- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2-880-790/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Geva“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geva“ ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl supaprastinto viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Geva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) vykdomo supaprastinto viešojo pirkimo „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugos Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone“ atviro konkurso (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir pirkimas) sąlygų punktus: konkurso sąlygų 3 priedo 5.1 punktą, konkurso sąlygų 6 priedo 2.4 punktą (tiesiogiai atitinkamas nuostatas perkeltas ir į konkurso sąlygų 5 priedo 5 dalį).
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas numato įsigyti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone. Departamentas paskelbė pirkimo sąlygas ir vykdo pirkimą. Ieškovė UAB „Geva“ pateikė pretenziją dėl pirkimo sąlygų, siekdama iš jų pašalinti perteklines ir neproporcingas pirkimo objektui nuostatas, apribojančias naujų tiekėjų galimybę dalyvauti pirkime ir teikti pasiūlymą perkančiajai organizacijai, tačiau atsakovas sprendimu pretenzijos netenkino. Atitinkamai, ieškovė pateikė ieškinį dėl pirkimo sąlygų panaikinimo.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti visas pirkimo procedūras, o taip pat – uždrausti atsakovui Departamentui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje organizuoti naują analogiškų paslaugų viešąjį pirkimą bet kokia kita Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatyta forma, siekiant įsigyti paslaugas, dėl kurių sąlygų ginčijimo ieškovė teikia šį ieškinį.
4. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei pasinaudoti teise į teisminę gynybą, kadangi pirkimo procedūros negali būti vykdomos pagal neteisėtas sąlygas. Užsitęsus ginčui, pirkimo procedūros pagal neteisėtas sąlygas gali būti užbaigtos, o pirkimo sutartis – pasirašyta ir pradėta vykdyti, o tai apsunkintų restitucijos taikymą bei pareikalautų papildomų lėšų iš proceso šalių. Galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo reikšmė iš esmės būtų sumenkinta, nes susiklosčiusios aplinkybės galimai lemtų naujų ginčų dėl vėlesnių pirkimo procedūrų ar kitokio pobūdžio ginčų atsiradimą.
5. Be to, ieškovė nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis nei atsakovo, nei viešojo intereso, juolab – nei atsakovas, nei kiti subjektai jokios žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepatirtų, kadangi atsakovas turi visas galimybes ginčo civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu pratęsti esamos analogiškos viešojo pirkimo sutarties galiojimą tam, jog būtų užtikrintas paslaugos gavimo (teikimo) nenutrūkstamumas. Prioritetas turi būti suteiktas tiekėjų interesų užtikrinimui lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikiui racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas. Civilinės bylos, kylančios iš viešojo pirkimo santykių, yra nagrinėjamos pagreitintu procesu, o tai leidžia manyti, jog civilinė byla bus išnagrinėta per itin trumpą laiko tarpą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „Geva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti visas supaprastinto viešojo pirkimo „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugos Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone“ atviro konkurso (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūras, o taip pat – uždrausti atsakovui Departamentui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje organizuoti naują analogiškų paslaugų viešąjį pirkimą bet kokia kita VPĮ nustatyta forma, siekiant įsigyti paslaugas, dėl kurių sąlygų ginčijimo ieškovė teikia šį ieškinį.
7. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nenustatytas akivaizdus ieškinio nepagrįstumas (ieškinys teisėjo rašytine rezoliucija 2022 m. liepos 12 d. priimtas). Be to, byloje nėra objektyvių įrodymų dėl galimybės kilti realiai žalai atsakovui, Vilniaus miesto ir rajono gyventojams dėl to, jog yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o ieškovės ieškinio reikalavimus vėliau patenkinus, žala jos atžvilgiu yra labai tikėtina, nes ginčo metu sudarius pirkimo sutartis ir tenkinus ieškovės UAB „Geva“ ieškinį, galimai tektų spręsti klausimus dėl pirkimo sutarčių nutraukimo, restitucijos ar bent alternatyviųjų sankcijų taikymo, o tai galėtų sukelti neigiamas ekonomines pasekmes bylos šalims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas Departamentas atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrįsta, o pritaikytų priemonių mastas yra neadekvatus šio ginčo turiniui ir apimčiai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų padaryti didelę žalą ne tik Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuris dėl jų taikymo atsidurtų situacijoje, kai negalėtų vykdyti aptarnaujamoje teritorijoje policijos įstaigai deleguotų uždavinių, bet ir visuomenei, nes būtų padaryta žala viešajam interesui, policijos įstaigai nebegalint įgyvendinti jai deleguotų ir jos steigimo dokumentuose įtvirtintų uždavinių.
8.2. Šiuo metu galiojanti sutartis dėl transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo pasibaigs apytiksliai už 2 mėnesių pasiekus maksimalią 230 000 Eur su PVM sutarties vertę. Pasibaigus sutarties galiojimui ir neatnaujinus konkurso procedūrų, strigs policijos įstaigos veikla. Užkirtus Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui galimybę teisėtais būdais įsigyti paslaugas, susijusias su jam deleguotų uždavinių įgyvendinimu, jis neveiks taip, kaip turėtų, ir tai neišvengiamai sukels padarinius tiriant nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, apsaugant nušalintų nuo vairavimo piliečių turtą, o taip pat atlaisvinant vietas, kuriose palikta transporto priemonė kelia grėsmę eismo saugumui. Dėl policijos įstaigos negalėjimo tinkamai veikti gali kilti didžiulė žala pamatinėms neturtinėms vertybėms – asmens gyvybei, sveikatai, saugumui.
9. Ieškovė UAB „Geva“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Jokios rizikos policijos įstaigos veiklai nėra. Kadangi sudarius pirkimo sutartį viešasis konkursas laikomas pasibaigusiu, laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė efektyvi priemonė ne tik viešojo intereso apsaugai pirkimo procedūrų skaidrumo kontekste, tačiau ir priemonė ieškovei pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei liktų tik galimybė reikalauti žalos atlyginimo, kuri objektyviai negalėtų būti įgyvendinta, nes įrodyti patirtos žalos dydį yra sudėtinga. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas ir būtinas.
9.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas niekaip nepažeis nei atsakovo, nei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nei viešojo intereso. Nei atsakovas, nei kiti subjektai jokios žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepatirs, kadangi Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šiuo metu yra visiškai užsitikrinęs paslaugos pirkimo nenutrūkstamumą. Atsakovo teiginiai apie apytiksliai už 2 mėnesių baigsiančią galioti dabartinę 2021 m. spalio 28 d. transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, pasiekus maksimalią sutarties vertę, yra tik atsakovo subjektyvi nuomonė. Sutarties galiojimas yra numatytas 24 mėnesiams (t. y. iki 2023 m. spalio 28 d.). Bylos medžiagoje nėra jokių neginčijamų įrodymų apie tai, kad sutartis pasibaigs nesuėjus minėtam 24 mėnesių terminui dėl pasiektos maksimalios sutarties vertės.
9.3. 2021 m. spalio 28 d. viešojo pirkimo sutartis sudaryta galiojant kitokiam teisiniam reglamentavimui nei ginčo pirkimo atveju. Pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui nuo 2022 m. sausio 1 d. perkančiajai organizacijai tenka mažesnė finansinė našta atsiskaitant už paslaugas su paslaugų teikėju, o viešojo pirkimo sutarčiai skirtos lėšos naudojamos ženkliai mažesnėmis apimtimis. Taigi, dėl pasikeitusio įstatyminio reglamentavimo ir sumažėjusių atsiskaitymo apimčių atsakovui šių lėšų gali pakakti ne 2 mėnesiams, tačiau ženkliai ilgesniam laikotarpiui. Be to, atsižvelgiant į tai, jog ginčai, kylantys iš viešojo pirkimo teisinių santykių, teismuose yra nagrinėjami pagreitinto proceso tvarka, vertinant ginčo civilinės bylos procesinę stadiją akivaizdu, jog byla neabejotinai bus išnagrinėta iki atsakovo nurodomo termino.
9.4. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turi visas galimybes ginčo civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu pratęsti nurodytos sutarties galiojimą tiek, kiek iš esmės bus reikalinga. Esamos sutarties pratęsimui jokių naujų viešųjų pirkimų organizuoti nereikia.
