Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-06-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą - skundą dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu – skundu, kuriuo prašė panaikinti žmonos bendraturtystę 2008-12-30 žemės sklypo pirkimo sutartyje.Teismas 2017-06-02 nutartimi pareiškėjui A. M. nustatė terminą iki 2017-06-21 nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti, t. y., suformuluoti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, sumokėti žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-06-29 nutartimi pareiškėjo A. M. pareiškimą - skundą dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad negali už pareiškėją suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo, o pareiškėjo patikslintame pareiškime - skunde nurodyti performuluoti neaiškūs argumentai bei aplinkybės neleidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribų. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino 2017-06-02 nutartyje nurodytų trūkumų, dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. M. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-06-29 nutartį. Perkvalifikuoti civilinę bylą į civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

Teismas nepastebėjo 2008-12-30 pirkimo-pardavimo sutartyje padarytų klaidų dėl žmonos bendraturtystės nustatymo. Teisėja galėjo suprasti, jog tolimesnis teisminis procesas turėtų būti perkvalifikuojamas į civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Apeliantas nurodo, kad ginčo žemės sklypas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-06-29 nutartimi nutarė pareiškėjo pateiktą pareiškimą - skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-06-29 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Pareiškėjas teismui pateikė procesinį dokumentą, kuriuo prašė panaikinti žmonos bendraturtystę 2008-12-30 žemės sklypo pirkimo sutartyje.Pirmosios instancijos teismas 2017-06-02 nutartimi pareiškėjui A. M. nustatė terminą iki 2017-06-21 nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti, t. y., suformuluoti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, sumokėti žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nutartis įteikta asmeniškai pareiškėjui A. M. 2017-06-07. A. M. 2017-06-20 teismui pateikė paaiškinimus dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių ir savo finansinės padėties.Teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio (pareiškimo, skundo ar kito procesinio dokumento) priėmimo klausimą, pirmiausiai turi įsitikinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Per šį terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vertino, kad ieškovas nepašalino teismo nustatytų trūkumų, ir laikė ieškinį nepaduotu.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovas nepašalino trūkumų ir ieškinio reikalavimai yra neaiškūs. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas siekia žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) pripažinti asmenine nuosavybe. Ieškinyje apeliantas nurodo, kad ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nepagrįstai nurodyta, kad žemės sklypas įgyjamas bendra jungtine nuosavybe ir notaras, patvirtinęs pirkimo-pardavimo sutartį, apeliantui ir jo velionei žmonai neišaiškino šių sutarties nuostatų. Apeliantas taip pat paaiškina, kad žemės sklypas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, nes jį pirko ne iš bendrų sutuoktinių pinigų, tačiau iš asmeninių pinigų, gautų už parduotą paveldėtą žemės sklypą su statiniais. Apeliantas ieškinyje nurodo, kad pateikia santuokos liudijimo, žmonos mirties liudijimo, žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, paso kopijas. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas nepagrįstai sprendė, jos ieškinys negali būti priimtas.Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).Atsižvelgiant į nutarties 12 punkte išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ieškovo reiškiamas ieškinio reikalavimas, jo ribos ar pagrindas yra tiek neaiškūs, jog dėl to ieškinio negalima nagrinėti teisme. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo ieškinį laikė nepaduotu, konstatavęs, kad ieškinio trūkumai, kurių nepašalino ieškovas, sudaro kliūtis bylą nagrinėti teisme.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja tokią praktiką, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kur yra išaiškinta, kad, esant tam tikriems neaiškumams, nelemiantiems esminio ieškinio pagrindo ir dalyko neaiškumo, ir nepavykstant jų pašalinti per trūkumų šalinimo institutą, jie gali būti išaiškinti teismo posėdžio metu ir priklausomai nuo apelianto, o taip pat kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų bei įrodymų, gali būti išspręsta, kam ir kokie jo reikalavimai yra (ne) pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-829/2012; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1005-180/2017; kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo A. M. ieškinį laikė nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama.Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškovo A. M. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliacinės instancijos teismas papildomai išaiškina apeliantui, kad apeliantas turi teisę kreiptis į bet kurį savo pasirinktą advokatą dėl procesinių dokumentų surašymo ir atstovavimo jam teisme, taip pat gali kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (adresas: Odminių g. 3, Vilnius. Tel. 8 700 00 211).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. M. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.