Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-06-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-532-780/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
A8.-532-780/2019
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00057-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pažeidėjas
V. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-532-780/2019
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00057-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.8; 1.5.3; 1.5.4; 9.38; 21.9.9 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J.,turto, kuris gali būti konfiskuojamas, savininkui M. J.,teismo vertėjai Danutei Jurčienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbiami), gyvenančio (duomenys neskelbiami), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administ­racinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2019 m. gegužės 8 d. 15 val. 45 min. Lazdijų m., Turistų g. 37 automobiliu „Iveco Daily“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas prekių įsigijimą ir gabenimą patvirti­nančių dokumentų, gabeno 977 poras guminių šlepečių, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 508,33 Eur, t. y. 10,17 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. dėl konstatuotų aplinkybių savo kaltę pripažino. Jis paaiš­ki­no, kad 2019 m. gegužės 8 d. jam priklausančiu automobiliu „Iveco Daily“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lenkijos į Lietuvą vežė Lenkijoje nupirktas 977 poras šlepe­čių, kurioms neturėjo jokių dokumentų ir kurios priklauso jo sūnui M. J.. Taip pat jis vežė kitiems asmenims priklausančias šlepetes ir turėjo joms išrašytas sąskaitas. Vėliau pateikė ir savo sūnaus prekių sąskaitą, kurios neturėjo iš karto. Gailisi padaręs nusižengimą, prašo grąžinti prekes jų savininkams.

Turto, kuris gali būti konfiskuojamas, savininkas M. J. paaiškino, kad jo tėvas V. J. 2019 m. gegužės 8 d. iš Lenkijos į Lietuvą gabeno gumines šlepetes, kurios priklauso ne tėvui, o kitiems asmenims. Beveik visos prekės buvo su sąskaitomis ir jos yra nurodytų asmenų, kurių vardai ir pavardės parašytos lenkiškai, o tikrieji vardai ir pavardės yra: T. V., G. M., R. P. ir jis - M. J.. Tėvas neturėjo sąskaitos 977 poroms šlepečių. Šioms prekėms sąskaitą jo - M. J. - vardu pardavėjas išrašė vėliau - 2019-05-10. Jis prašo grąžinti prekes jų savininkams.

Motyvuojamoji dalis

Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo ir suinteresuoto asmens M. J. paaiškinimo, V. J. kaltę padarius administracinį nusižengimą taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 3); daiktų paėmimo protokolas (b. l. 4), Kauno teritorinės muitinės pareigūnų V. B., R. S. (R. S.) ir D. S. tarnybi­niai pranešimai (b. l. 6, 12, 13, 14), prekių sulaikymo protokolas Nr. 9KMB100943 (b. l. 11); transporto priemonės registracijos liudijimo kopija (b. l. 16), iš kurių matyti, kad 2019 m. gegužės 8 d. 15 val. 45 min. Lazdijų m., Turistų g. 37 buvo sustabdytas V. J. priklau­san­­tis ir jo vairuojamas automobilis „Iveco Daily“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo V. J., neturė­da­mas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, gabeno prekių sulaikymo proto­kole Nr. 9KMB100943 nurodytas prekes: 977 poras guminių šlepečių, kurioms neturėjo jokių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Iš Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinio pranešimo dėl sulaikytų prekių muitinio įvertinimo matyti, kad V. J. be prekių įsigi­jimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų gabentų prekių (977 porų guminių šlepečių) muitinė vertė yra 420,11 Eur (poros vertė – 0,43 Eur), pridėtinės vertės mokestis (PVM) sudaro 88,22 Eur, bendra prekių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 508,33 Eur (b. l. 8).

Muitinės pareigū­nų tarny­biniuose pranešimuose ir prekių sulaikymo protokole Nr. 9KMB100943 nurodyta, kad V. J. muitinės tikrinimui pateikė ir keturias sąskaitas faktūras: Nr. FV/020A052019, Nr. 01/05/2019, Nr. 05/04/2019, Nr. 06/04/2019, išrašytas atitinkamai M. J., T. W., G. M. ir R. P., sąskaitose nurody­tų prekių kiekis – 2860 porų; likęs prekių kiekis – 977 poros – gabentos be jokių dokumentų; krovi­nys sulaikomas pirkimo–pardavimo aplinkybėms nustatyti, patikrinti, ar pateiktos sąskaitos nėra suklas­totos (b. l. 6, 11, 12, 13, 14, 17, 18, 19, 20).

