Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2020-02-25 · Civilinė byla Nr. 2YT-1205-522/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-25
Bylos Nr.
2YT-1205-522/2020
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00755-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Pareiškėjas
V. L.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui, Širvintų rajono 1-ajam notarų biurui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1205-522/2020Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00755-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19; 3.2.7.1 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUTARTIS2020 m. vasario 25 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,dalyvaujant pareiškėjui V. L. (V. L.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui, Širvintų rajono 1-ajam notarų biurui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą senelės R. P. palikimui priimti. Nurodė, kad jo senelė R. P., nuo 2005 m. nuolat gyvenusi Rusijoje, mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje. Ji buvo išsituokusi. Jos vienintelis vaikas, pareiškėjo tėvas, mirė (duomenys neskelbtini). Po senelės mirties Lietuvoje liko jos nekilnojamasis turtas – 0,52 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,79 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes (duomenys neskelbtini) mirus senelei, pats neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės ir nuolat gyveno Rusijoje, nežinojo turto paveldėjimo procedūrų Lietuvoje. Tik (duomenys neskelbtini) pareiškėjui ir jo vaikams buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, po ko nusprendė su šeima atvykti į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui. Pakeitė savo pavardę (P.) į L. pavardę. 2018 m. su sutuoktine ir dviem vaikais atvyko į Lietuvą. Įsikūrus Lietuvoje, pradėjo senelės turto paveldėjimo procedūrą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po R. P. mirties, perėjimą valstybei ir neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas, jeigu teismas pripažins, kad pareiškėjas palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių (b. l. 21-23).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikėjos palikimui priimti, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui (b. l. 28-29).

Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono 1-asis notarų biuras atsiliepimo nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje pareiškimą palaikė bei prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jo tėvas V. P., kuris yra miręs, buvo R. P. sūnus. Paaiškino, kad anksčiau, būdamas vaikas gyveno su tėvais Lietuvoje, vėliau – Rusijoje. Senelei atvykus iš Lietuvos gyventi į Rusiją, pareiškėjas manė, kad senelė buvo pardavusi visą savo turtą Lietuvoje. Tik 2017 m. atkūrus Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėjas grįžo su šeima gyventi į Lietuvą. Grįžęs ir įsikūręs Lietuvoje, jis pradėjo aiškintis klausimą dėl senelės turto, apsilankė (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno būdamas vaikas. Ten rado žmogų, pažinojusį jo senelę, kuris pasakė ir apie senelės turėtą žemę. Kreipėsi į notaro biurą. Nurodė, kad dar turi 2 seseris, tačiau jos gyvena Rusijoje, nenorėjo atvykti, neturi Lietuvos Respublikos pilietybės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo senelė R. P., gim. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo tėvo V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), motina), gyvenamąją vietą 2001 m. spalio 1 d. deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), 2005 m. liepos 8 d. išvyko į Rusiją, kur mirė (duomenys neskelbtini) (mirė būdama ištuokoje, jos santuoka su I. P. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5-8). Mirus R. P., liko nekilnojamasis turtas – 0,52 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Širvintų r., ir 0,79 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 10). Širvintų rajono1-ojo notarų biuro 2019 m. spalio 15 d. duomenimis, dėl R. P. turto paveldėjimo į Širvintų rajono 1-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta (b. l. 12). VĮ Registrų centro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikimo priėmimo faktų (b. l. 13). Altajaus Respublikos Notarų rūmų Gorno-Altaisko miesto notarų apygardos notaro Z. I. J. 2020 m. sausio 31 d. rašte nurodyta, kad remiantis Rusijos Federacijos ministerijos Altajaus Respublikos valdybos 2012 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 141, Altajaus Respublikos Gorno-Altaisko miesto notarų apygardos notaras Z. I. J. buvo įpareigotas vesti mirusiųjų asmenų, kurių pavardės prasideda raidėmis K, L, M, N, O, P, R turto paveldėjimo bylas, išduoti paveldėjimo teisės liudijimus ir imtis priemonių paveldėtam turtui apsaugoti; notaro archyvo duomenimis, po R. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nebuvo gauta pareiškimų apie palikimo priėmimą ir išduota paveldėjimo teisės liudijimų. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. gegužės 12 d. civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas patvirtina, kad pareiškėjo pavardė buvo pakeista iš „P.“ į „L.“ (b. l. 14).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalimis, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, Nr. 3K-3-154-378/2017).

Nagrinėjamu atveju, (duomenys neskelbtini) Rusijoje, (duomenys neskelbtini) mirus Lietuvos Respublikos pilietei R. P., įstatymo nustatytu terminu niekas nesikreipė pas notarą dėl jos palikimo priėmimo. Pareiškėjo, kuris yra R. P. mirusio sūnaus V. P., vaikas, teigimu, jis iš pradžių nežinojo apie senelės likusį turtą, nes manė, kad atvykusi gyventi į Rusiją, ji savo visą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje pardavė; be to, neturėjo ir Lietuvos Respublikos pilietybės. Pareiškėjas nurodė, kad išsprendęs pilietybės klausimą, (duomenys neskelbtini) atkūrus jam Lietuvos Respublikos pilietybę, ką patvirtina ir byloje pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (duomenys neskelbtini) įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ (b. l. 11), jis su šeima grįžo gyventi į Lietuvą ir įsikūręs, ėmė aiškintis klausimą dėl senelei priklausiusio turto, o sužinojęs apie jai nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus, kreipėsi į notarą. Pareiškėjo kreipimosi į teismą metu kitiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Suinteresuoti asmenys pateiktuose atsiliepimuose nurodė, jog neprieštarus pareiškimui, teismui įsitikinus jo pagrįstumu. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas procesinį terminą palikėjos palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Mirus senelei, pareiškėjas nežinojo apie palikimą, neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, ir tik susitvarkęs pilietybės atkūrimo klausimą, (duomenys neskelbtini) atkūrus jam Lietuvos Respublikos pilietybę bei įsikūrus Lietuvoje, jis ėmė aiškintis klausimą apie senelės palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, kreipėsi pas notarą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisėtų interesų, todėl pareiškėjo prašymas tenkinamas ir terminas priimti palikimui, atsiradusiam po R. P. mirties, atnaujinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

Patenkinti pareiškėjo V. L. pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjui V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin