- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2-479-790/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00118-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Regula LT“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Regula LT“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Regula LT“ ieškinį atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Augenas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Regula LT“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimą pripažinti trečiojo asmens UAB „Augenas“ pasiūlymą atitinkančiu viešojo pirkimo „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 566773) dokumentuose keliamus reikalavimus ir 2022 m. vasario 4 d. sprendimą UAB „Augenas“ pasiūlymą įrašyti į pasiūlymų eilę; įpareigoti atsakovą atmesti trečiojo asmens pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų reikalavimų ir pašalinti jį iš tolesnių pirkimo procedūrų; įpareigoti atsakovą įtraukti trečiojo asmens pasiūlyme nurodytus subjektus, kurių pajėgumais jis remiasi siekdamas pagrįsti kvalifikaciją, į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –sustabdyti visas pirkimo procedūras, įskaitant ir pirkimo sutarties pasirašymą. Ieškovė nurodė, kad užsitęsus ginčui pirkimo procedūros gali būti užbaigtos, o pirkimo sutartis pasirašyta ir pradėta vykdyti, todėl galėtų būti apsunkintas restitucijos taikymas ir šalys galėtų patirti papildomų turtinių praradimų. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeistas viešasis interesas, nes atsakovė gali pratęsti galiojančią sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą sustabdyti pirkimo procedūras ir nesudaryti pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o pirkimo sutarčiai esant sudarytai, sustabdyti jos vykdymą.
4. Teismas vertino, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes jo turinys ir forma atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, be to, nėra akivaizdžių duomenų, kad ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.
5. Teismas nurodė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas bylos nagrinėjimo metu galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras ir sudaryti pirkimo sutartį, todėl egzistuoja grėsmė, jog ieškovei galimai palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Atsakovo vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad skubiai neįgijus pirkimo objektą sudarančių paslaugų kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su viešuoju interesu. Todėl teismas vertino, kad šioje byloje prioritetas turi būti suteiktas viešajam interesui, susijusiam su tinkamu pirkimo procedūrų vykdymu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirkimas buvo pradėtas 2021 m. rugsėjo 29 d., kai buvo patvirtintos jo sąlygas, o iki tol galiojusios analogiškos sutarties su UAB „Augenas“ terminas turėjo baigtis 2021 m. gruodžio 1 d. Užsitęsus pirkimo procedūroms, buvo atlikti du pirkimai neskelbiamos apklausos būdu ir su UAB „Augenas“ buvo sudarytos dvi paslaugų teikimo sutartys, kurių trukmė yra 3 mėnesiai, o vertė – 10 000 Eur. 2022 m. kovo 3 d. paslaugų teikimo sutarties galiojimas baigsis 2022 m. birželio 3 d. arba anksčiau, jei bus pasiekta maksimali sutarties vertė. Jeigu iki to laiko nebus išspręstas ginčas ir bus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas neturės kur saugoti iš UAB „Augenas“ perimtų transporto priemonių ir naujai nutemptų transporto priemonių, taip pat jam nebus teikiama transporto priemonių nutempimo paslauga. Pats atsakovas nedisponuoja įrenginiais, reikalingais transporto priemonėms pervežti, taip pat neturi specialiai įrengtų aikštelių joms saugoti.
6.2. Užkirtus atsakovui galimybę teisėtais būdais įgyti paslaugas, susijusias su jam deleguotų funkcijų vykdymu, jis negalės veikti įstatyme nustatyta tvarka, o tai sukels neigiamų padarinių tiriant nusikalstamas veikas, apsaugant nušalintų nuo vairavimo piliečių turtą, atlaisvinant vietas, kuriose palikta transporto priemonė kelia grėsmę eismo saugumui. Dėl šios priežasties gali kilti didelė žala pamatinėms vertybėms – asmens gyvybei, sveikatai ir saugumui.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovui būtų sudaryta galimybė pirkti paslaugas iš trečiojo asmens, pasiūlymo teikimo metu neturėjusio specialios teisės teikti atitinkamas paslaugas, ir su juo atsiskaityti. Todėl, teismui patenkinus ieškinį ir savo iniciatyva pripažinus sutartį negaliojančia, trečiasis asmuo būtų be pagrindo gavęs piniginį atlygį, dėl kurio grąžinimo galėtų kilti sunkumų. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankus teismo sprendimas galėtų tinkamai neapsaugoti jos teisių, nes galėtų kilti papildomų teisminių ginčų, ieškovei liktų tik teorinė galimybė reikalauti žalos atlyginimo.
