Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1998-11-19 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) (galiojo iki 2003-05-01) 120 str., 271 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 m.; pritaikius BK 471 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2) 1999-11-22 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003-05-01) 271 str. 3 d. – laisvės atėmimu 4 m. su ¼ turto konfiskavimu; prijungus neatliktą bausmę pagal 1998-11-19 nuosprendį, galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 m. 6 mėn. su 1/4 turto konfiskavimu;

3) 2000-04-10 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003-05-01) 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. (2 epiz.), 278 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 m. su 1/3 turto konfiskavimu; prijungus 6 mėn. neatliktos bausmės pagal 1999-11-12 nuosprendį, galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. su 1/3 turto konfiskavimu; pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., bausmę sumažinti 1/3, galutinė bausmė 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo; 2000-11-24 nutartimi paleistas lygtinai 8 mėn. 25 d.;

4) 2001-05-16 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003-05-01) 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėn. su 1/2 turto konfiskavimu; dalinai prijungus neatliktą bausmę pagal 2000-04-10 nuosprendį, galutinė bausmė 1 m. laisvės atėmimo su 1/2 turto konfiskavimu;

5) 2003-05-29 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;

6) 2003-09-18 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m. 10 d. su 220 Lt vertės turto konfiskavimu; paskirtą bausmę subendrinus su 2003-05-29 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo su 220 Lt turto konfiskavimu; 2004-06-02 nutartimi paleistas lygtinai 6 mėn. 12 d.; 2004-10-28 nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą;

7) 2004-11-04 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. (3 epiz.), 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 11 mėn. su 280 Lt vertės turto konfiskavimu; paskirtą bausmę subendrinus su 2003-09-18 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. laisvės atėmimo su 280 Lt turto konfiskavimu;

8) 2004-12-28 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėn.; paskirtą bausmę subendrinus su 2004-11-04 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo; 2005-06-22 nutartimi paleistas lygtinai 4 mėn. 15 d.;

9) 2005-10-06 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėn.; paskirtą bausmę iš dalies sudėjus su 2004-12-28 nuosprendžiu paskiria bausme, galutinė bausmė 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo;

10) 2006-12-22 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; 2009-07-01 nutartimi paleistas lygtinai 9 mėn. 9 d.; 2009-09-22 nutartimi pasiųstas atlikti neatliktą 9 mėn. 9 d. laisvės atėmimo bausmę;

11) 2010-11-11 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. (2 epiz.), 135 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2 epiz.), 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 178 str. 4 d. – laisvės atėmimu 5 m. 3 mėn.;

12) 2011-02-02 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 183 str. 3 d. – laisvės atėmimu 3 m.; paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2010-11-11 nuosprendžiu, galutinė bausmė 6 m. laisvės atėmimo,

13) 2011-10-06 Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-10-06 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-02-02 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 7 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 181 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos), 232 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos).

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 12 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, šiuo metu suimtas, Lietuvos Respublikoje gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1988-07-21 Šakių r. teismo pagal BK 146 str. 3 d., 16 str. ir 146 str. 2 d., vadovaujantis BK 42 str. bausmes subendrinus paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams su turto konfiskavimu;

2) 1992-12-29 Šakių r. teismo pagal BK146 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 metams, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 1994-10-20 nutartimi paleistas lygtinai;

3) 1996-05-16 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams;

4) 1996-10-18 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal BK 293 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 43 str. bausmės subendrinta su 1996-05-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams,;

5) 1999-04-23 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 4 d., 278 str. 1 d., vadovaujantis BK 42 str. paskirtas bausmes subendrinus paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams su turto konfiskavimu, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2000-04-28 nutartimi paleistas lygtinai;

6) 2000-10-12 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 272 str. 3 d. – laisvės atėmimu 6 metams, vadovaujantis BK 43 str. paskirta bausmė subendrinta su 1999-04-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, Lietuvos apeliacinio teismo 2000-12-21 nutartimi paskirta papildoma bausmė – ½ dalies turto konfiskavimas, 2003-06-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, Marijampolės r. apylinkės teismo 2004-09-08 nutartimi paleistas lygtinai, 2005-02-03 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas;

7) 2005-09-29 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (3 epiz.), vadovaujantis BK 63 str. paskirtas bausmes subendrinus paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 64 str. paskirtą bausmę subendrinus su 2005-09-29 nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui;

8) 2005-10-29 Šakių r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. (3 epiz.), 187 str. 1 d., 187 str. 3 d., vadovaujantis BK 63 str. paskirtas bausmes subendrinus paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui;

9) 2005-11-10 Tauragės r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams;

10) 2005-11-25 Palangos m. apylinkės teismo ir 2006-02-06 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. paskirtas bausmes subendrinus paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

11) 2005-12-01 Šilutės r. apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 178 str. 2d., 187 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

12) 2005-12-20 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (3 epiz.), vadovaujantis BK 63 str. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. bausmė subendrinta su 2005-10-29 bei 2015-12-20 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;

13) 2006-02-13 Telšių r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 64 str. paskirta bausmė subendrinta su 2005-12-20, 2005-09-29, 2000-10-12, 2005-11-10, 2005-11-25 2005-12-01 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 6 metams;

14) 2006-06-09 Palangos r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. paskirtas bausmes subendrinus paskirta subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirtą bausmę subendrinus su 2006-02-13 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metai;

15) 2006-11-07 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. paskirtą bausmę subendrinus su 2006-06-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 181 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos), 232 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. ir J. L. Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė, veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. vasario mėnesį, bet ne vėliau kaip 2012-02-20, M. K. paprašius J. L. jo (M. K.) vardu surašyti laišką Šiaulių apygardos prokuratūros Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorui Renaldui Budriui ir užrašyti reikiamus duomenis ant voko, kuriuo laiškas siunčiamas, M. K. nurodžius duomenis rašytinus ant voko ir diktuojant rašomo laiško tekstą, J. L. surašė laišką, kuriame terorizavo Renaldą Budrį grasindamas sunaikinti jo turtą - susprogdinti automobilį, bei grasindamas sunaikinti turtą ir paskelbti neva jį kompromituojančią informaciją sudeginti butą, J. L. užrašius ant voko duomenis, 2012-02-21 M. K. laišką perdavė Marijampolės pataisos namų pareigūnui jį išsiųsti, 2012-02-21 laišką išsiuntus iš Marijampolės pataisos namų, Sporto g. 7, į Joniškio rajono apylinkės prokuratūrą Renaldui Budriui, kurį jis gavo 2012 m. vasario 24 d., neturėdami teisėto pagrindo atvirai M. K. naudai vertė Renaldą Budrį perduoti turtą – pervesti 10000 litų (2896,20 eurų) į nurodytą sąskaitą bei laiške Joniškio rajono apylinkės teismo teisėją Vijoletą Kurtkienę pavadindamas ,,kale“ raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją dėl jos veiklos.

