- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-16
- Bylos Nr.
- 1-15-813/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-01208-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Kaltinamasis
- T. K.
- Civilinis ieškovas
- O. K.
- Advokatai
- Dominykas Varnas, Vytautas Bučius
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, Reginai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, kaltinamajam T. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. K., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2009-04-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. l d.;2012-06-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. 5 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant nuo 23 val. iki 6.00 val. būti namuose, tęsti darbą ir būti registruotam darbo biržoje, bausmę atlikęs,
teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 145 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. 2013 m. lapkričio 10 d. apie 12.00 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, konflikto metu tyčia stumdė ir tampė už plaukų savo šeimos narę – buvusią žmoną O. K., šiais veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, jis 2013 m. lapkričio 12 d. apie 15.00 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, konflikto metu savo šeimos nariui – buvusiai žmonai O. K. tyčia kumščiais sudavė keturis kartus į kairės rankos žastą, du kartus į dešinį šoną, bei septynis kartus įspyrė į kojas ir klubus, padarydamas jai poodines kraujosruvas kairėje rankoje, kairėje klubinėje srityje, kojose, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.
Be to, jis 2013 m. lapkričio 14.00 d., būdamas kartu su mažamečiu sūnumi N. K., gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose ir Kėdainių rajone, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, terorizavo buvusią sutuoktinę O. K., naudodamas psichinę prievartą sistemingai ją baugino, iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 10:57:29 val., 11:01:23 val., 11:03:13 val., 11:06:12 val. siųsdamas telefonu trumpąsias žinutes O. K. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei 11:09:21 val., 11:23:21 val., 13:05:43 val., 14:03:01 val., 14:15:52 val., 14:33:39 val., 14:51:50 val. paskambinęs į tą patį telefoną ir 14:23:04 val. 14:36:06 val. paskambinęs į O. K. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), telefonu kalbėdamas su nukentėjusiąja grasino nusižudyti ir nužudyti kartu esantį mažametį sūnų N. K..
Kaltinamasis T. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad su buvusia žmona O. K. po skyrybų kartu gyveno savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste. Tarp jo ir O. K. jokio konflikto 2013-11-10 nebuvo ir jis jos nei stumdė, nei tąsė už plaukų. Tą dieną apie 12 val. T. K. kartu su O. K. buvo nuėję pas draugus ir iš jų į namus grįžo tik apie 19 val. Būnant pas draugus, jis jokio smurto nenaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusi O. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad su buvusiu vyru T. K. išsituokusi 2013 m. sausio mėnesį. Teismo sprendimu jų sūnaus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Skyrybų priežastis buvo vyro T. K. smurtavimas tiek prieš ją, tiek prieš vaikus. 2013 m. kovo mėnesį jie susitaikė ir vėl kartu gyveno jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. 2013-11-10 apie 12 val. T. K. ją be jokios priežasties stumdė, tampė už plaukų, visaip vadino. Konfliktas vyko apie 20-30 min., jai buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo kraujosruvos. Konflikto metu virtuvėje buvo ir D. Č., matė tarp K. vykusį fizinį konfliktą, bet į jį nesikišo.
Liudytojas D. Č., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2013-11-10, sekmadienį, jis buvo K. namuose ir tarp O. K. ir T. K. kilo konfliktas, jie abu apsižodžiavo. Liudytojas matė, kaip T. K. tampė O. už plaukų, ją stumdė, gal sudavė ir smūgius į nugarą, bet to tiksliai nepamena. Liudytojas bandė juos išskirti vieną nuo kito. Po to visi trise nuėjo pas draugus.
Nors kaltinamasis T. K. ir nepripažino 2013-11-10 apie 12.00 val. sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmą, teismas jo parodymai netiki. Nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nukentėjusios ir liudytojo D. Č. parodymais nustatyta, kad T. K. visgi tyčia smurtavo prieš šeimos narį, t.y. ją stumdė ir tampė už plaukų. Neabejotinai šie veiksmai nukentėjusiajai buvo skausmingi, todėl kilo nusikalstamos pasekmės – fizinis skausmas. Tai, kad fizinis skausmas buvo sukeltas šeimos nariui – sugyventinei ir buvusiai žmonai O. K., T. K. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl jo veikoje yra BK 140 str. 2 d. numatyta nusikaltimo sudėtis. Jis kaltas ir baustinas.