7.2. Kaip patvirtino pats atsakovas, jis yra užtikrinęs, kad pirkimo objektą sudarančios paslaugos būtų teikiamos nepertraukiamai, nes sudarė laikinas sutartis neskelbiamos apklausos būdu. Įvertinus teismo proceso stadiją ir tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo terminus, matyti, kad byla bus išnagrinėta iki atsakovo sudarytos sutarties galiojimo pabaigos dienos. Atsakovas turi galimybę pratęsti minėtų sutarčių galiojimą tol, kol bus išnagrinėta byla. Todėl laikinosios apsaugos priemonės nesukels jokios žalos.
7.3. Atsakovas yra suinteresuotas kuo greičiau sudaryti sutartį būtent su trečiuoju asmeniu. Tai patvirtina atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis pakvietė tik šią tiekėją sudaryti net dvi tarpines sutartis neskelbiamos apklausos būdu, nors rinkoje yra daugiau subjektų, galinčių teikti paslaugas. Atsakovas toleravo tai, kad trečiasis asmuo, teikdamas pasiūlymą, nebuvo gavęs licencijos verstis atitinkama veikla.
8. Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes, priešingu atveju, atsakovas negalės užtikrinti viešojo saugumo.
8.2. Ieškovė neįrodė grėsmės, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti jos interesai, nes ji neturi jokios galimybės sudaryti pirkimo sutartį. Ieškovė yra įtraukta į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, todėl jos atžvilgu taikytinas privalomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas pašalinimo pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi, dalyvaujantiems byloje asmenims iš esmės yra suteikta galimybė pateikti naujus įrodymus ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau siekdami realizuoti šią savo procesinę teisę jie turi paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę – jie turi ne tik nurodyti naujai teikiamų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, tačiau taip pat pagrįsti, kodėl šie įrodymai yra teikiami tik šioje proceso stadijoje.
10. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Šią teisę, kaip ir teisę pateikti papildomus rašytinius įrodymus, šalys gali realizuoti ir tuo metu, kai byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Vis dėlto pažymėtina, kad tokiu atveju teikiamų paaiškinimų turinys taip pat turi atitikti apeliacinio proceso esmę ir jo reglamentavimą, be kita ko, jis turi nepažeisti CPK 323 straipsnyje nustatyto draudimo pasibaigus skundo padavimo terminui keisti ar pildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą. Paprastai rašytinių paaiškinimų, pateikiamų apeliacinės instancijos teisme, paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Rašytiniai paaiškinimai turi atspindėti ginčui išnagrinėti reikšmingas aplinkybes.
11. Atsakovas, teikdama byloje atskirąjį skundą, pateikė teismui naujus įrodymus – 2021 m. spalio 28 d. ir 2022 m. kovo 3 d. paslaugų teikimo sutartis, sudarytas siekiant užtikrinti, kad atsakovui būtų teikiamos pirkimo objektu esančios paslaugos pirkimo procedūrų vykdymo metu. Įvertinus atsakovo naujai teikiamų dokumentų turinį ir jo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, matyti, kad šie atsakovo naujai teikiami įrodymai yra susiję su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču ir atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas neturėjo galimybės pateikti šių dokumentų nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme, kadangi šis klausimas buvo išnagrinėtas nepranešus apie tai atsakovui. Priėmus atsakovo naujai teikiamus įrodymus nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, kadangi ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą yra išdėsčiusi savo poziciją dėl šiais dokumentais įrodinėjamų aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismas priima atsakovo naujai teikiamus įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
12. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui 2021 m. balandžio 19 d. prašymą priimti ir vertinti nagrinėjant atskirąjį skundą Viešųjų pirkimų tarnybos byloje pateiktą išvadą, kuriame ji papildomai išdėstė ir savo paaiškinimus dėl trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų. Ieškovė taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui 2022 m. gegužės 27 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose ji, be kita ko, nurodė, jos vertinimu, ginčui svarbias Vilniaus apygardos teismo sprendime, priimtame išnagrinėjus jos ir atsakovo ginčą iš esmės, nustatytas aplinkybes. Tačiau šių dokumentų apeliacinės instancijos teismas nepriima. Nors, kaip minėta, ieškovė turi teisę teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui, įvertinus ieškovės pateiktų dokumentų turinį, matyti, kad ieškovė juose iš esmės nurodo aplinkybes, kurios yra susijusios su jos ir atsakovo ginčo esme (ieškovė juose grindžia savo poziciją, kad trečiasis asmuo neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų ir negali būti pripažintas pirkimo laimėtoju), o ne su atsakovo atskirajame skunde keliamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo, taip pat nurodo aplinkybes, kurios jau buvo išdėstytos kituose jos pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas nepriima ir ieškovės teikiamos Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, nes joje nėra pateikta šioje byloje keliamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, be to, šis dokumentas jau yra byloje ir teismas, esant poreikiui, gali juo vadovautis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
13. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, išdėstytos CPK 423⁷ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
15. Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
17. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju atsakovas vykdo transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų, reikalingų siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir policijos reikmes, viešąjį pirkimą (pirkimo sąlygų 2.1 papunktis). Ieškovė dalyvavo šiame atsakovo vykdomame pirkime, tačiau, atsakovui sudarius pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, paaiškėjo, kad jos pasiūlymas liko antroje vietoje, savo ruožtu pirmąją vietą pirkime užėmė trečiasis asmuo UAB „Augenas“, kurio pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu pirkimą. Ieškovė nesutinka su tokiu atsakovo sprendimu ir vertina, kad trečiasis asmuo neatitinka pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, todėl ji prašo teismo panaikinti atsakovo sprendimus pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą atitinkančiu pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus ir įrašyti jį į pasiūlymų eilę, įpareigoti atsakovą atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, pašalinti jį iš pirkimo procedūrų, įtraukti trečiojo asmens pasiūlyme nurodytus subjektus į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visas pirkimo procedūras, pirkimo sutarties pasirašymą ir jos vykdymą.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti ir pripažino, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus ieškovės pareikštą ieškinį, atsirastų grėsmė, jog ieškovei palankaus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas ar jo vykdymas būtų apsunkintas, nes atsakovas bylos nagrinėjimo metu galėtų tęsti pirkimo procedūras ir sudaryti pirkimo sutartį su išrinktu pirkimo laimėtoju. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir skubiai neužbaigus pirkimo procedūrų galėtų kilti kokia nors žala visuomenės interesams, todėl jis suteikė prioritetą viešajam interesui, susijusiam su tinkamu pirkimo procedūrų vykdymu.
19. Atsakovas atskirajame skunde iš esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir šiuo atveju egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galės būti apsunkintas arba visai negalimas. Tačiau atsakovas nesutinka su teismo pozicija, kad šioje byloje pirmenybė turi būti suteikta visuomenės interesui, susijusiam su tinkamu ir sąžiningu pirkimo procedūrų vykdymu, o ne viešajam interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Atsakovas nurodo, kad skubiai neužbaigus pirkimo procedūrų jis, esant poreikiui, nebegalės išvežti transporto priemonių ir nebeturės kur jas saugoti, todėl bus sutrikdyta atsakovo veikla, o tai gali sukelti neigiamų padarinių tokioms reikšmingoms vertybėms kaip asmens gyvybė, sveikata ir saugumas. Savo ruožtu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, anot atsakovo, yra užtikrinamas tik pačios ieškovės privatus interesas.
20. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo atskirajame skunde išdėstytus argumentus, viena vertus, sutinka su pozicija, kad vykdomo pirkimo objektas yra reikalingas siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Kaip minėta pirmiau, ginčo pirkimo objektu yra transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugos, reikalingos užtikrinant policijos reikmes. Iš atsakovo atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad pirkimo objektą sudarančios paslaugos yra būtinos atliekant Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytas pareigas, t. y. tiriant nusikalstamas veikas, apsaugant nušalintų nuo vairavimo piliečių turtą, atlaisvinant vietas, kuriose palikta transporto priemonė kelia grėsmę eismo saugumui. Todėl visuomenė ar didelė jos dalis yra neabejotinai suinteresuota, kad pirkimo objektą sudarančios paslaugos būtų teikiamos tinkamai ir nepertraukiamai. Kita vertus, kaip matyti iš pirmiau aptartų kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, tokios aplinkybės savaime nereiškia, kad pirkimas, kuriuo siekiama užtikrinti minėtą visuomenės interesą, turėtų būti įgyvendintas nedelsiant, o atsakovas šiuo atveju neįrodė, kad, neužbaigus pirkimo skubiai, viešajam interesui galėtų būti sukelta akivaizdi ir neištaisoma žala.