Be to, M. K. ir J. L., Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė, veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. vasario – kovo mėnesiais, bet ne vėliau kaip 2012-03-01, M. K. paprašius jo vardu surašyti laišką Šiaulių apygardos prokuratūros Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorui Renaldui Budriui ir užrašyti reikiamus duomenis ant voko, kuriuo laiškas siunčiamas, M. K. nurodžius duomenis rašytinus ant voko ir diktuojant rašomo laiško tekstą, J. L. surašė laišką, ir J. L. užrašius ant voko duomenis, 2012-03-01 M. K. laišką perdavė Marijampolės pataisos namų pareigūnui jį išsiųsti, 2012-03-01 laišką išsiuntus iš Marijampolės pataisos namų, Sporto g. 7, į Joniškio rajono apylinkės prokuratūrą Renaldui Budriui, kurį jis gavo 2012 m. kovo 3 d., kuriame terorizavo Renaldą Budrį grasindamas sunaikinti jo turtą - susprogdinti automobilį, pagrobti jo turtą, žiauriai nužudyti Renaldą Budrį, nužudyti jo draugus, terorizavo Joniškio rajono apylinkės teismo teisėją Vijoletą Kurtkienę grasindamas ją išžaginti ir žiauriai nužudyti bei laiške Joniškio rajono apylinkės teismo teisėją Vijoletą Kurtkienę pavadindamas ,,kale“ raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją dėl jos veiklos.

Kaltinamasis J. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pilnai palaiko. Nurodė, kad įvykis įvyko 2012 metais vasario mėnesį Marijampolės pataisos namuose, kur tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę kartu su M. K.. M. K. prašomas, būdamas jam skolingas 20 litų (5 Eur), M. K. diktuojant laiškų turinį surašė du grasinančio pobūdžio laiškus, adresuotus prokurorui Renaldui Budriui. Suprato, kad laiškų turinys grasinančio pobūdžio, nesitikėjo, kad už tai bus baudžiami, manė, kad niekas į tai rimtai nesureaguos, stengėsi M. K. atkalbėti, bet M. K. pažadėjus „nurašyti“ skolą, sutiko ir M. K. diktuojant surašė du laiškus. M. K. jam neaiškino dėl kokių motyvų jis prašo surašyti grasinančius laiškus, tačiau iš M. K. kalbų suprato, jog jis nori būti etapuotas. Nurodė, kad bausmės atlikimo metu su M. K. santykiai nebuvo priešiški, apkalbėti M. K. neturi jokio pagrindo. Taip pat nurodė, kad jokių motyvų grasinti teisėjai ar prokurorui neturėjo, nes jokios bylos jo, su šiais asmenimis nesiejo, Joniškio rajono apylinkės teisme niekada nebuvo teisiamas. Supranta kad savo veiksmais (grasinančio pobūdžio laiškų surašymu) padarė nusikaltimus, dėl to labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokių grasinančių laiškų nei prokurorui nei teisėjai nerašė. Nurodė, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Gyvenamojoje patalpoje, be jo, gyveno virš 20 nuteistųjų, tarp kurių ir J. L.. Pataisos namuose 2012 metais dirbo, į darbą išeidavo 7.00 val., grįždavo 18 val. Asmeninius daiktus, laiškus, dokumentus laikė nerakinamojoje spintelėje, todėl bet kas iš patalpoje esančių asmenų galėjo laisvai patekti į jo spintelę. Jam išėjus į darbą, patalpoje likdavo J. L. ir kiti nuteistieji, kurie tvarkydavo patalpas. Nors 2011 m. vasario mėn. buvo teisiamas Joniškio rajono apylinkės teisme, bylą nagrinėjant teisėjai V. Kurtkienei, valstybinį kaltinimą palaikant prokurorui R. Budriui, jokių pretenzijų šiems asmenims neturėjo, nuosprendžio neskundė, paskirta bausme buvo patenkintas, todėl jokio motyvo neturėjo rašyti grasinančio pobūdžio laiškus minėtiems asmenims. Su J. L. nesitarė rašyti tokius laiškus ir jo neprašė tai padaryti. Su J. L. santykiai buvo neutralūs, susipykę nebuvo, todėl nežino, kodėl J. L. taip pasielgė, t.y. jo vardu surašė ir išsiuntė pareigūnams grasinančio pobūdžio laiškus.

Liudytojas D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje susipažino su M. K., kuris bendraujant buvo užsiminęs, kad buvo parašęs grasinančius laiškus teisėsaugos institucijų darbuotojams, tačiau kam konkrečiai, neįvardino.

Nukentėjusioji Vijoleta Kurtkienė, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu (I tomas, b. l. 49-50), nurodė, apklausos metu parodė, kad nuo 2010 m. birželio 4 d. dirba Joniškio rajono apylinkės teisme teisėja. Iki tol nuo 2004 m. kovo l d. dirbo Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokurore. 2012 m. vasario 10 d., būnant darbovietėje savo kabinete, atėjo Joniškio rajono apylinkės teismo raštinės vedėja J. G. ir teismo pirmininkas Vidmantas Gestautas. Raštinės vedėja J. G. informavo, kad teisme buvo gautas jai adresuotas laiškas ir jį parodė. Laiškas jau buvo atplėštas. J. G. paaiškino, kad laišką atplėšė manydama, jog laiškas proceso dalyvio siunčiamas į bylą. Perskaičiusi atneštą laišką sužinojo, kad jis gautas iš Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio M. K.. Laiške buvo nurodyta, kad ji neturėdama įrodymų, nuteisė M. K. ir dabar atėjo jos atpildo valanda. Be to, laiško autorius nurodė, kad jam žinoma kur ji gyvena ir yra žmogus, kuris sudegins jos būstą, todėl turėtų jautriai miegoti. Perskaičiuosi laišką ji buvo šokiruota jo turinio, pasijuto nesaugiai, kadangi atlikdama savo tiesiogines pareigas gali nukentėti ir ne tik ji, bet ir jos šeimos nariai bei šeimos turtas. Gyvena neizoliuotoje ir nesaugomoje aplinkoje, todėl laiške išdėstyti grasinimai realiai gali būti įvykdyti. Pajuto grėsmę ne tik savo ir šeimos turtui, bet ir savo bei šeimos narių gyvybei ir sveikatai. Minėtame laiške nenurodyta data ar terminas kada gali būti įvykdyti grasinimai, todėl grėsmę jaučia ir šiuo metu. Dirbdama teisėja Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjo dvi baudžiamąsias bylas, kuriose M. K. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu ir abiejose bylose priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius. Nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo bendrinamos ir kiek ji pamena, M. K. buvo paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. M. K. nuosprendžių neskundė. Nepamena, kad M. K. būtų neigęs savo kaltę arba teismas būtų atmetęs kaltinamojo prašymus dėl kokių nors papildomų įrodymų rinkimo. Šios bylos jos darbo praktikoje nebuvo kažkuo išskirtinės. Nepamena, ar dirbdama Joniškio rajono apylinkės prokuratūroje prokurore kontroliavo ir vadovavo ikiteisminiams tyrimams baudžiamosiose bylose, kuriose M. K. būtų proceso dalyvis. Jai civilinio ieškinio pareiškimo tvarka yra žinoma