Fizinio skausmo sukėlimas 2013-11-11
T. K. buvo kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d. ir tuo, kad jis 2013 m. lapkričio 11 d. apie 14.00 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, konflikto metu tyčia stumdė ir tampė už plaukų savo šeimos narę – buvusią žmoną O. K., delnu sudavė jai į nugarą, šiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis T. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-11-11 apie 14 val. jis nukentėjusios iš viso negalėjo tąsyti ar stumdyti, kadangi buvo darbe. Apie 10 val. jis iš Kėdainių nuvežė D. Č. į Kaune esančią ligoninę lankyti močiutės, o iš ten nuvyko į Giraitėje, Kauno raj., esantį kelio statybos darbų objektą. Iš ten pasiėmė du darbininkus R. L. bei R. A. ir su jais kartu nuvyko į Tauragės miestą. Pakeliui T. K. paskambino D. Č. ir pranešė, kad jo negali parvežti iš Kauno į Kėdainius. Pakeliui į Tauragę T. K. nebuvo užsukęs į Kėdainius. Tauragėje buvo nuo 15.00 val. gal iki 16.30 val. ir ten koordinavo kelio tiesimo, asfaltavimo, asfalto lopinimo darbus. Iš Tauragės T. K. važiavo į (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių raj. gyvenančius O. K. tėvus jiems pranešti, kad O. K. girtauja ir neprižiūri vaiko. Į namus Kėdainių m. T. K. grįžo apie 18.00 val. ir ten rado į svečius atėjusius S. J. ir K. P.. Namuose buvo O. K. ir D. Č.. Visi vartojo alkoholį. Tai, kad O. K. girtauja, T. K. SMS žinute pranešė jos tėvui, kuris iš (duomenys neskelbtini) k. atvyko jos išsivežti, bet O. K. nevažiavo. Todėl O. K. tėvas išsivežė tik vaiką.
Nukentėjusi O. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2013-11-11 apie 14 val. namuose buvo ji, T. K. ir du mažamečiai jos vaikai. T. K. prie jos ėmė kabinėtis, ją įžeidžiančiais žodžiais, be jokios priežasties ją stumdė, tampė už plaukų, kumščiais kelis kartus sudavė į nugarą, sukėlė fizinį skausmą. Smurtas truko apie 10 min. Vakare T. K. vėl prie jos ėmė kibti, todėl ji paskambino tetai R. P., papasakojo apie 14 val. vykusį konfliktą ir nuvyko pas tetą.
Liudytojas S. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dukra O. K. jam sakė, jog 2013-11-11 T. K. ją apstumdė, kažkur įspyrė.
Liudytoja R. P., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad O. K. yra jos dukterėčia. 2013-11-11 apie vakare jai paskambino O. K. ir verkdama pasakė, kad ją sumušė vyras T. K.. Ji sakė pabėgusi nuo vyro, prašė ją pasiimti. Susitikus O. K. atrodė blaivi, jai ant kojos buvo matyti kraujosruva.
Liudytojas D. Č., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2013-11-11 jis buvo O. ir T. K. namuose. Apie 10 val. T. K. liudytoją nuvežė į Kaune esančią ligoninę pas močiutę. Su taksi liudytojas į K. namus iš Kauno grįžo apie 14-15 val. Kartu su O. K. nuėjo apsipirkti. Po to vakarop atėjo draugai S. J. ir K. P.. Praėjus valandai nuo jų atėjimo, iš darbo į namus grįžo ir T. K.. Visi kartu gėrė alų. Būnant virtuvėje O. ir T. apsižodžiavo. T. K. paslinko per stalą ir paėmė O. už plaukų. Ryte pabūdęs sužinojo, kad O. K. išėjo iš namų pas savo tetą. Tik kitą dieną liudytojui O. K. sakė, jog 2013-11-11 kai T. K. nuvežė D. Č. į Kauną, jis apie 14 val. grįžo namo ir sumušė O. K. – tampė už plaukų, stumdė, delnu sudavė į nugarą.
Liudytojas S. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2013-11-11 apie 18 val. kartu su drauge K. P. atvyko pas T. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. Namuose rado lengvai nuo alkoholio apsvaigusius O. K. ir D. Č., namuose buvo ir O. K. sūnus N. K.. Maždaug po valandos į namus grįžo ir T. K. ir ėmė pykti ant O. K., kad ši girtauja. Liudytojas jokio fizinio smurto nematė, ant O. K. kūno nepastebėjo jokių smurto žymių ir liudytojui niekas neminėjo, jog tą dieną ant O. K. būtų sumušta.
Liudytoja K. P., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2013-11-11 nuo 17 val. ir 21 val. kartu su draugu S. J. svečiavosi bute pas O. ir T. K.. Kai liudytoja atvyko, bute buvo O. K. ir D. Č., kurie buvo lengvai apsvaigę nuo alaus ir brendžio. Po valandos grįžo T. K., kuris ir O. K. priekaištavo dėl jos girtavimo, tačiau jokio fizinio smurto nevartojo, jos nemušė.
Liudytojas R. L., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba asfaltavimo darbais užsiimančioje S. P. įmonėje, o T. K. yra jo tiesioginis vadovas. Liudytojas paaiškino, kad 2013-11-11 jį bei kitą bendradarbį R. A. T. K. įmonės automobiliu „Peugeot“ apie pietus vežė iš Kauno į Tauragę, nes ten reikėjo užbaigti asfaltavimo darbus- išlieti smalą ir užlopyti asfalte plyšius. Į Tauragę jie trise atvyko apie 14.30 val. Juos ten palikęs T. K. išvyko. Nuo Tauragės miesto iki darbų objekto liudytoją su bendradarbiu R. A. nuvežė kitas kolega V. Š. su pusiau krovininiu autobusiuku. Pakeliui iš Kauno į Tauragę T. K. į Kėdainius nebuvo užsukęs.