21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo anksčiau sudaryta pirkimo sutartis dėl šio pirkimo objektu esančiu paslaugų yra pasibaigusi. Tačiau atsakovas, kaip matyti iš jo byloje pateiktų duomenų, ėmėsi veiksmų siekdamas užtikrinti, kad pirkimo procedūrų metu nurodytos paslaugos jam būtų teikiamos. Atsakovas įvykdė viešąjį pirkimą neskelbiamos apklausos būdu ir sudarė su trečiuoju asmeniu 2021 m. spalio 28 d. sutartį, kuri įsigaliojo 2021 m. gruodžio 2 d. ir galiojo 3 mėnesius arba iki tol, kol bus pasiekta didžiausia jos vertė (sutarties 35 punktas), o pasibaigus šios sutarties galiojimo terminui, atsakovas įvykdė dar vieną viešąjį pirkimą neskelbiamos apklausos būdu ir sudarė 2022 m. kovo 3 d. sutartį. Pastarosios sutarties 35 punkte taip pat nustatyta, kad ji įsigalioja 2022 m. kovo 3 d. ir galios 3 mėnesius arba tol, kol bus pasiekta didžiausia sutarties kaina.
22. Atsakovas, grįsdamas poreikį skubiai užbaigti pirkimo procedūras, atskirajame skunde nurodo, kad 2022 m. kovo 3 d. sutarties galiojimo terminas pasibaigs 2022 m. birželio 3 d. arba anksčiau, jei bus pasiekta didžiausia sutarties vertė. Atsakovas nurodo, kad tuo atveju, jeigu pasibaigus minėtai sutarčiai galios byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jis negalės sudaryti paslaugų teikimo sutarties su pirkimo laimėtoju, todėl jam nebus teikiamos pirkimo objektu esančios ypatingai visuomenės poreikiams svarbios ir atsakovo funkcijų užtikrinimui reikalingos paslaugos. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo sudarytos sutarties 35 punkte yra nurodyta, jog sutartis gali būti pratęsta ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui (bendras jos galiojimo terminas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai) ir atsakovas nepaaiškino, kodėl šiuo atveju negali būti taikoma nurodyta nuostata. Atsakovas taip pat nenurodė, kodėl, pasibaigus nurodytos sutarties galiojimo terminui, jis negalėtų išspręsti klausimo dėl laikino paslaugų teikimo bylos nagrinėjimo metu analogiškai, kaip jis buvo sprendžiamas anksčiau, t. y. sudarant laikiną sutartį neskelbiamos apklausos būdu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad šiuo atveju egzistuoja poreikis ypatingai skubiai užbaigti pirkimą.
23. Be pirmiau nurodytų argumentų, pagrindą nesutikti su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju yra būtina skubiai leisti jam užbaigti pirkimą ir sudaryti pirkimo sutartį su jo laimėtoju išrinktu trečiuoju asmeniu, sudaro ir tai, jog atsakovo sprendimas pripažinti trečiąjį asmenį pirkimo laimėtoju buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. spendimu, kuriuo teismas, nustatęs, kad trečiasis asmuo, teikdamas pasiūlymą pirkime, neatitiko pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, ieškovės byloje pareikštus reikalavimus patenkino iš dalies. Nors ieškovė byloje yra pateikusi apeliacinį skundą dėl jai nepalankios teismo sprendimo dalies, pirmiau minėta teismo sprendimo dalis apeliaciniame skunde nėra ginčijama. Tokios aplinkybės papildomai pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju nėra poreikio panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atsakovui skubiai sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu.
24. Šiame kontekste pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti naudingiausi, geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, kad viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą. Todėl nustačius, kad atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys užtikrinti viešojo intereso, susijusio su pirkimo objekto teikiama nauda, nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.
25. Trečiasis asmuo atsiliepime į atsakovo pateiktą atskirąjį skundą ne tik pritarė pirmiau aptartiems atsakovo argumentams apie poreikį skubiai užbaigti pirkimo procedūras, tačiau papildomai nurodė, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė grėsmės savo interesams, nes ji yra įrašyta į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, todėl su ja bet kuriuo atveju negalės būti sudaryta pirkimo sutartis. Tačiau tokie trečiojo asmens argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šie argumentai jau buvo įvertinti ir pripažinti nepagrįstais pirmiau minėtame 2022 m. balandžio 28 d. teismo sprendime, kuriuo byla buvo išnagrinėta iš esmės. Kauno apygardos teismas šiuo aspektu nurodė, kad ieškovė pirkime liko antroje vietoje ir nebuvo pašalinta iš pirkimo procedūrų, todėl jos suinteresuotumas sudaryti sutartį yra įrodytas. Atitinkamai, pripažinęs ieškovės teisinį suinteresuotumą, teismas nagrinėjo jos reikalavimus.
26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešąjį interesą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.