Nukentėjusysis Renaldas Budris, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu (I tomas, b. l. 49-50), nurodė, kad jis, kai buvo gauti grasinantys laiškai, dirbo Joniškio rajono apylinkės prokuratūroje prokuroru. 2012 m. vasario 10 d. iš Joniškio rajono apylinkės teismo buvo gautas nuteistojo M. K. grasinančio pobūdžio laiškas teisėjos Violetos Kurtkienės atžvilgiu. 2012-02-14 jo reikalavimu prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 145 str. 2 d. Atliekant tyrimą šioje byloje, 2012-02-24 Joniškio rajono apylinkės prokuratūroje buvo gautas M. K. laiškas, kuriame grasinama jam ir pakartotinai teisėjai V. Kurtkienei. 2012-03-03 prokuratūroje gautas dar vienas M. K. laiškas, kuriame jam išreikšti grasinimai ir reikalaujama pervesti į jo nurodytą sąskaitą pinigų sumą, atrodo 10 000 Lt. M. K. laiškai jį šokiravo, pasijuto nemaloniai. Reikalaujamų pinigų jam pervesti neketino. Dirbdamas Joniškio rajono prokuratūroje ankščiau kontroliavau du ikiteisminius tyrimus, kuriuose M. K. buvo įtariamasis ir vienoje byloje palaikė kaltinimą M. K., tačiau jokių asmeninių konfliktų su M. K. neturėjo tyrimų metu su M. K. nebendravo, palaikant kaltinimus M. K. neneigė kaltės, jam jokių pretenzijų neišreiškė, jo nebandė nušalinti. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Laiško turinį įvertino įvairiomis versijomis, mano, kad gal ji iš tikrųjų norėjo realiai ką nors padaryti ar tik parašęs tokio pobūdžio laišką norėjo būti etapuotas. Kiek pamena laiškas buvo nemalonus, buvo jis ir teisėja įžeidinėjamas įvairiais žodžiais, buvo reikalaujama pinigų. Tikrųjų M. K. veiksmų nežinojo ir nežino iki šiol, bet kadangi jis yra daug kartų teistas, todėl nežino ko iš jo tikėtis. Nepaisant grasinimų, pinigų jam pervesti neketino. Laiškai jį kažkiek įžeidė, kadangi jis sąžiningai atlieka savo darbus ir tokio laiško nenusipelnė (I tomas, b. l. 52, 55)

Iš 2012 02-20 ir 2012-03-01 M. K. vardu surašytų laiškų turinio matyti, kad jų turiniai yra grasinančio bei įžeidžiančio pobūdžio, laiškai adresuoti fiziniam asmeniui - Renaldui Budriui (I tomas, b. l.6, 7).

Iš 2012-02-09 Marijampolės pataisos namų pateikto M. K. susirašinėjimo apskaitos kortelės matyti, kad laiškas Renaldui Budriui išsiųstas 2012-02-20 (I tomas, b. l. 150-151). Iš antspaudo ant voko matyti, kad kitas laiškas Renaldui Budriui išsiųstas 2012-03-01 (I tomas, b. l. 43).

Iš Marijampolės pataisos namų pranešimo matyti, kad 2012 metų vasario 01 - kovo 01 dienų laikotarpiu J. L. ir M. K. gyveno vienoje Marijampolės pataisos namų patalpoje Nr. 7 ( 1 tomas, b. l. 101).

2013-01-09 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad laišką, prasidedantį žodžiais „“Sveikas Renaldai,... ir pasibaigiantį žodžiais „...Melskis bet tą maldą niekas negirdės“ ir laišką, prasidedantį žodžiais „Gerb. Renaldai,...“ bei pasibaigiantį žodžiais“... tai tiek Laukiu Marijampolė“ parašė J. L.. Rankraštinius įrašus ant 2-ųjų vokų, adresuotų Renaldui Budriui, išskyrus įrašus 2012.2.24 priėmė rašt. vedėja G. J.“ parašė J. L.. (I tomas, b. l. 190-192).

Iš 2015-08-21 akistatos protokolo matyti, kad atlikus kaltinamųjų akistatą, kiekvienas kaltinamasis pasiliko prie savo parodymų (II tomas, b. l. 163-166).

Iš Šiaulių apygardos prokuratūros 2015-09-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą M. K. atžvilgiu matyti, jog ikiteisminis tyrimas M. K. atžvilgiu dėl 2012-02-07 bei 2013-10-22 nusikalstamų veikų – grasinančių laiškų surašymo ir jų išsiuntimo nurodytomis datomis, nenustačius asmens, kuris surašė grasinančio pobūdžio laiškus, padarymo nutrauktas, išskirtas iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos į atskirą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-316-15, kurioje sustabdytas ( II tomas, b. l. 196-197)

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą minėtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia šią jų analizę.