Liudytojas R. A., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba asfaltavimo darbais užsiimančioje S. P. įmonėje, o T. K. yra jo tiesioginis vadovas. Liudytojas paaiškino, kad 2013-11-11 apie 7 val. jis ir R. L. su bendradarbiu V. Š. išvyko iš Kėdainių į Kauną, Giraitę. Tą dieną apie 12 val. į Giraitę su valdišku automobiliu „Peugeot“ atvažiavo T. K. ir R. L. bei R. A. nuvežė į Tauragę. Joje buvo apie 15 val. Juos palikęs miesto degalinėje T. K. išvažiavo, o R. L. bei R. A. persėdo į bendradarbio V. Š. vairuojamą pusiau krovininį autobusiuką, pakrautą smala ir kita asfalto smalavimo įranga ir nuvyko į darbų objektą šalia Tauragės.
Iš T. K. darbdavio S. P. įmonės atsakymų į teismo paklausimą matyti, kad įmonės darbuotojai R. A. ir R. L. 2013-11-11 dirbo pilną darbo dieną nuo 07.30 val. iki 16.30 val., o darbuotojas T. K. dirbo nuo 07.30 val. iki 14.30 val. Mašina su asfaltbetoniu į Tauragėje esantį objektą turėjo atvykti apie 13.00 val. (2 t., b.l. 114-116).
Iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos negalima daryti kategoriškos išvados, kad T. K. jam inkriminuoto nusikaltimo metu, t.y. 2013-11-11 d. apie 14 val., buvo kaltinime nurodytoje nusikaltimo padarymo vietoje. Dauguma apklaustų liudytojų: S. M., R. P., S. J., K. P. nematė T. K. fizinio smurto veiksmų prieš O. K., patys nebuvo K. bute. Kiti įrodymai – paties kaltinamojo parodymai, liudytojų R. A. ir R. L. parodymai bei rašytinės S. P. įmonės pažymos tik patvirtina kaltinamojo alibi dėl jo buvimo darbe Tauragėje, t.y. visai kitoje Lietuvos vietoje, nei inkriminuojama nusikaltimo padarymo vieta. Iš nukentėjusios ir liudytojo D. Č. parodymų galima daryti ne tvirtą išvadą, o tik prielaidą, kad pakeliui iš Kauno į Tauragę T. K. galėjo atvykti į Kėdainių mieste esantį butą ir jame sumušti nukentėjusiąją. Teismui išnaudojus visas įmanomas priemones, patvirtinti šios versijos kitais įrodymais nepavyko. Todėl T. K. dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.
Žemesnės instancijos teismas
Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas 2013-11-12
Kaltinamasis T. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-11-12 d. apie 12 val. į namus grįžo O. K. kartu su R. P.. O. K., R. P. ir D. Č. pradėjo gerti alų. O. jis prašė, kad ji nustotų vartoti alkoholį, o ši atsakė, kad dar šiandien pagers ir kitą dieną liausis. Tas pokalbis tarp jų įvyko apie 14 val. Apie 15 val. tarp jo ir O. K. jokio konflikto nebuvo. Jie tuo metu pagaminę šaltibarščius valgė virtuvėje, o po to nuėjo miegoti. Jis O. už plaukų netąsė ir nemušė. Jis negalėjo paaiškinti, iš kur teismo medicinos specialistas išvadoje nustatė daugybinius kūno sužalojimus O. K., tačiau spėjo, kad tai galėjo kilti dėl ypatingai jautraus jos kūno.
Nukentėjusi O. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2013-11-12 apie 10 val. ji kartu su teta R. P. grįžo į namus (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Ji tetos prašė palydėti, nes bijojo T. K.. Apie 12 val. T. K. kartu su D. Č. pradėjo vartoti alkoholį. Apie 15 val. T. K. pradėjo prie jos kabinėtis, vadino ją negražiais žodžiais. Visą tai girdėjo teta R. P. ir D. Č., kurie rūkė balkone. Po to virtuvėje prie spintelių T. K. pradėjo kumščiais ją mušti, sudavė jai į kairę ranką, šoną, spyrė kojomis į klubus, kojas. Smūgiai nebuvo labai stiprūs, tačiau liko kraujosruvos ant kairės rankos, klubų, kojų. Kai mušė jai skaudėjo. Po konflikto, apie l8 val. ji iš namų išėjo kartu su teta R. P. ir D. Č.. Sūnaus N. K. su savimi nepasiėmė, kadangi jo neleido pasiimti T. K..
Liudytojas D. Č., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2013-11-12 apie 10 val. O. K. į namus grįžo kartu su teta R. P., nes pas ja nakvojo. Apie pietus T. K. ėmė prie O. kabinėtis, visaip ją vadino. Liudytojas su teta išėjo į balkoną parūkyti. Ten išgirdo O. K. klyksmą ir grįždamas į kambarį matė, kaip T. K. koridoriuje tąsė O. K. už plaukų. O. tuo metu klūpėjo ant grindų, o T. K. spyrė jai apie 7-8 kartus į pilvą, nugarą, kojas, kelis kartus rankomis trenkė jai į įvairias kūno vietos. Liudytojas T. K. atitraukė nuo O. ir tuo metu T. K. dar du kartus kažkur O. įspyrė. Teta R. P. iš balkono atėjo, kai mušimas jau baigėsi. O. K. išbėgo iš namų, norėjo pasiimti sūnų, tačiau T. K. neleido. Po šio įvykio tą pačią dieną O. K. kartu su D. Č. išvažiavo į Kauną, ten išsinuomojo butą.
