinio nusižengimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Liudytojas apklausiamas laikantis tam tikrų ANK numatytų procedūrinių reikalavimų, taip pat liudytojas privalo būti įspėtas už melagingų parodymų davimą. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta; tai laikytina proceso teisės pažeidimu, juolab iš minėto paaiškinimo matyti, kad paaiškinimai ne visai atitinka byloje esančius vaizdo įrašus. Taigi, tik apklausus asmenį būtų galima pašalinti byloje esančių įrodymų prieštaravimus.

Siekiant gauti objektyvių duomenų ir formuojant pareigūno vidinį įsitikinimą vertinant įrodymus, yra svarbu įvertinti ir apsaugos darbuotojo bendravimą su R. Č., jį sustabdžius parduotuvėje, ir į parduotuvę atvykusių pareigūnų užfiksuotą bendravimą su R. Č., jo aplinkybių aiškinimą apsaugos darbuotojams ir pareigūnams. Taigi, apsaugos darbuotojo ir į parduotuvę atvykusių pareigūnų apklausa ar jų body kamerų vaizdo įrašai reikšmingi dar ir dėl šių aplinkybių, tokiu būdu galima sugretinti abiejų pusių duodamus paaiškinimus bylą nagrinėjant Institucijoje / teisme ir po įvykio, juos gretinant vienas su kitais ir tarpusavyje, ir daryti atitinkamas išvadas apie duodamų parodymų patikimumą ir nuoseklumą.

Nukentėjusiosios atstovas taip pat iki teismo posėdžio pradžios pateikė teismui įvairių alkoholinių gėrimų lentelę su kainomis, kiekiais, kodais ir teismo posėdžio metu paaiškino, kaip nustatoma, jog trūksta kokios nors prekės ir kad ji yra pavogta. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu konkrečiai pasiteiravus nukentėjusiojo atstovo, kaip ši pateikta gėrimų lentelė įrodo, kad būtent R. Č. pavogė du butelius konkrečių alkoholinių gėrimų nutarime nurodytu laiku, ką reiškia kiekviena lentelės grafa, nukentėjusiosios atstovas nurodė, kad reikia žiūrėti ,,tą būtent dieną, kada buvo skaičiuota, tų prekių mes nebeturime“. Šios pateiktos lentelės ir (duomenys neskelbtini), UAB, apsaugos darbuotojo J. B. paaiškinimo, taip pat nukentėjusiojo atstovo paaiškinimo, jog vagiamiausių prekių likučiai perskaičiuojami periodiškai, ryte ir vakare, arba kai pamatoma, jog prekės trūksta, kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kokiu laiku tiksliai (kokią valandą) ir kiek laiko praėjus po to, kai R. Č. išėjo iš parduotuvės, buvo pastebėta, jog nutarime nurodytų prekių parduotuvėje nėra. Šie duomenys byloje taip pat yra reikšmingi, sprendžiant dėl R. Č. kaltės, padarius ANK 108 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, taip pat sprendžiant, ar būtent R. Č., o ne koks kitas asmuo, tas prekes pavogė. Be to, iš pridėtos lentelės matyti, kad tokios prekės lentelėje kaip ,,Žalios devynerios“ už 6,59 Eur apskritai nėra, o dėl 0,2 l butelio likerio ,,Jagermeister“, kurio vertė 8,59 Eur, galimai likučio skaičiavimo intervalas yra mėnesis, t. y. šios rūšies prekė skaičiuota 2025 m. gegužės 14 d. ir birželio 14 d. (kaip minėta, lentelė ir jos grafos nėra neabejotinai aiškios).

Teismas, atsižvelgęs į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas, pažeidžiant ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesilaikant ANK 569 straipsnio 1, 2 dalių ir 593 straipsnio 1 dalies nuostatų. Byloje reikalinga atlikti kruopštų papildomą ir išsamų bylos aplinkybių tyrimą, reikalaujantį atlikti visą eilę ANK nustatytų tyrimo veiksmų. Tik išsamiai atlikus konkrečius tyrimo veiksmus, taip pat įvertinus jais gautus rezultatus, galima daryti atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo R. Č. veiksmuose. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvus ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Todėl teismas, gavęs administracinio nusižengimo bylą, turi įvertinti, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų, dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn (ANK 563 str.). Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys Institucijos pareigūnai gali priimti nutarimus, neišsiaiškinę visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti ar nuspėti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019).

Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, jog šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo, negalima daryti kategoriškos išvados dėl administracinėn atsakomybėn patraukto R. Č. kaltės, padarius ANK 108 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų ir pakankamai tyrimo resursų reikalaujantį bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 7 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-6546-2025 naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl priimamo procesinio sprendimo pobūdžio teismas nepasisako dėl kitų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentų, susijusių su galimo administracinio nusižengimo įrodytumu ir proceso teisės pažeidimais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. Č. skundą patenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-6546-2025, priimtą R. Č. atžvilgiu, ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.