Anksčiau minėti įrodymai, o būtent kaltinamojo J. L. paaiškinimai, taip pat nukentėjusiųjų Vijoletos Kurtkienės, Renaldo Budrio parodymai, liudytojo D. R. parodymai, bylos rašytiniuose dokumentuose esanti informacija, o būtent laiškai, specialisto išvados, patvirtina šias faktines aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad 2012-02-21 iš Marijampolės pataisos namų, Sporto g. 7, buvo išsiųstas vokas, adresuotas Renaldui Budriui nurodant Joniškio prokuratūros adresą ir kuris Joniškio rajono apylinkės prokuratūroje gautas 2012 m. vasario 24 d., kuriame buvo nurodytas siuntėjas M. K.. Voke buvo laiškas. Laiškas, kuriame nurodytas adresatas Renaldas. Iš laiško turinio matyti, kad grasinama prokurorui Renaldui sunaikinti jo turtą – susprogdinti automobilį, sudeginti butą, paskelbti neva jį kompromituojančią informaciją reikalaujama – pervesti 10000 litų (2896,20 eurų) į sąskaitą (nurodytas sąskaitos numeris). Laiške teisėja pavadindama ,,kale“. Taip pat nustatyta, kad 2012-03-01 iš Marijampolės pataisos namų, Sporto g. 7, buvo išsiųstas vokas, adresuotas Renaldui Budriui Joniškio apylinkės prokurorui, nurodant Joniškio prokuratūros adresą ir kuris Joniškio rajono apylinkės prokuratūroje 2012 m. kovo 3 d., kuriame buvo nurodytas siuntėjas M. K.. Voke buvo laiškas. Laiškas, kuriame nurodytas adresatas Renaldas. Iš laiško turinio matyti, kad grasinama Renaldui Budriui sunaikinti jo turtą - susprogdinti automobilį, pagrobti jo turtą, žiauriai nužudyti Renaldą Budrį, nužudyti jo draugus, taip pat Joniškio rajono apylinkės teismo teisėją Vijoletą Kurtkienę grasinama išžaginti ir žiauriai nužudyti. Laiške teisėja pavadindama ,,kale“.

Byloje atlikus laiškų ir vokų rašysenos tyrimus buvo nustatyta, kad laišką, prasidedantį žodžiais „“Sveikas Renaldai,... ir pasibaigiantį žodžiais „...Melskis bet tą maldą niekas negirdės“ ir laišką, prasidedantį žodžiais „Gerb. Renaldai,...“ bei pasibaigiantį žodžiais“...tai tiek Laukiu Marijampolė“ parašė J. L.. Rankraštinius įrašus ant 2-ųjų vokų, adresuotų Renaldui Budriui, išskyrus įrašus 2012.2.24 priėmė rašt. vedėja G. J.“ parašė J. L., t.y. grasinančio turinio laiškus bei rankraštinius įrašus ant 2-jų vokų adresuotus prokurorui R. Budriui parašė J. L.. Minėtos specialisto išvados kategoriškai patvirtina, kad minėtus laiškus surašė būtent kaltinamasis J. L..

Byloje taip pat nustatyta, kad laiškų rašymo ir išsiuntimo iš Marijampolės pataisos metu, t.y. 2012 metų vasario 01 - kovo 01 dienų laikotarpiu J. L. ir M. K. gyveno vienoje Marijampolės pataisos namų patalpoje Nr. 7.

Įrodymai dėl šių faktinių aplinkybių sutampa tarpusavyje, jos nėra ginčijamos, duomenų, kad grasinančio pobūdžio laiškai buvo gauti Joniškio rajono apylinkės prokuratūroje, byloje nėra, todėl teismas, detaliau neanalizuodamas, šias faktines aplinkybes pripažįsta įrodytomis.