Liudytoja L. Š., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad T. K. yra jos pusbrolis. 2013-11-12 apie 19 val. jai paskambino T. K. ir pasakė, kad jam yra labai blogai, kadangi iš namų pabėgo O. K.. T. prašė leisti pas ją pernakvoti, nes nenori likti vienas. Netrukus ji susitiko su T. K., kuris buvo kartu su sūnumi N. K.. T. K. buvo labai susijaudinęs, pergyveno. Apie tai, kad T. K. būtų mušęs O. K. – neminėjo.
Liudytoja R. P., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2013-11-12 O. K. paprašė ją palydėti pas T. K.. Apie 09.30 val. jos abi atėjo į T. K. namus. T. K. tuoj pat tapo neramus, kabinėjosi prie O.. Vienu metu ji ir D. Č. išėjo į balkoną parūkyti ir ji išgirdo kaip O. K. klykia, matė, kaip jie ir stumdosi, tačiau liudytoja nematė, kad T. K. suduotų smūgius O. K. ar ją tampytų už plaukų. Liudytoja, išgirdusi O. K. klyksmą, iš balkono atėjo pažiūrėti ir pamatė, jog O. K. yra šoko būsenoje. Ji aiškino liudytojai, kad T. K. ją ką tik sumušė. T. K. liudytojai paaiškino, kad O. K. yra jam neištikima.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2976/13(02) nurodyta, kad O. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kairėje rankoje, kairėje klubinėje srityje, kojose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis septyniolikos ar daugiau trauminių poveikių pasiekoje, galimai nurodytu laiku, tai yra 2013-11-12. Jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 20).
Nors kaltinamasis T. K. ir nepripažino nežymiai sužalojęs nukentėjusiąją, teismas jo parodymai netiki. Nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nukentėjusios ir liudytojų R. P., D. Č. parodymais nustatyta, kad T. K. 2013-11-12 d. apie 15.00 val. visgi tyčia smurtavo prieš šeimos narį, t. y. sudavė keturis kartus į kairės rankos žastą, du kartus į dešinį šoną, bei septynis kartus įspyrė į kojas ir klubus. Šie sužalojimai nustatyti ir teismo medicinos specialisto. Teismas konstatuoja, kad didelis trauminių poveikių skaičius (daugiau nei 10), skirtinga jų lokalizacija negalėjo atsirasti pačiai nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant. Be to, įvertinęs nukentėjusios ir kaltinamojo konfliktinius santykius, kaltinamojo fizinio skausmo sukėlimo tyčinius veiksmus 2013-11-10 d., nukentėjusios ir liudytojos nuoseklius parodymus, teismas vertina, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajai nustatyti kūno sužalojimai galėjo kilti tik nuo kaltinamojo T. K. tyčinių veiksmų. Tai, kad nežymus sveikatos sutrikdymas buvo sukeltas šeimos nariui – sugyventinei ir buvusiai žmonai O. K., T. K. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl jo veikoje yra BK 140 str. 2 d. numatyta nusikaltimo sudėtis. Jis kaltas ir baustinas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi ir tai, kad T. K. pagrįstai buvo inkriminuoti atskiri ir kartotiniai BK 140 str. 2 d. numatyti nusikaltimai (kurių vienas dėl 2013-11-11 sužalojimo liko neįrodytas). Nustatytas ir įrodytas T. K. skirtingais veiksmais pasireiškęs fizinis smurtas prieš nukentėjusią 2013-11-10 d. ir 2013-11-12 d., skirtingos jais sukeltos pasekmės – pirmu atveju fizinis skausmas, antru – nežymus sveikatos sutrikdymas, negali būti kvalifikuotas kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes neturi tęstinėms nusikalstamoms veikoms būtino vieningo sumanymo požymio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007-10-18 nutartis baudž. byloje Nr. 2K-P-412/2007, teisėjų kolegijos 2007-04-20 baudž. byloje Nr. 2K-307/2007). Todėl kaltinamajame akte nurodyti ir teisiamajame posėdyje ištirtais bylos duomenimis įrodyti T. K. nukentėjusiai O. K. suduoti smūgiai turi būti vertinami kaip atskiri baigti nusikaltimai pagal realinę nusikaltimų sutaptį, nes buvo įvykdyti iš skirtingų ir savarankiškų sumanymų.
O. K. terorizavimas
Kaltinamasis T. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad negrasino nužudyti sūnaus ir nusižudyti pats. T. K. pripažino, kad 2013-11-14 siuntė keletą SMS žinučių O. K. ir jai skambino, siekdamas išsiaiškinti dėl vaiko, nes bijojo, jog O. K. jų bendrą mažametį vaiką N. K. kartu su D. Č. išsiveš į Angliją. T. K. pripažino ir tai, kad jam tą dieną skambino policijos pareigūnu prisistatęs asmuo ir klausė apie jo ketinimus nusižudyti ir nužudyti vaiką, liepė atvykti į artimiausią policijos komisariatą. T. K. atsakė, kad nieko neketina žudyti, o į komisariatą nenuvyko, nes jautėsi nieko blogo nepadaręs. T. K. SMs žinutėmis ir skambučiais O. K. norėjo subtiliai pranešti, kad jis jau kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu prieš atsakovę O. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau visiškai jos nesiekė įbauginti.
