Vilniaus apygardos teismo nutartis

Nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutraukta A. N. ir jos atstovui J. N.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkės, atliekančios Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimo, kuriuo

A. N. nutraukta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, teisena, nesant nusižengimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė, atliekanti Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimą panaikinti ir išnagrinėti A. N. administracinio nusižengimo bylą.

4. Apeliaciniame skunde atkartojamos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 10, 21 straipsnių, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84 patvirtinto Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo (toliau – aprašo) 18 punkto nuostatos. Teigiama, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Tik VĮ „Regitra“ išlaikytas teorijos žinių egzaminas patvirtina, kad mokinys moka Kelių eismo taisykles, o A. N. tokio egzamino išlaikiusi nebuvo, kyla pagrįstų abejonių, ar A. N. buvo pakankamai įgudusi vairuoti transporto priemonę keliuose, kaip tą reglamentuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnis. Teigiama, kad A. N. buvo 16 metų amžiaus. Pažymima, kad nebuvo laikytasi aprašo 21.3 punkto reikalavimų Transporto priemonės priekį ir galą paženklinti aiškiai matomais skiriamaisiais ženklais „M“ ir tikrinantiems pareigūnams pateikti VĮ „Regitra“ pažymą apie išlaikytą teorijos žinių egzaminą ir galiojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą (aprašo 21.1 ir 21.3 punktai).

5. Teismo posėdžio metu 2019 m. gegužės 22 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas savo nuomonės dėl skundo neišreiškė, 2019 m. birželio 3 d. posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti skundą atstovui nedalyvaujant. A. N. ir J. N. būdami informuoti į 2019 m. birželio 3 d. teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad A. N. įvykio metu negalėjo vairuoti automobilio, negalėjo būti šeimos nario mokama vairuoti, nes ji 2019 m. kovo 10 d. nebuvo išlaikiusi teorijos žinių egzamino VĮ „Regitra“ ir vairavimo metu buvo 16 metų amžiaus, o pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84 patvirtinto Dėl vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 18 punktą mokomas gali būti tik mokinys, išlaikęs teorijos žinių egzaminą VĮ „Regitra“ ir ne jaunesnis kaip 17 metų. Tačiau nenustačius A. N. veiksmuose kaltės, byla jos atžvilgiu pagrįstai nutraukta. Remiantis teismų praktika, teisingam ginčo vairavimo situacijos įvertinimui yra teisiškai reikšminga ta aplinkybė, jog nepilnametei, kaip asmeniui neturėjusiam teisės vairuoti, automobilį vairuoti perdavė jos tėvas. Teismo posėdyje liudytojai policijos pareigūnai N. J. ir S. S. vienodai parodė, jog jiems sustabdžius automobilį, tėvas patvirtino mokantis dukrą vairuoti. Administracinio nusižengimo protokole A. N. taip pat nurodė, kad tėtis ją mokė vairuoti. Darytina išvada, kad būtent tėvo J. N. sprendimas mokyti savo dukrą A. N. vairuoti automobilį šiuo atveju lėmė vaiko – A. N. – elgesį: automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti. Esant tokiai situacijai kai jaunos, vairavimo praktikos dar neturinčios A. N. elgesį lėmė jos tėvo elgesys, spręstina, kad nėra pagrindo konstatuoti vaiko kaltės. Esant iš esmės analogiškoms faktinėms administracinių nusižengimų aplinkybėms sprendžiama, kad nėra pagrindo konstatuoti vaiko kaltės. Minėta teismų praktika susiformavusi ir jos nuosekliai laikomasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-58-2014, 2AT-14-2015, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-227-361/2017).

8. Nustačius, jog nėra administracinio teisės nusižengimo subjektyviojo požymio – A. N. kaltės, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Toks sprendimas atitinka teismų praktiką, kurioje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, o jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-30-699/2017)

9. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. N. nebuvo paženklinusi transporto priemonės priekį ir galą aiškiai matomais skiriamaisiais ženklais „M“, kad tikrinantiems pareigūnams nepateikė VĮ „Regitra“ pažymą apie išlaikytą teorijos žinių egzaminą ir galiojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą, tačiau minimos aplinkybės neinkriminuotos administracinio teisės nusižengimo protokole, todėl nėra administracinio nusižengimo nagrinėjimo dalykas. Jai buvo surašytas protokolas dėl to, kad ji vairavo transporto priemonę neturėdama šios teisės, jos neįgijusi, todėl šiose ribose ir nagrinėjamas skundas administracinio nusižengimo byloje.

10. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas apeliantės argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, taikytinos teisės pažeidėjos elgesiui įvertinti aspektų, vertina kaip nepagrįstus. Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimas yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Naikinti ar keisti šio nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkės, atliekančios Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas, apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.