Tačiau byloje surinkti įrodymai dėl to, kad M. K. ir J. L., Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė, veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. vasario – kovo mėnesiais, M. K. paprašius jo vardu surašyti laiškus Šiaulių apygardos prokuratūros Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorui Renaldui Budriui ir užrašyti reikiamus duomenis ant voko, kuriuo laiškas siunčiamas, M. K. nurodžius duomenis rašytinus ant voko ir diktuojant rašomų laiškų tekstą, J. L. surašė du laiškus, ir J. L. užrašius ant voko duomenis buvo išsiųsti anksčiau nurodyti grasinančio pobūdžio laiškai, šios faktinės aplinkybės yra ginčijamos, todėl teismas dėl to pasisakys detaliau.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės prokurorui Renaldui Budriui buvo atsiųsti du grasinančio pobūdžio laiškai, viename (pirmajame) laiške terorizuojant prokurorą Renaldą Budrį reikalaujant pervesti į laiške nurodytą sąskaitą 10000 litų (2896,20 Eur), kitame laiške terorizuojamas Renaldas Budrys grasinant sunaikinti jo turtą - susprogdinti automobilį, pagrobti jo turtą, žiauriai nužudyti Renaldą Budrį, nužudyti jo draugus, bei terorizuojama Joniškio rajono apylinkės teismo teisėją Vijoletą Kurtkienę grasinant ją išžaginti ir žiauriai nužudyti. Kaltinamasis J. L. pripažino, kad laiškus surašė jis, paprašytas kaltinamojo M. K., M. K. diktuojant laiškų tekstus. Tuo tarpu kaltinamasis M. K. kaltės padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus nepripažino, aiškino, kad jokių laiškų nei prokurorui, nei teisėjai nerašė, o J. L. jį apkalba dėl jam nežinomų priežasčių. Tokios pozicijos jis laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis J. L. nuo pat pirmos jo apklausos savo kaltę pripažino ir apklausiamas įtariamuoju (tomas 2, b. l. 146-147) nurodė, kad atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose M. K. prašymu, pastarajam diktuojant, jis surašė grasinančio pobūdžio laišką, taip pat užrašė ant voko, būdamas M. K. patikintas, kad taip jam bus „nubraukta“ 20 litų skola, kurią jis buvo skolingas M. K.. J. L. teigimu M. K. šiuo grasinančiu laišku siekė būti etapuotas. Papildomos apklausos metu (tomas 2, b. l. 153-154) J. L. parodė, kad prokurorui Renaldui Budriui iš viso parašė du atskirus laiškus, abu juos diktavo M. K.. Antras laiškas buvo rašomas dėl to, kad tie grasinimai būtų tvirtesni. Jis, J. L. tai darė už skolą. Nurodė, kad jokio tikslo grasinti prokurorui ir teisėjai neturėjo. Kaltinamasis J. L. savo parodymus patvirtino akistatos su M. K. metu. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu J. L. iš esmės davė tokius pačius parodymus, nurodydamas, kad 2012 metais vasario mėnesį, tikslių datų neprisimena, Marijampolės pataisos namuose, kartu su M. K. atlikinėdami laisvės atėmimo bausmę, M. K. prašymu ir šiam diktuojant laiškų turinius surašė du grasinančio pobūdžio laiškus prokurorui Renaldui Budriui, viename iš laiškų reikalavo M. K. vardu pervesti į jo nurodytą sąskaitą atitinkamą pinigų sumą, kitame laiške tik išreiškė grasinimus prokurorui Renaldui Budriui ir teisėjai Vijoletai Kurtkienei. Taip pat atsakydamas į klausimus J. L. nurodė, kad su M. K. jo santykiai neutralūs, susipykę nebuvo, todėl tikslo apkalbėti M. K. neturi. Tai, kad laiškus surašė J. L. nustatyta objektyviais byloje duomenimis, tai yra atliktomis rašysenos tyrimų specialisto išvadomis (I tomas, b. l. 190-192). Vertinant J. L. viso proceso metu duotus parodymus, pastebėtina, kad jie dėl grasinančių laiškų surašymo aplinkybių ir dėl M. K. vaidmens šių veiksmų atlikime nekito, buvo nuoseklūs ir teismas jų patikimumu neabejoja ir jais vadovaujasi, kadangi J. L. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Byloje nustatyta, kad laiškų rašymo ir išsiuntimo iš Marijampolės pataisos metu, t. y. 2012 metų vasario 01 - kovo 01 dienų laikotarpiu J. L. ir M. K. gyveno vienoje Marijampolės pataisos namų patalpoje Nr. 7. Laiškai buvo adresuojami prokurorui Renaldui Budriui, kaip Joniškio rajono prokurorui. J. L. nurodė, kad su šiais asmenimis jis niekada nebuvo susidūręs, niekada nebuvo teisiamas Joniškio rajono apylinkės teisme ar apklausiamas Joniškio rajono prokuratūroje, todėl neturėjo jokio tikslo grasinti šiems asmenims, priešingai M. K. net kelis kartus buvo teisiamas Joniškio rajono apylinkės teisme, jo bylas nagrinėjo ir apkaltinamuosius nuosprendžius, pagal kurį ir šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę priėmė teisėja Vijoleta Kurtkienė, o valstybinį kaltinimą palaikė prokuroras Renaldas Budrys, tai patvirtina, kad M. K. turėjo suinteresuotumą šių asmenų atžvilgiu. Ši aplinkybė, tik patvirtina, J. L. parodymus, kad būtent M. K. prašymu ir jam diktuojant, surašė grasinančio pobūdžio laiškus. J. L. parodymus, patvirtina ir liudytojo D. R. parodymai, kuris nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje susipažino su M. K., kuris bendraujant buvo užsiminęs, kad buvo parašęs grasinančius laiškus teisėsaugos institucijų darbuotojams. Šie įrodymai patvirtina, kad M. K. vis dėl to pats pripažino rašęs (diktavęs) grasinančio pobūdžio laiškus teisėsaugos institucijų darbuotojams, dėl to nepaneigta J. L. versija, kad būtent M. K. prašymu, jis ir surašė anksčiau nurodytus grasinančio pobūdžio laiškus. Pats M. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju (t. 2, b. l. 28-29) nurodė, kad 2012 metais vasario ir spalio mėnesiais buvo teisimas Joniškio rajono apylinkės teisme, teisėja Vijoleta Kurtkienė, kaltinimus palaikė prokuroras Renaldas Budrys, jokių pretenzijų jiems neturėjo, taip pat neturėjo tikslo rašyti jiems grasinančio pobūdžio laiškus. Jo manymu laiškus galėjo surašyti kartu su juo kažkuris iš gyvenančių nuteistųjų, tačiau kas nežino, nurodyti negali, nes būryje su kitais nuteistaisiais santykiai geri, priešų neturi. Teisiamojo posėdžio metu jis laikėsi tokios pačios savo pozicijos, nurodydamas kas J. L. jį apkalba, tačiau dėl kokių priežasčių J. L. tai darė nurodyti negalėjo, nes kaip pats patvirtino jų santykiai nebuvo priešiški atliekant bausmę. Vertinant šių asmenų parodymų patikimumą, svarbu atsižvelgti į tai, kad abu kaltinamieji tuo pačiu metu atliko laisvės atėmimo bausmę tuose pačiuose pataisos namuose vienoje gyvenamojoje patalpoje, tiek J. L., tiek M. K. parodė, kad jų santykiai nebuvo priešiški, jie nebuvo susipykę. Iš grasinančių laiškų adresatų matyti, kad J. L. šių asmenų atžvilgiu jokio suinteresuotumo neturėjo, tuo tarpu M. K. nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo suinteresuotas, šių asmenų buvo teisiamas už nusikalstamas veikas, pasiųstas atlikti ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, todėl tai tik patvirtina J. L. parodymus, kad būtent M. K. prašymu ir pastarajam diktuojant ir buvo surašyti grasinančio pobūdžio laiškai. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad M. K. vardu iš viso buvo parašyti keturi grasinančio pobūdžio laiškai adresuoti tiems patiems adresatas, todėl paneigta M. K. versija, kad J. L. jį apkalba, nes kitus du grasinančio pobūdžio laiškus, dėl kurių surašymo M. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, surašė ne J. L., o kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo (asmenys) ( II tomas, b. l. 196-197). Tai, kad M. K. rašė grasinančio pobūdžio laiškus patvirtino ir liudytojas D. R., kuris iš paties M. K. ir sužinojo, kad pastarasis rašė teisėsaugos institucijoms grasinančio pobūdžio laiškus. Aplinkybių, dėl kurių liudytojas D. R., būtų suinteresuotas apklabėti M. K., nenustatyta, jų nepateikė ir M. K. (jo teisiamojo posėdžio metu išsakytus teiginius neva D. R. privertė duoti tokius parodymus prokuroras (koks neįvardijo) už cigaretes ar kavą, teismas laiko deklaratyviais). Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamos konstatuoti, kad M. K. iškelta versija, jog J. L. jį apkalba ir grasinančio pobūdžio laiškus surašė pats yra tik gynybinė taktika, siekiant išvengti griežtos atsakomybės. Todėl teismas daro išvadą, kad J. L. grasinančio pobūdžio laiškus nukentėjusiems parašė veikdamas kartu su M. K., M. K. pasiūlius (paprašius) atlikti paminėtus veiksmus, suprasdamas, kad jie yra neteisėti, sutiko dalyvauti vykdant pastarojo nusikalstamą sumanymą, M. K. diktuojant laiškų turinį, J. L. parašė nurodytus grasinančio pobūdžio laiškus.