Nukentėjusi O. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2013-11-14 apie 10 val. ji buvo Kauno mieste, ,,Akropolyje“, kai jai paskambino T. K. ir pasakė, kad be jos jam nėra gyvenimo ir padėjo ragelį. Po kurio laiko dar kartą paskambino T. K. ir pasakė, kad jam nėra prasmės gyventi, kad jis užsimuš kartu su sūnumi N. K. ir telefoną išjungė. Ji išsigando, manė, kad T. K. iš tiesų tai gali padaryti. Bandė jam paskambinti, bet jis neatsiliepė. Apie 14 val. vėl paskambino T. K. ir sakė, kad jis jau važiuoja kartu su sūnumi, kad jis tikrai užsimuš ir liepė sūnui atsisveikinti su ja. Sūnus su ja kalbėjo telefonu, atsisveikino, pasakė „Atia“, sūnus buvo išsigandęs. T. K. išjungė telefoną ir nebuvo galimybės su juo susisiekti. Nukentėjusi labai išsigando, nes tą dieną net kelis kartus T. K. jai sakė, kad nusižudys kartu su sūnumi, todėl ji kreipėsi pagalbos į artimiausią policijos komisariatą. 2014-11-14 apie 18 val. T. K. ir sūnų policijos pareigūnai rado (duomenys neskelbtini) kaime, pas jo motiną.
Liudytoja J. M., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad O. K. yra jos dukra, kuri po skyrybų su buvusiu vyru T. K. susitaikė ir maždaug nuo 2013 m. sausio 21 d. gyveno kartu Kėdainiuose. Pagrindinė skyrybų su T. K. priežastis buvo jo smurtas namuose. Jis yra labai pavydus. 2013 m lapkričio 14 d. maždaug apie 13.25 val., tiksliai laiko nepamena, jai paskambino dukra O. K., kuri pasakė, kad autobusu važiuoja iš Kauno į (duomenys neskelbtini), bei kad jai skambino T. K., kuris pasakė, kad jis nusižudys pats ir nužudys sūnų N. K.. Dukra verkė ir prašė greičiau skambinti T. K., kad jis nieko nedarytų vaikui. Dar dukra sakė, kad girdėjo kaip T. K. liepė sūnui imti telefono ragelį ir atsisveikinti su mama. Liudytoja tuoj pat paskambino savo vyrui S. M. ir paprašė, kad šis pasikalbėtų su T. K., nes pati liudytoja to negalėjo, buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi. Maždaug po 15 minučių liudytojai paskambino vyras S. M. ir pasakė, kad T. K. atsiliepė, kad jis yra neblaivus, ir kad O. pati turėtų skambinti 112. O. ir pati skambino pagalbos telefonu, išlipusi iš autobuso kreipėsi į vieną iš Kauno policijos komisariatų. Vėliau, maždaug apie 21-21.30 val. gavo pranešimą iš Kėdainių rajono policijos komisariato, kad turi atvykti ir pasiimti O. vaiką. N. pasakojo, kad su tėvu T. K. buvo kažkokiame miške, užklimpo tėčio automobilis, jie kažkur ėjo pėstute, sakė, kad tėčio automobilyje buvo daug dūmų. Duktė minėjo, kad T. smurtauja. Tiek nukentėjusi O. K., tiek liudytoja J. M. buvo patikėjusios, jog T. K. gali įvykdyti grasinimus ir nusižudyti pats bei nužudyti sūnų. Liudytoja T. K. apibūdina kaip neprognozuojamo elgesio, konfliktinį, jis praeityje yra grasinęs ir liudytojai.
Liudytojas S. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad apie 13 val. 30 min. jam paskambino žmona J. M. ir pasakė, kad buvęs žentas T. K. nori nusižudyti ir kartu nužudyti sūnų N. K.. Žmona buvo susijaudinusi ir prašė, kad jis paskambintų T. K. ir su juo pakalbėtų. Jis tuoj pat paskambino T. K. ir klausė kas atsitiko ir kodėl jis nori nusižudyti. T. K. atsakė, kad važiuodamas automobiliu jis neužsimuš, tačiau jis nuo automobilio išmetimo vamzdžio yra pajungęs žarną, kurios galą įvedęs į automobilio saloną ir nusinuodys pats bei sūnų. Liudytoja T. K. liepė nekvailioti ir to nedaryti, tačiau šis išjungė telefoną. Jis dar kartą skambino T. K., tačiau šis neatsiliepė. Tada liudytojas paskambino telefonu 112, kur jam paaiškino, kad pati dukra turėtų kreiptis į policiją. Jis dar eilę kartų skambino T. K., bet šis neatsiliepė. Apie 21 val. 30 min. Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai pranešė, kad atvyktų O. į komisariatą ir pasiimtų sūnų. Policijos komisariate jis buvo susitikęs su T. K., tačiau šis nieko nesakė, tik verkė. Telefonu T. K. sakė, kad taip elgiasi, nes myli O..
