Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Liaškovui, skolininkui M. B., dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Andrius Liaškovas kartu su skundu perdavė teismui patvarkymą netenkinti skundo ir vykdomąją bylą Nr. 0159/17/02477. Patvarkyme antstolis nurodė, kad areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkui ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybės teise. Todėl nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti skolininko asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties nenustačius skolininko turto dalies, taip pat kol santuokoje įgytas turtas nėra padalintas, išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko dalį.

Pareiškėjas, antstolis ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 443) str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 str.), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0159/17/02477 matyti, kad antstolis Andrius Liaškovas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-31 teismo įsakymą Nr. eL2-9014-1003/2017 atlieka 7819,74 Eur skolos, 3128,04 Eur palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininko M. B. 3 eilės išieškotojo A. M. naudai (vykd. b. 6-7 l.). Skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. B. (vykd. b. 4, 38-39 l.), todėl 2006-04-14 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 3832 ir 2006-04-24 priėmimo – perdavimo akto pagrindu santuokos metu įgytas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (vykd. b. 22 l.) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso skolininkui ir jo sutuoktinei. Duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė yra pasibaigusi CK nustatytais pagrindais (sutuoktiniai yra sudarę povedybinę sutartį, nutraukę santuoką ir kt.), vykdomojoje byloje nėra. Minėtą turtą 2017-11-28 turto arešto aktu Nr. AN176513 antstolis areštavo (vykd. b. 24-26, 36-37 l.). 2018-08-02 išieškotojas pateikė antstoliui prašymą vykdyti skolos išieškojimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 72 l.), kurio antstolis 2018-08-23 patvarkymu Nr. S-18-159-38572 (vykd. b. 75-76 l.) netenkino, nurodydamas, kad nėra nustatyta skolininko turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, bei turtas nėra padalintas.

Skolininkas skundą grindžia tuo, kad prievolė grąžinti skolą išieškotojui atsirado santuokos metu, todėl galimas išieškojimas iš sutuoktinių bendro turto.

CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis, užtikrindamas teisėtą išieškotojo interesą, privalo areštuoti surastą skolininko turtą (CPK 675 str.). Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2006).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009).

Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Šios prievolių rūšys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 str.), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 str. 2 ir 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo spręsta, kad sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti prievolės pobūdį, o solidari sutuoktinių prievolė nėra preziumuojama. Teismo iniciatyva patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ civilinėje byloje Nr. eL2-9014-1003/2017 esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo skolininkui M. B. išdavimo dėl skolos, kurią kildino iš 2014-07-14 paprastojo neprotestuotino vekselio, kurio skolininkas laiku neapmokėjo, ir 2014-07-14 skolininko raštelio, kuriuo skolininkas įsipareigojo iki vekselyje nurodytos sumos grąžinimo kiekvieną mėnesį mokėti po 300,00 Lt palūkanas. Pažymėtina, kad, skolininkui vekselyje nustatytu terminu nesumokėjus nustatytos sumos, pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo, todėl pagal teismų praktiką toks vekselis pripažįstamas skolos rašteliu. Įvertinus tai, kad šalys atskiru rašytiniu susitarimu susitarė dėl palūkanų mokėjimo, kad pareiškėjas laiku nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo, darytina išvada, jog šios prievolės atsiradimo pagrindas - sandoris, atsiradęs iš paskolos teisinių santykių (CK 6.870 str.).

Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Tačiau CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todėl, siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia.

Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad skolininkas sudarė sandorį su pareiškėju su tikslu tenkinti šeimos interesus, minėti dokumentai (skolos raštelis ir raštelis dėl palūkanų) pasirašyti vien tik skolininko, šių sandorių sudarymo tikslas dokumentuose nėra nurodytas, pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo tik M. B. atžvilgiu, jo sutuoktinė į šią civilinę bylą nebuvo įtraukta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog prievolė pagal skolos raštelį ir raštelį dėl palūkanų yra bendra sutuoktinių M. B. ir J. B. prievolė (CPK 178 str.). Iš nurodyto, darytina išvada, kad minėta prievolė yra asmeninė skolininko M. B. prievolė.

Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

Kai sprendimas, kuriuo priteista konkreti suma, įstatymo nustatyta tvarka perduotas vykdyti antstoliui ir šis negali nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, nes nėra nustatyta skolininko dalis, į kurią nukreiptinas išieškojimas, antstolis kreditoriui (išieškotojui), o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko jungtinės nuosavybės dalies nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi CK III knygos normomis (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.123 str.1 d., CK 4.92 str. 1 d.). Vykdymo procese yra nustatoma į areštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą įeinanti skolininkui priklausanti turto dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016 11 punktą).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė nėra pasibaigusi CK nustatytais pagrindais, taip pat nėra duomenų, kad antstolis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka būtų inicijavęs skolininko turto, esančio jo bendra su sutuoktine nuosavybe, dalies nustatymo procesą ir tokia dalis būtų nustatyta. Iš nurodyto seka, kad, nenustačius, kad prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė, antstolis pagrįstai atsisakė nukreipti išieškojimą į sutuoktinių bendrą turtą, taip pat į skolininko turto, priklausančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe skolininkui ir jo sutuoktinei, dalį, nes ji nėra nustatyta. Taigi nėra pagrindo naikinti skundžiamą antstolio patvarkymą ir tenkinti pareiškėjo skundo, todėl skundas atmestinas (CPK 513 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Liaškovui, skolininkui M. B., dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Andriui Liaškovui vykdomąją bylą Nr. 0159/17/02477.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.