Teismas atkreipia dėmesį, jog formuluojant kaltinimą, kaltinimo formuluotėje aprašant nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nurodant nuketėjusiojo pareigas buvo padaryti rašymo apsirikimai, t.y. nurodant nukentėjusiojo pareigas - Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorui Renaldui Budriui, teismas šitokią nuorodą į nukentėjusiojo pareigas vertina kaip rašymo apsirikimą, nes bylos faktiniais duomenimis nustatyta, jog nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusysis Renaldas Budrys dirbo Šiaulių apygardos prokuratūros Joniškio rajono apylinkės prokuratūroje, todėl teismas tikslina nuorodą į nukentėjusiojo pareigas nurodant Šiaulių apygardos prokuratūros Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorui Renaldui Budriui.

Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 181 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 str., neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, grasinimas realus, nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės bylos 2K-93/2010, 2K-203/2011 ir kt.). Vertimas kitą asmenį perduoti turtą nesant tam teisėto pagrindo yra turto prievartavimo objektyvusis požymis. Vertimo suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui neteisėtumas reiškia kaltininko keliamų turtinių pretenzijų teisinį nepagrįstumą. Būtinas veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, galintis pasireikšti įvairiais grasinimais – grasinimu panaudoti fizinį smurtą; sunaikinti ar sugadinti turtą; paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas; kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Turto prievartavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokią psichinę prievartą. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis verčia kitą asmenį įvykdyti neteisėtą turtinę pretenziją panaudodamas psichinę prievartą, ir nori taip veikti.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog M. K. ir J. L., veikdami bendrininkų grupėje Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė, 2012 m. vasario mėnesį, bet ne vėliau kaip 2012-02-20, M. K. nurodžius duomenis rašytinus ant voko ir diktuojant rašomo laiško tekstą, J. L. surašė laišką, kuriame terorizavo Renaldą Budrį grasindamas sunaikinti jo turtą - susprogdinti automobilį, bei grasindamas sunaikinti turtą ir paskelbti neva jį kompromituojančią informaciją sudeginti butą, neturėdami teisėto pagrindo atvirai M. K. naudai vertė Renaldą Budrį perduoti turtą – pervesti 10000 litų (2896,20 eurų) į nurodytą sąskaitą.

Kaltininkų veiksmus kvalifikuojant kaip turto prievartavimą svarbu, kaip faktines bylos aplinkybes suprato nukentėjusysis. Renaldas Budrys paaiškino, kad gavęs grasinančio pobūdžio laiškus, buvo šokiruotas, pasijuto nemaloniai, laiškų turinį įvertino įvairiomis versijomis, nors ir nesinorėjo tikėti, kad grasinimai yra realūs, tačiau laiškų turinys vertė nerimauti, juolab, kad laiško autorius (M. K.) jam buvo žinomas, dirbdamas prokuratūroje kontroliavo du ikiteisminius tyrimus, kuriuose M. K. buvo įtariamas, o vienoje iš bylų palaikė valstybinį kaltinimą, žinojo, kad jis daug kartų teistas, todėl nežinojo ko iš jo tikėtis. M. K. reikalavimas pervesti 10 000 litų (2896,20 eurų) į nurodytą sąskaitą buvo neteisėtas. Nukentėjusysis suprato, kad pinigus jis turi pervesti vykdydamas neteisėtus reikalavimus, kurie buvo paremti grasinimu sunaikinti jo turtą. Nors kaltinamieji nepaaiškino tikrųjų ketinimų reikalaujant turtą, tačiau pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui neturi reikšmės reikalavimo perduoti turtą priežastis. Turto prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo reikalavimo pareiškimo momento. Realus turto užvaldymas nusikaltimo baigtumui reikšmės neturi. Svarbiausias momentas, nulemiantis veikos kvalifikavimą kaip turto prievartavimą, yra reikalavimo neteisėtumas bei grasinimai dėl padarinių, neįvykdžius reikalavimo. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia, nes neturėdami teisėto pagrindo, terorizuodami nukentėjusįjį, grasindami jo turto sunaikinimu atvirai vertė nukentėjusįjį Renaldą Budrį sumokėti nurodytą pinigų sumą. Todėl kaltinamųjų J. L. ir M. K. veika dėl pirmojo laiško kvalifikuotina pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

Ši kaltinamųjų J. L. ir M. K. padaryta veika yra visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais, aukščiau išvardintais įrodymais – kaltinamojo J. L. parodymais, liudytojo D. R. parodymais, nukentėjusiojo Renaldo Budrio ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialistų išvadomis, grasinančio pobūdžio laiškais.

Teismas iš kaltinimo dėl pirmojo laiško surašymo J. L. ir M. K. šalina kaltinimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d., kadangi BK 181 str. 1 d. dispozicija apima bet kokias psichinės prievartos apraiškas, taigi ir grasinimus sunaikinti turtą, todėl kvalifikavimas pagal BK 145 str. 2 d. yra perteklinis.

Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

Žmogaus terorizavimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį reiškiasi žmogaus bauginimu. Tai gali būti grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingas žmogaus bauginimas, panaudojant psichinę prievartą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, kad grasinimas padaryti veiką jau yra pabaigtas nusikaltimas. Pabrėžtina, kad bauginimo priemonės gali būti panaudotos nebūtinai siekiant kokios nors materialios naudos. Tai gali būti keršto, psichinio susidorojimo priemonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-814/2006). Žmogaus terorizavimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja nukentėjusiojo atžvilgiu, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2007).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog M. K. ir J. L., veikdami bendrininkų grupėje Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė, 2012 m. vasario – kovo mėnesiais, bet ne vėliau kaip 2012-03-01, M. K. M. K. nurodžius duomenis rašytinus ant voko ir diktuojant rašomo laiško tekstą, J. L. surašė laišką, kuriame terorizavo Renaldą Budrį grasindamas sunaikinti jo turtą - susprogdinti automobilį, pagrobti jo turtą, žiauriai nužudyti Renaldą Budrį, nužudyti jo draugus, terorizavo Joniškio rajono apylinkės teismo teisėją Vijoletą Kurtkienę grasindamas ją išžaginti ir žiauriai nužudyti.