9.5. Vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2021 m. spalio 28 d. transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, tipinę transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų techninę specifikaciją (2021 m. spalio 28 d. sutarties priedą Nr. 1), transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo, apskaitos, administravimo bei jų grąžinimo savininkams ir/ar valdytojams procedūrų tvarkos aprašą (2021 m. spalio 28 d. sutarties priedą Nr. 2), 2021 m. rugpjūčio 18 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 08/13, 2021 m. rugpjūčio 23 d. pasiūlymą dėl transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, atlikto pirkimo duomenis.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
13. Sprendžiant su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų priėmimo klausimą pažymėtina, kad iš atskirojo skundo ir naujai teikiamų dokumentų turinio nustatyta, jog naujais įrodymais atsakovas siekia pagrįsti atskirajame skunde nurodomą poziciją ir skundžiamos nutarties neteisėtumą. Taigi, įrodymai yra susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais ir byloje nagrinėjamu procesiniu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui (CPK 180 straipsnis). Be to, iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta apie tai nepranešus atsakovui ir nesudarius jam galimybės pateikti įrodymus klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė argumentus, susijusius su pateiktais naujais įrodymais, ir išdėstė savo poziciją dėl šiais dokumentais įrodinėjamų aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme užvilkins bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
14. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto konkrečioje byloje, įvykdymą, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
16. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-790/2022).
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas Departamentas vykdo supaprastintą viešąjį pirkimą (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio objektas yra transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugos Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama atitinkamas šio pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis ir panaikinti, o reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visas pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje organizuoti naują analogiškų paslaugų viešąjį pirkimą bet kokia kita VPĮ nustatyta forma, siekiant įsigyti paslaugas, dėl kurių sąlygų ginčijimo ieškovė teikia ieškinį.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi byloje pritaikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad šiuo atveju nenustatytas akivaizdus ieškinio nepagrįstumas, be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o ieškovės ieškinio reikalavimus vėliau patenkinus, žala jos atžvilgiu yra labai tikėtina.
19. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo, todėl, nesant ginčo, dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pasibaigus šiuo metu galiojančios sutarties galiojimui (apytiksliai už 2 mėnesių) ir neatnaujinus pirkimo procedūrų strigs policijos įstaigos veikla, o tai sukels neigiamus padarinius, t. y. atsakovas teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą.
20. Viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Šiame kontekste atsižvelgtina inter alia (be kita ko) į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas pirkimo objektu nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų poreikio pirkimo objektu iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad vykdomas viešasis pirkimas yra svarbus policijos įstaigos veiklai ir visuomenei. Skelbime apie pirkimą nurodoma, kad perkančiosios organizacijos pagrindinė veikla yra viešoji tvarka ir visuomenės apsauga, o šio pirkimo objektas yra transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugos Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone. Atskirajame skunde atsakovas taip pat pateikė argumentus, pagrindžiančius, kad viešojo pirkimo vykdymas yra svarbus tiriant nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, apsaugant nušalintų nuo vairavimo piliečių turtą, o taip pat atlaisvinant vietas, kuriose palikta transporto priemonė kelia grėsmę eismo saugumui. Visgi nors ir pripažintina, kad ginčo pirkimo objektas yra svarbus atsakovui tinkamai vykdant savo funkcijas ir užtikrinant viešąją tvarką bei visuomenės apsaugą, tokios aplinkybės savaime nereiškia, kad pirkimas, kuriuo siekiama užtikrinti visuomenės interesą, turėtų būti įgyvendintas nedelsiant, nesulaukus ginčo baigties.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovu, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo procedūras kils akivaizdi ir neištaisoma grėsmė visuomenei dėl negalėjimo užtikrinti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo funkcijų vykdymą. Vertindamas atsakovo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo poziciją, jog šiuo metu galiojanti 2021 m. spalio 28 d. transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartis gali baigti galioti dar nepasibaigus sutarties terminui, pasiekus sutartyje numatytą maksimalią sutarties vertę – pagal 2021 m. spalio 28 d. sutarties 34 punktą, sutarties galiojimo laikas – 24 mėnesiai, sutartis taip pat pasibaigia pasiekus maksimalią 230 000 Eur su PVM sutarties vertę. Pagal atsakovo į bylą pateiktus sutarties vykdymo apskaitos duomenis, sutarties įvykdymo suma šiuo metu sudaro 187 242,42 Eur, o sutarties likutis yra 42 757,58 Eur. Taigi, atsakovas pakankamai pagrindė, kad galiojanti sutartis gali greitai nustoti galioti, pasiekus maksimalią sutarties vertę, ir iki to laiko byla dar gali būti neišnagrinėta.