Muitinės pareigūnės V. B. tarny­biniame pranešime nurodyta ir tai, kad Kauno teritorinė muitinė, siekdama išsiaiškinti, ar tais atvejais, kai fizinis asmuo, gabenantis akivaizdžiai komercinės paskirties prekes, kelyje pateikia sąskaitas arba kitus dokumentus, išrašytus tretiesiems asmenims (fiziniams, įmonėms, turintiems verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą), galima pripažinti, kad tai yra tinkami dokumentai gabenimui Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio prasme; ar trečiajam asmeniui vežant kitiems asmenims priklausantį krovinį neatlygintinai, toks vežimas gali būti laikomas vežimu savo sąskaita, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri raštu Nr. R-3349 (2018 m. birželio 12 d.) informavo, kad pagal Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300 (toliau – Taisyklės), 3 punktą vežimais savo sąskaita laikomi tokie vežimai, kai vežėjui priklausantis krovinys iš vienos paskirties vietos gabenamas į kitą savo transporto priemo­nė­mis ir sąskaita. Pagal Taisyk­lių 17 punktą vežėjas, gabenantis jam priklau­sančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Tarptau­tinius krovinių gabenimus reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konven­cija (CMR), kurios 6 straipsnyje nurodyta, kokie duomenys turi būti nurodyti važtaraštyje, vežant krovinį už atlygį. V. J. iš Lenkijos į Lietuvą gabeno tretie­siems asmenims priklau­sančias prekes, vadinasi, tai buvo gabenimas ne savo sąskaita. Tikrini­mo metu jo pateikti dokumentai – sąskaitos Nr. FV/020A052019, Nr. 01/05/2019, Nr. 05/04/2019 ir Nr. 06/04/2019, – neatitinka važtaraščiui keliamų reikalavimų, išrašyti tretiesiems asmenims, todėl negali būti laikomi juose nurodytų prekių gabenimą patvirtinančiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, bei į Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją, jis turėjo turėti pagal teisės aktų reikalavimus užpildytą CMR važtaraštį (b. l. 6).

Teismas konstatuoja:

ANK 214 straipsnyje nustatyta atsakomybė asmeniui už prekių (krovinio) gabenimą Lietu­vos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklasto­tais dokumentais, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 214 straipsnį būtina nustatyti du aspektus: prekių (krovinio) be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais gabenimo faktą ir prekių (krovinio) vertę.

Administracinio nusižengimo protokole (b. l. 3) buvo nurodyta, kad V. J. gabeno 3 837 poras guminių šlepečių be jų įsigijimą ar gabenimą patvirti­nan­čių dokumentų, neteisė­­tai gabentų prekių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 1 995,91 Eur (39,9 BBND) ir jo veika kvalifikuota pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už prekių, kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir administracinėn atsakomybėn traukia­mo asmens paaiškinimo teisme matyti, kad V. J. 2019 m. gegužės 8 d. jam priklau­sančiu ir jo vairuojamu automobiliu „Iveco Daily“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veždamas kitiems asmenims priklausančias prekes (šlepetes), tikrinimo metu muitinės pareigūnui pateikė keturias sąskaitas faktūras: Nr. FV/020A052019, Nr. 01/05/2019, Nr. 05/04/2019, Nr. 06/04/2019, išrašytas atitinka­mai M. J., T. W., G. M. ir R. P.; prekių sulaiky­mo protokole Nr. 9KMB100943 nurodyta, kad šie asmenys yra prekių savininkai; sąskaitose nurodytų prekių kiekis – 2 860 porų (b. l. 6, 11, 12, 13, 14, 17, 18, 19, 20). Taigi, nustaty­ta, kad V. J. turėjo dalies vežtų prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