Liudytojas D. Č., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2013-11-14 apie 12 val. jis kartu su O. K. buvo Kauno autobusų stotyje, kai jai paskambino T. K. ir pasakė O. K. atsisveikinti su sūnumi. T. K. telefonu O. K. sakė, kad jis važiuoja dideliu greičiu automobiliu ir kad jis nužudys save ir sūnų. Šį pokalbė liudytojas puikiai girdėjo, nes buvo įjungusi telefono garsiakalbį. Tada T. K. davė ragelį sūnui N., kad šis atsisveikintų su mama O. K.. Vaikas sakė „mama“, ir T. K. iš jo ragelį atėmė ir vėl pakartojo, kad sūnų nužudys ir pats nusižudys. Dėl to O. K. kartu su D. Č. nuėjo į policiją ir paaiškino įvykio aplinkybes. Policininkas skambino T. K., liepė prisistatyti į artimiausią policijos komisariatą, bet T. K. to nepadarė. Po to O. K. parašė pareiškimą. Liudytojas D. Č. žino ir tai, kad tą dieną T. K. ne tik su grasinimais skambino O. K., bet ir jai parašė keletą SMS žinučių. Jų teksto neskaitė, tačiau iš O. K. sužinojo, kad jos irgi buvo grasinančios nužudyti sūnų ir nusižudyti pačiam. Liudytojo D. Č. vertinimu, T. K. šie grasinimai buvo labai realūs, nes T. K. buvo išgėręs, teigė važiuojantis dideliu greičiu. Ir liudytojas, ir O. K. tikėjo, kad T. K. grasinimus gali įvykdyti yra rimtai tam nusiteikęs. Liudytojas T. K. pažįsta nuo vaikystės, jį charakterizuoja kaip agresyvų, nenuspėjamo charakterio, mažiausiai du kartus yra matęs, kai T. K. be jokio įspėjimo sumušė O. K. – vieną kartą Anglijoje pas liudytoją svečiuose, o kitą kartą būdamas pas K. namuose, kai jie gyveno Anglijoje.
Liudytojas E. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra policijos pareigūnas, dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariate Kriminalinės policijos tyrėju. 2013-11-14 į Centro PK kreipėsi O. K. ir pranešė, kad 2013-11-12 prieš ją buvęs sutuoktinis T. K. pavartojo fizinį smurtą ir todėl ji išėjo iš namų, o 2013-11-14 jai būnant Kauno mieste, jai paskambino T. K. ir pasakė, kad nusižudys bei kartu nužudys sūnų N. K.. Apie tai O. K. minėjo ir savo pareiškime policijai bei liudytojo apklausos metu. Aiškindamasis įvykio aplinkybes liudytojas paskambino T. K. ir prisistatė esąs policijos pareigūnas. T. K. liudytojui paaiškino, kad jis nieko neketina daryti. Tada liudytojas T. K. nurodė nuvykti į Kėdainių rajono policijos komisariatą. T. K. atsakė, kad jis darbo reikalais vyksta į Tauragę ir į Kėdainių policijos komisariatą atvykti negali. Tada liudytojas paprašė, kad T. K. kartu su sūnumi vyktų į Tauragės policijos komisariatą. T. K. į Tauragės policijos komisariatą neatvyko, o jo telefonas vėliau jau buvo išjungtas.
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus O. K. telefoną ,,Samsung“ jame rastos iš T. K. mobilaus telefono gautos SMS žinutės: ,,Ką daugiau norėtum turėti : tą senį ar vaiką“; ,,Nu tai tada tau ir bus taip sunku kaip ir man“ (1 t., b.l. 67).
BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010, 2K-347/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt). Sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013).
Nagrinėjamoje byloje T. K. inkriminuotas sistemingas, 2013-11-14 d. nuo 10:57:29 val. iki 14:36:06 val. vykdytas psichinės prievartos naudojimas (terorizavimas) prieš sugyventinę ir buvusią sutuoktinę jai skambinus ir rašius SMS žinutes, grasinus nusižudyti ir kartu nužudyti mažametį sūnų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas iš pačios nukentėjusios, liudytojų J. M., S. M., D. Č. nuoseklių parodymų laiko įrodytas šias kaltinimo aplinkybes, kad T. K. ne kartą grasino nukentėjusiajai nusižudyti ir kartu nužudyti mažametį sūnų. Ši nukentėjusios psichinė prievarta reiškėsi tiesioginiais grasinimais atimti gyvybę sūnui. Iš šių aplinkybių matyti, kad tokiais sistemingais veiksmais T. K. siekė sąmoningai sudaryti su juo besibylinėjančiai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvusiai sutuoktinei baimės ir nerimo atmosferą, sunkiai pakenčiamas gyvenimo sąlygas. Toks elgesys netraktuotinas vien tik kaip civilinio proceso šalių nesutarimai ir teisiniai konfliktai, bendrąja prasme jis atitinka smurto artimoje aplinkoje sampratą (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnis), be to, pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.
Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog kai kurie liudytojai yra nukentėjusiajai artimi asmenys (J. M., S. M. – tėvai, D. Č. – draugas), savaime nesuteikia pagrindo pripažinti jų duotus parodymus nepatikimais. Pagal teismų praktiką vien tik ta aplinkybė, jog liudytojai yra nukentėjusiosios giminaičiai ar pažįstami žmonės, jų parodymų kritiško vertinimo savaime nesuponuoja (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–344/2007, 2K-217/2014). Kiekvienas liudytojas, prieš duodamas parodymus teisme, BPK 277 straipsnyje numatyta tvarka yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis) ir atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, prisiekia duoti teisingus parodymus. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad liudytojai J. M., S. M., D. Č. būtų sulaužę priesaiką, vengę, atsisakę duoti arba davę melagingus parodymus. Šių liudytojų parodymai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus – buvo nuoseklūs viso proceso metu, sutapo tarpusavyje dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, juos patvirtino kiti bylos duomenys (rašytiniai įrodymai, iš dalies E. M. parodymai). Taigi, teismas neturi pagrindo nesiremti šių asmenų parodymais.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusi O. K. iš kaltinamojo T. K. gavo ne tik grasinamo pobūdžio SMS žinutes, bet ir skambučius, ir dėl jų objektyviai buvo nuolatinėje baimės ir netikrumo būsenoje. Tai, kad SMS žinutės ir skambučiai buvo daugkartiniai, nukentėjusios gauti 2013-11-14 d. nuo 10:57:29 val. iki 14:36:06 val. rodo sistemingą bauginimo požymį. T. K. pripažino ir neneigė SMS žinučių bei telefoninių skambučių faktų ir turinio, tačiau neigė, kad šiomis SMS žinutėmis ir skambučiais nukentėjusi O. K. buvo bauginama. Teismas šiuos T. K. parodymus vertina tik kaip kaltinamojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pelnytos bausmės. Tokie kaltinamojo argumentai pagrįsti tik subjektyviu, jam palankiu įstatymo bei bylos aplinkybių aiškinimu, jog jis siekė atkurti santykius su nukentėjusiąja, o ji su juo bendravo nepaisydama jo atliktų veiksmų. Teismų praktikoje pažymėta, kad, vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Nukentėjusi O. K. nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad dėl SMS žinutėse ir telefoniniuose skambučiuose išreikštų grasinimų ji jautė nuolatinę baimę, pagrįstai tikėjo, kad grasinimas susidoroti su sūnumi gali būti įvykdytas. Tokį pagrįstą manymą patvirtina ir tai, kad tuo metu mažametis sūnus buvo kartu su T. K., kad kaltinamasis tarpusavio konfliktų metu nukentėjusiajai jau buvo sukėlęs fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą. Apie sistemingą SMS žinučių gavimą ir skambučius patvirtino ir kiti liudytojai, tai nustatyta ir daiktų apžiūros protokolu, informacija apie telefoninius skambučius ir SMS žinutes. Iš esmės apie siekį O. K. priversti kuo dažniau leisti T. K. bendrauti su sūnumi patvirtino ir pats T. K., paaiškindamas, kad SMS žinutėmis ir skambučiais jis siekė prieš O. K. laimėti civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su T. K.. Įvertinę kaltinamojo veiksmų pobūdį, intensyvumą, duomenis apie jo asmenybę, jo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, teismas konstatuoja, jog nukentėjusioji turėjo realų pagrindą bijoti, kad T. K. gali įgyvendinti savo grasinimus, o kaltinamasis suvokė, jog savo veiksmais sukelia nukentėjusiajai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, ir norėjo tokių rezultatų, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių T. K. inkriminuotą BK 145 str. 2 d. numatytą veiką dėl sistemingo O. K. bauginimo, prieš ją panaudojant psichinę prievartą – grasinimus fiziniu susidorojimu su mažamečiu sūnumi. Todėl T. K. yra kaltas ir baustinas.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį (nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai ir gyvybės pavojui), pavojingumo laipsnį (du nesunkūs nusikaltimai ir vienas apysunkis nusikaltimas) į nusikaltimų padarymo žemus motyvus, į tiesioginės tyčinės kaltės formą, į veikų baigtumo stadiją. Teismas konstatuoja, kad T. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo T. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis yra du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, turi neišnykusį teistumą už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. padarymą. Įvertinama ir tai, kad T. K. eilę kartų baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 137-140), Kėdainių PSPC aktyvioje priežiūroje neįrašytas, dirba (1 t., b.l. 148, 142). Už T. K. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d., padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmės rūšį. Pagal LR BK 54 str. 1 d. bausmė skiriama tik šio straipsnio sankcijos ribose, o nusikaltimų recidyvistams paprastai skiriama tik laisvės atėmimo bausmė (BK 27 str., 56 str.). Todėl už BK 145 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo, nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, už kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., padarymą T. K. taip pat skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmės rūšis. Paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintinos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu. Be to, teismas konstatuoja ir tai, kad T. K. asmenybė, darbo turėjimas, leidžia manyti, jog galutinės subendrintos bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės uždaviniai gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą.