23. Kita vertus, atsakovas nepagrindė, kad pasibaigus 2021 m. spalio 28 d. sutarties galiojimo terminui, jis neturi galimybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu policijos veiklai reikalingas paslaugas įsigyti alternatyviais būdais, t. y. vykdydamas pirkimus kitais VPĮ numatytais būdais ir taip siekdamas užtikrinti paslaugų teikimą iki ginčo dėl šio pirkimo pasibaigimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu atsakovas turi galimybę įsigyti visuomenei reikalingas paslaugas alternatyviais būdais, laikinosios apsaugos priemonės tokiais atvejais nėra panaikinamos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį byloje Nr. e2-769-553/2022; 2022 m. birželio 2 d. nutartį byloje Nr. e2-479-790/2022). Taigi, atsakovui nepateikus argumentų apie negalimumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu reikiamas paslaugas įgyti kitais VPĮ numatytais būdais, nėra pagrindo vertinti, kad šiuo atveju egzistuoja būtinybė nestabdyti ginčo pirkimo procedūrų ir jas skubiai užbaigti. Be to, nors atsakovas nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų padaryti didelę žalą policijos įstaigai negalint įgyvendinti jai deleguotų uždavinių, atkreiptinas dėmesys, kad viešųjų pirkimų byloms nagrinėti CPK numato pakankamai trumpus terminus, todėl nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus pernelyg ilgas ir tuo pagrindu sukels didelę žalą policijos įstaigos veiklai. Be to, kaip jau buvo minėta, atsakovas nepagrindė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu jis reikalingų paslaugų negalėtų įgyti alternatyviais būdais ir taip išvengti galimai kilsiančios žalos.
24. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė viešojo pirkimo procedūras, tačiau nepagrįstai uždraudė atsakovui organizuoti naują analogiškų paslaugų viešąjį pirkimą bet kokia kita VPĮ nustatyta forma. Kaip jau buvo minėta, transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų vykdymas yra svarbus visuomenei, todėl, nors ir yra pagrindas sustabdyti ginčo pirkimo procedūras, tačiau uždraudimas atsakovui organizuoti naują analogiškų paslaugų viešąjį pirkimą galėtų lemti situaciją, kai ginčo nagrinėjimo metu pasibaigus šiuo metu galiojančiai paslaugų teikimo sutarčiai atsakovas negalėtų reikalingų paslaugų įsigyti alternatyviais VPĮ numatytais būdais, t. y., taikant šią laikinąją apsaugos priemonę galinčios kilti neigiamos pasekmės yra didesnės nei teikiama nauda (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Todėl siekiant sudaryti sąlygas atsakovui užtikrinti reikalingų paslaugų teikimą civilinės bylos nagrinėjimo metu ir taip apsaugoti viešąjį interesą, įgyvendinti ekonomiškumo ir proporcingumo principus bei išvengti galimai kilsiančios žalos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti šią laikinąją apsaugos priemonę.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pirkimo sustabdymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Tuo tarpu kita laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas atsakovui organizuoti naują analogiškų paslaugų viešąjį pirkimą bet kokia kita VPĮ nustatyta forma – pirmosios instancijos teismo buvo pritaikyta nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama nutartis pakeičiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį pakeisti, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies.
Iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti visas supaprastinto viešojo pirkimo „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugos Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone“ atviro konkurso (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūras.
Kitą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geva“ prašymo dalį atmesti“.