Kaltininkų veiksmus kvalifikuojant kaip žmogaus terorizavimą svarbu, kaip faktines bylos aplinkybes, grasinimo realumą suprato nukentėjusieji. Renaldas Budrys paaiškino, kad gavęs grasinančio pobūdžio laiškus, buvo šokiruotas, pasijuto nemaloniai, laiškų turinį įvertino įvairiomis versijomis, nors ir nesinorėjo tikėti, kad grasinimai yra realūs, tačiau laiškų turinys vertė nerimauti, juolab, kad laiško autorius (M. K.) jam buvo žinomas, dirbdamas prokuratūroje kontroliavo du ikiteisminius tyrimus, kuriuose M. K. buvo įtariamas, o vienoje iš bylų palaikė valstybinį kaltinimą, žinojo, kad jis daug kartų teistas, todėl nežinojo ko iš jo tikėtis. Nukentėjusioji Vijoleta paaiškino, kad laiškų turiniu ji buvo šokiruota, pasijuto nesaugiai, kadangi atlikdama savo tiesiogines pareigas gali nukentėti ir ne tik ji, bet ir jos šeimos nariai bei šeimos turtas. Gyvena neizoliuotoje ir nesaugomoje aplinkoje, todėl laiške išdėstyti grasinimai realiai gali būti įvykdyti, nes dirbdama teisėja Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjo dvi baudžiamąsias bylas, kuriose M. K. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu ir abiejose bylose priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius. Pajuto grėsmę ne tik savo ir šeimos turtui, bet ir savo bei šeimos narių gyvybei ir sveikatai. Įvertinus kaltinamųjų grasinančio pobūdžio laiško turinį, kaltinamųjų asmenybes, nukentėjusiųjų parodymus, darytina išvada, kad nukentėjusieji Renaldas Budrys ir Vijoleta Kurtkienė turėjo realų pagrindą bijoti, kad grasinimai gali būti įvykdyti realiai , o kaltinamieji suvokė, jog tokiais savo veiksmais (grasinančio pobūdžio laiško atsiuntimu) sukelia nukentėjusiems baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, ir norėjo tokių rezultatų, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Todėl kaltinamųjų J. L. ir M. K. veika dėl antrojo laiško kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 232 straipsnį

Pažymėtina, kad pagal BK 232 straipsnį už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia. Pagal kasacinio teismo praktiką teismo teisėjo užgaulus pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas tretysis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/20102K-468/2010).

Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, jog M. K. ir J. L., veikdami bendrininkų grupėje kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, išsiuntė grasinančio, žeminančio, įžeidžiančio pobūdžio, du užgaulius laiškus, kuriuose raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią Joniškio rajono apylinkės teismo teisėją. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės aplinkybės rodo, kad kaltinamųjų laiškais buvo viešai pažeminta teisėja. Be to, vien laiškų atsiuntimas į valstybinę instituciją (nagrinėjamu atveju į Joniškio rajono apylinkės prokuratūra), jų įvykdytas nusikalstamas veikas daro viešas, kadangi su laiškų turiniu galėjo susipažinti prokurorai ir kiti prokuratūros darbuotojai, registruojantys gautas korespondencijos siuntas. Teismas pripažįsta, kad J. L. ir M. K. veikos pagal nustatytas faktines aplinkybes tiek dėl pirmo laiško, tiek dėl antrojo laiško teisingai kvalifikuotos pagal BK 232 straipsnį pagal sutaptį su kitais anksčiau aptartais nusikaltimais, kadangi kaltinamieji parašydami laiškus, išsakydami užgaulius grasinančius ir necenzūrinius žodžius viešai pažemino teisingumą vykdančią teisėją.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 290 straipsnyje

Be to, M. K. ir J. L. Marijampolės buvo kaltinami tuo, kad pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė, veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. vasario mėnesį, bet ne vėliau kaip 2012-02-20, M. K. paprašius J. L. jo (M. K.) vardu surašyti laišką Šiaulių apygardos prokuratūros Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorui Renaldui Budriui ir užrašyti reikiamus duomenis ant voko, kuriuo laiškas siunčiamas, M. K. nurodžius duomenis rašytinus ant voko ir diktuojant rašomo laiško tekstą, J. L. surašė laišką, kuriame įžeidinėjo prokuroro pareigas einantį Šiaulių apygardos prokuratūros Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorą Renaldą Budrį teigdamas, kad jis imdavo kyšius, padėjo realizuoti pagrobtus automobilius, dangstė kontrabandą, naudojosi prostitučių paslaugomis, buvo sumušęs asmenį, kuris vos nemirė bei laiške, tai yra buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 straipsnyje.

Be to, M. K. ir J. L., buvo kaltinami tuo, kad Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė, veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. vasario – kovo mėnesiais, bet ne vėliau kaip 2012-03-01, M. K. paprašius jo vardu surašyti laišką Šiaulių apygardos prokuratūros Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorui Renaldui Budriui ir užrašyti reikiamus duomenis ant voko, kuriuo laiškas siunčiamas, M. K. nurodžius duomenis rašytinus ant voko ir diktuojant rašomo laiško tekstą, J. L. surašė laišką, ir J. L. užrašius ant voko duomenis, 2012-03-01 M. K. laišką perdavė Marijampolės pataisos namų pareigūnui jį išsiųsti, 2012-03-01 laišką išsiuntus iš Marijampolės pataisos namų, Sporto g. 7, į Joniškio rajono apylinkės prokuratūrą Renaldui Budriui, kurį jis gavo 2012 m. kovo 3 d., kuriame įžeidinėjo prokuroro pareigas einantį Šiaulių apygardos prokuratūros Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorą Renaldą Budrį vadindamas jį ,,asilu“, ,,urodu“, ,,pidero šmotu“, tai yra buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 straipsnyje.

BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, 2 dalyje – kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Veikos nusikalstamumą panaikina tas įstatymas, kuris visiškai nebenumato buvusios nusikalstamos veikos sudėties arba susiaurina nusikalstamos veikos sudėtį numatydamas naujų arba atsisakydamas buvusių šios sudėties požymių, dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėto straipsnio 2 d. reglamentuoja, kad jeigu šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį.