Pagal ANK 214 straipsnį pavojinga veika pripažįstama prekių gabenimas be dokumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ANK 214 straipsnyje prekių gabenimo be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų samprata reiškia, kad prekės gebamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019). Reikala­vi­mas gabenant prekes turėti jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančius dokumentus nustatytas tam, kad būtų galima identifikuoti prekes, nustatyti prekių savininką. Teismų praktikoje pažymima, kad tai, kam priklauso gabenamos prekės, veikos kvalifikavimui pagal ANK 214 straipsnį įtakos neturi, lygiai taip pat, kaip ANK 214 straipsnio veikos pavojingumas – prekių gabenimas be dokumentų, pasireiškia nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių jas gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi. Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Taip pat asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumen­­­tų pateikimas vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis adminis­­tracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2364/2010; Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-399-634/2017; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-387-491/2016).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ANK 214 straipsnis (anksčiau ši veika buvo numatyta ATPK 163¹¹ straipsnyje) nėra blanketinė teisės norma, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, nereikalaujama, kad jo veiksmais būtų pažeis­tos kokiuose nors kituose teisės aktuose nustatytos taisyklės ar tvarkos (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-362-238/2016). Šio pažeidimo dispozicijoje yra numatyti visi draudžiami veiksmai ir visi būtini dokumentai teisėtam prekių gabenimui, todėl veikos kvalifikavimui nėra būtina nustatinėti ar nebuvo pažeistos Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės ar Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konven­cija (CMR). Pabrėžtina, kad teisėtam prekių gabenimui ANK 214 straipsnio prasme pakanka bent vieno iš dviejų alternatyvių dispozicijoje nurodytų dokumentų - įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, bet neprivaloma turėti juos abu. Įstatyme nėra nurodoma, kad negalima gabenti kitiems asmenims priklausančių prekių, ar kad gabenant kitiems asmenims priklausančias prekes reikia turėti tik važtaraštį, o prekių įsigijimą patvirtinančio dokumento nepakanka.

Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad V. J. Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėdamas jokių prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, gabeno 977 poras guminių šlepečių, kurių vertė sudaro 10,17 BBND, t. y. viršija penkis, bet neviršija penkiolikos BBND (b. l. 15, 16–20). Likusių prekių, kurios buvo rastos V. J. vairuotame automo­­bilyje, bei sulaikytos ir paimtos (2 860 porų guminių šlepečių), V. J. negabeno neteisėtai ANK 214 straipsnio prasme, kadangi jis turėjo šių prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus – sąskaitas (b. l. 17, 18, 19, 20). Byloje nėra duomenų, kad šios sąskaitos būtų suklastotos, taip pat nėra jokių duomenų, kad V. J. verčiasi transporto veikla (keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu). Byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų V. J. traktuoti kaip vežėją. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas vežėju gali būti tik juridinis asmuo.

Atkreiptinas muitinės dėmesys, kad atsakomybė už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais neturint krovininį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytus dokumentus, kai nėra ANK 214 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, nustatyta ANK 450 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju V. J. nėra kaltinamas šio nusižengimo padarymu, todėl argumentai dėl Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių ar Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konven­cijos (CMR) reikalavimų galimų pažeidimų nesusiję su inkriminuotu ANK 214 straipsnyje numatytu nusižengimu, nes šiuo atveju neprivaloma turėti dar ir krovinių važtaraštį kai prekės gabenamos su kitu pakankamu dokumentu – prekės įsigijimą patvirtinančiu dokumentu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą V. J. padaryta veika neteisingai kvalifikuota pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, nes jam nepagrįstai inkriminuotas ir tų prekių (2 860 porų guminių šlepečių), kurių įsigijimą patvirtinančius dokumentus jis turėjo, gabenimas. V. J. padarytoje veikoje yra ne ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, o ANK 214 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato atsakomybę už prekių, kurių vertė viršija penkis, bet neviršija penkiolikos BBND, gabenimą be dokumentų, numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Jo veiksmuose nustatyti abu būtini 214 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymiai – prekių be dokumentų gabenimo faktas ir tokių prekių vertė – 508,33 Eur, t. y. 10,17 BBND.

ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatan­tį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobau­dą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, priimant nutarimą kaltinimas patikslintinas, nurodant, kad V. J. neteisėtai gabeno tik 977 poras guminių šlepečių, kurių vertė –10,17 BBND, ir V. J. veika iš ANK 214 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotina į ANK 214 straipsnio 1 dalį (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

ANK 214 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Kauno teritorinės muitinė V. J. gabentų prekių vertę nustatė pagal Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinį pranešimą, kuriame prekės vertintos kaip turinčios Sąjungos prekių muitinį statusą, pažymėta, kad prekių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies a punktu, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyven­­dinimo 7 straipsnio nuostatomis ir remiantis teisėtai įvežtų prekių muitiniam įvertinimui taikomais principais, naudojant duomenis, kuriuos galima gauti importuojančioje šalyje; muitas už šias prekes neskaičiuotinas, prekės apmokestinamos PVM, taikant nustatytą standartinį 21 procento PVM tarifą (b. l. 8). Iš gabentų prekių kiekio akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos ne asmeni­nėms kasdie­nėms reikmėms tenkinti. Tikrinimo metu nebuvo pateikti 977 porų šlepečių įsigiji­mo dokumen­tai, todėl nustatyti prekių vertę pagal įsigijimo sandorio dokumentus nebuvo galimybės. Atsižvel­giant į šias aplinkybes, muitinės pareigū­nai, neturė­da­mi visų prekių įsigijimo dokumentų, prekių vertę galėjo nustatyti patys, remdamie­si antriniais muiti­nio įvertinimo metodais, įskaitant tapačių ar panašių prekių verte (Sąjungos muitinės kodekso, nustatyto 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamen­tu (ES) Nr. 952/2013, 74 straipsnis).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, adminis­tracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl neda­rytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.

V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. V. J. yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už analogišką nusižengimą (b. l. 21–22), nedirba (b. l. 24).

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specia­liosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudos vidurkį, atsižvel­giant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsako­­mybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda.

Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus anksčiau aptartas V. J. asmenybę ir jo padarytą administracinį nusižengimą apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta paskiriant ANK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, artimą vidurkiui baudą (ANK 34 straipsnio 2 dalis), nes nors ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau tokį pat nusižengimą V. J. padarė antrą kartą per pusantrų metų laikotarpį.

ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administra­cinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas privalomai taikomas, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-465-255-2017).

Nagrinėjamu atveju V. J. neteisėtai, be jokių prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, gabentos prekės – 977 poros guminių šlepečių, yra šio administracinio nusižengimo dalykas. Duomenų, kad šios prekės jų gabenimo metu teisėtai priklausė kam nors kitam, nėra. Nors, kaip nurodyta muitinės pareigūnės tarnybiniame pranešime, V. J. 2019 m. gegužės 21 d. paaiškino, kad 977 poros šlepečių priklauso jo sūnui M. J. ir pateikė sąskaitą Nr. F/7/05/19 (b. l. 5, 6), tačiau pažymėtina, kad ši sąskaita išrašyta 2019 m. gegužės 10 d., o V. J. prekes gabeno 2019 m. gegužės 8 d. Teismas konstatuoja, kad ši sąskaita nėra pakankamu prekių (977 porų šlepečių) priklausomybę patvirtinančiu dokumentu, nes prekių gabenimo metu (2019 m. gegužės 8 d.) šios sąskaitos realiai dar nebuvo, o šioje sąskaitoje nurodytas pirktų šlepečių kiekis (980 porų) neatitinka V. J. gabentam šlepečių kiekiui (977 poros). Todėl nenustačius, kad 977 porų šlepečių iš tiesų priklauso M. J. pagal 2019 m. gegužės 10 d. sąskaitą Nr. F/7/05/19, pažeidėjui V. J. pagal įstatymą privalomai skirtina ir adminis­t­­ra­cinio poveikio priemonė – neteisėtai gabentų prekių – 977 porų guminių šlepečių, konfiska­vi­mas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 214 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatyta, kad likusios 2019 m. gegužės 21 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protoko­le nurodytos prekės – 2 860 porų guminių šlepečių, nėra šio administracinio nusižengimo dalykas, nes dėl jų gabenimo V. J. nėra pripažįstamas kaltu, šios prekės pagal pateik­tus įsigijimo dokumentus ir V. J. bei M. J. paaiškinimus dėl pavardžių rašymo priklauso kitiems asmenims: 1 560 porų – M. J. (b. l. 17); 500 porų – T. V. (b. l. 18); 250 porų – G. M. (b. l. 19); 550 porų – R. P. (b. l. 19). Todėl šios prekės nekonfiskuotinos ir grąžintinos savininkams ar jų įgaliotiems asmenims. Sulaikytos prekės saugomas III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (Ramyga­los g. 151, Panevėžys) (b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 3, 4 dalimis,

nutaria:

V. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 214 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda.

Prekes, paimtas 2019 m. gegužės 21 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (ROIK: 19101370484), – 977 poras guminių šlepečių, saugomas III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (Ramygalos g. 151, Panevėžys), konfiskuoti.

Likusias prekes, paimtas 2019 m. gegužės 21 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (ROIK: 19101370484), – 2 860 porų guminių šlepečių, saugomas III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (Ramygalos g. 151, Panevėžys), nutarimui įsiteisėjus grąžinti savininkams ar jų įgaliotiems asmenims:

- 1 560 porų – M. J.;

- 500 porų – T. V.;

- 250 porų – G. M.;

- 550 porų – R. P..

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank, AB, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (19101370484). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjas Ramūnas Šarka