Teismui nusprendus atidėti bausmės vykdymą, T. K. skirtini įpareigojimai: atsiprašyti nukentėjusios O. K., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, T. K. skirtinos ir BK 72¹ str. ir 72² str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir draudimas viso bausmės vykdymo atidėjimo metu prisiartinti prie nukentėjusios O. K. uždraudžiant su ja bendrauti, ieškoti ryšių, lankytis nukentėjusios O. K. gyvenamojoje vietoje (BK 67 str. 2 d. 6p., 75 str. 2 d.). Kadangi tarp kaltinamojo T. K. ir nukentėjusios O. K. yra baigtas civilinis procesas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko tėvo T. K. bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tai T. K. draudimas prisiartinti prie nukentėjusios O. K. netaikytinas T. K. įgyvendinant teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku teisę.
Nukentėjusioji O. K. pareiškė 10 000 litų arba 2896,20 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, kurie tęsėsi ilgą laiko tarpą, ji ir jo sūnus patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, itin stiprų dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Ji patyrė fizinį skausmą, jos sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, ji bauginta sistemingai (1 t., b.l. 17).
Pagal LR CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nustatyta ir tai, kad T. K., nukentėjusiajai O. K. vieną kartą nežymiai sutrikdė sveikatą ir vieną kartą jai sukėlė fizinį skausmą, ją terorizavo naudodamas psichinę prievartą, sistemingai ją baugino. Nukentėjusios ieškinyje minimi argumentai dėl skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, patirto niekinamo požiūrio yra pagrįsti ir pilnai įrodyti. Apie prieš nukentėjusią panaudoto fizinio smurto ir terorizavimo atvejus sužinojo pašaliniai asmenys, patys kaip liudytojai paaiškinę, jog dėl kaltinamojo T. K. smurtinių veiksmų jie nenorėjo su K. bendrauti. Teismas, įvertinęs CK 6.250 str. įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, šeimos narių tarp civilinio ieškovo ir atsakovo santykių pobūdį, šalių turtinę padėtį, sužalojimų mastą ir pasekmes bei suformuotą teismų praktiką, sprendžia, kad nukentėjusios O. K. smurtiniais nusikaltimais prašoma priteisti neturtinė žala yra reali, ji telpa į protingumo ir sąžiningumo rėmus, todėl nukentėjusios ieškinys pilnai tenkintinas, iš kaltinamojo priteistina 2896,20 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, šis neturtinės žalos dydis negali būti mažinamas net ir T. K. išteisinus dėl kaltinimo 2013-11-11 O. K. sukėlus fizinį smurtą, nes kaltinamojo įvykdyti trys tyčiniai prieš žmogaus sveikatą ir gyvybę nukreipti nusikaltimai, viename jų grasinant nužudyti mažametį sūnų, pasireiškė ypatingu įžūlumu ir pavojingumu, neabejotinai nukentėjusiajai sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus.
Nukentėjusiosios atstovas advokatas D. V. teismo prašė prašymas išieškoti iš kaltinamojo T. K. pirmosios instancijos teismo procese nukentėjusios O. K. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui pateiktos advokato D. V. sąskaitos už teisines paslaugas ir jų apmokėjimą patvirtinantys pinigų priėmimo kvitai serija LAT Nr. 786787 dėl 2014-12-18 O. K. sumokėtų 400 Lt ir serija LAT Nr. 786790 dėl 2015-01-06 O. K. sumokėtų 115 EUR, patvirtina, kad O. K. viso patyrė 230 EUR atstovavimo išlaidų (2 t., b.l. 120-121).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, šios nukentėjusios teisinės pagalbos išlaidos yra protingos, jų dydis nėra aiškiai per didelis, yra įprastas tokio pobūdžio bylose ir neviršija paprastai išieškomų tokių išlaidų sumai. Todėl iš T. K. nukentėjusiajai O. K. priteistina jos turėtos išlaidos, viso 230 EUR.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo O. K. sukėlimas 2013 m. lapkričio 10 d.) ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (nežymus O. K. sveikatos sutrikdymas 2013 m. lapkričio 12 d.) ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. (sistemingas O. K. bauginimas naudojant psichinę prievartą) ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos galutinės subendrintos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, T. K. viso bausmės vykdymo metu paskiriant įpareigojimus – 1) tęsti darbą ir 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72¹ str., T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą viso bausmės vykdymo atidėjimo metu prisiartinti prie nukentėjusios O. K. uždraudžiant su ja bendrauti, ieškoti ryšių, lankytis nukentėjusios O. K. gyvenamojoje vietoje. T. K. draudimo prisiartinti prie nukentėjusios O. K. netaikyti T. K. įgyvendinant teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku N. K., gim. (duomenys neskelbtini), teisę.
Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., T. K. įpareigoti bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. K. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo O. K. sukėlimas 2013 m. lapkričio 11 d.), išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusios O. K., a. k. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jai iš T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 2896,20 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 20 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 230 EUR (du šimtus trisdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.
Byloje esantį vieną DVD diską su vaizdo bei garso įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.