Nusikalstamos veikos padarymo metu J. L. ir M. K. padaryta veika be kitų nusikalstamų veikų buvo kvalifikuota ir pagal BK 290 straipsnį. Vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. priimtu įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu 2016 m. balandžio 1 d., BK 290 straipsnis pripažintas netekusiu galios. Taigi, viena iš nusikalstamų veikų, dėl kurių kaltinami kaltinamieji J. L. ir M. K., yra dekriminalizuota, t. y. nebelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Atsižvelgiant į BK 3 str. 2 d. nuostatas, J. L. ir M. K. atžvilgiu turi būti taikoma palankesnė baudžiamojo įstatymo redakcija, pagal kurią šiuo atveju jų veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami. Atsižvelgiant į paminėtą, M. K. ir J. L. dėl šių veikų išteisinami, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas neanalizuoja ir plačiau nepasisako dėl reiškiamų kaltinimų pagal BK 290 straipsnį, nes veika, kuria buvo kaltinami J. L. ir M. K. prarado pavojingumą.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamųjų J. L. ir M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje ( BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę J. L. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, jų pobūdį, kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 232 straipsnis) ir du apysunkius nusikaltimą (BK 181 straipsnio 1 dalis ir 145 straipsnio 2 dalis ), nusikaltimai baigti. Kaltinamasis J. L. teistas, teistumas neišnykęs (III tomas, b. l. 103-119), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (III tomas, b. l. 129). J. L. teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis). Visi ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. J. L. padarytos nusikalstamos veikos itin pavojingos visuomenei, nes grasinama susidoroti su asmenų gyvybėmis. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai, tai yra nubausti J. L., atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimų padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitomis bausmėmis nebus galima pasiekti numatytų tikslų (BK 56 str.).

J. L. dalis padarytų nusikaltimų sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles. Bausmės, paskirtos esant realiai veikų sutapčiai, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje įtvirtintas taisykles.

Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-12 nutartimi J. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (II tomas, b. l. 98-99). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gavus duomenis, kad J. L. galimai išvykęs į užsienį, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2014-12-01 išdavė Europos arešto orderį J. L. (II tomas, b. l. 106-111). Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio skyriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. pranešime nurodoma, jog vykdant Europos arešto orderį, išduotą J. L. atžvilgiu, J. L. buvo sulaikytas 2015 m. sausio 22 d., ir buvo suimtas visą šį laikotarpį iki jo perdavimo datos Lietuvai, tai yra iki 2015 m. liepos 29 d. 17.35 val. (II tomas, b. l. 123-129). Sulaikius kaltinamąjį, jis buvo pristatytas į teismą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės suėmimo pagrįstumo. Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-31 nutartimi J. L. palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-12 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatytas kardomosios priemonės terminas 1 mėnuo, šį terminą skaičiuojant nuo 2015-07-29 (II tomas, b. l. 176-178), kuris vėliau Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, o bylą perdavus į teismą, teismo nutartimis buvo ne kartą pratęstas, paskutinį kartą 2016-03-25 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi J. L. suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2016-03-29 ( 4 tomas, b. l. 53-54).

Sutinkamai su BK 66 straipsnio reikalavimais į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-01-22 iki 2016-05-13.

Teismas, skirdamas bausmę M. K. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, jų pobūdį, kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 232 straipsnis) ir du apysunkius nusikaltimą (BK 181 straipsnio 1 dalis ir 145 straipsnio 2 dalis ). Visi nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Kaltinamasis M. K. teistas, teistumas neišnykęs (II tomas, b. l. 5-14, 31-47), administracine tvarka baustas (II tomas, b. l. 20-24, 82-84.), VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centro pacientų registre nuo 2008 m, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) (II tomas, b. l. 91), tačiau Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus pateikta išvada nurodo, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę M. K. netikslinga (II tomas, b. l. 99). M. K. teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis). Visi ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. M. K. padarytos nusikalstamos veikos itin pavojingos visuomenei, nes grasinama susidoroti su asmenų gyvybėmis. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai, tai yra nubausti M. K., atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimų padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitomis bausmėmis nebus galima pasiekti numatytų tikslų (BK 56 str.).

M. K. dalis padarytų nusikaltimų sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles. Bausmės, paskirtos esant realiai veikų sutapčiai, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje įtvirtintas taisykles.

Kadangi kaltinamasis, neatlikęs jam paskirtos bausmės, padarė naujas nusikalstamas veikas, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi (1 metai 6 mėnesiai 10 dienų), šias bausmes iš dalies sudedant, M. K. skiriant subendrintą galutinę bausmę ( BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jam netikslinga skirti kardomąją priemonę

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos už J. L. ekstradiciją pagal Šiaulių apskrities VPK pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) išlaidų suma sudaro - 218,10 eurai ir UAB „DELTA“ Turizmo centro pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) išlaidų suma sudaro – 2495,81 eurai, bendra išlaidų suma- 2713,91 eurai. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei mokėjimų paraiškos (II tomas, b. l. 128-137) patvirtina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtas išlaidas dėl ekstradicijos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ekstradicijos išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, šios proceso išlaidos priteistinos iš J. L. Policijos departamento prie VRM naudai (BPK 103 str., 105 str.)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – laiškų originalai su vokais (prie I tomo viršelio) ir lyginamieji rašysenos pavyzdžiai (prie II ir III tomo viršelio), paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje (dėl pirmojo laiško) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje (dėl pirmojo laiško) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už šiuos nusikaltimus (dėl pirmojo laiško), subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (dėl antrojo laiško) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį (dėl antrojo laiško) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už šiuos nusikaltimus (dėl antrojo laiško), subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinus paskirtąsias bausmes, iš dalies jas sudėjus, galutinę bausmę skirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2016 m. gegužės 13 d.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomąją priemonę palikti suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

J. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį (dėl pirmojo laiško) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį (dėl antrojo laiško) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje (dėl pirmojo laiško) ir paskirti jam 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje (dėl pirmojo laiško) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už šiuos nusikaltimus (dėl pirmojo laiško), subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) laisvės atėmimo bausmę.

M. K. pripažinti kaltu (dėl antrojo laiško), padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį (dėl antrojo laiško) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už šiuos nusikaltimus (dėl antrojo laiško), subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinus paskirtąsias bausmes, iš dalies jas sudėjus, galutinę bausmę skirti 3 (trejus) metus 6 (šešis) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2011 m. spalio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi – 1 vienerių metų 6 mėnesių ir 10 dienų, iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2016 m. gegužės 13d.

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį (dėl pirmojo laiško) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį (dėl antrojo laiško) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – laiškų originalus su vokais ir lyginamuosius rašysenos pavyzdžius, palikti saugoti prie bylos.

Išieškoti iš kaltinamojo J. L. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai 2927,75 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt septynis eurus 75 ct) eurus proceso išlaidų apmokėjimui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.