- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 2-21333-934/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- UAB „Limeta“
- Atsakovas
- UAB „Yglė“
- Advokatai
- Nijolė Pakalnienė
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Limeta“ atstovei advokatei Nijolei Pakalnienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Limeta“ ieškinį atsakovui UAB „Yglė“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Limeta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 15200,00 Lt skolos, 574,64 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal 2010-04-12 Rangos sutartį Nr. KT-331 (toliau – Sutartis) atliko statybos darbus, juos perdavė atsakovui, o atsakovas darbus priėmė, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nepareiškė. Atsakovas apmokėjo dalį 2010-07-30 PVM sąskaitos faktūros LIM2034180 dalimis, per labai ilgą laiką, ir visiškai neapmokėjo 15200,00 Lt sumos. Atsakovui ne kartą telefonu ir raštu buvo siunčiami priminimai atsiskaityti už atliktus darbus, 2013-05-21 išsiųsta pretenzija Nr. 1-1223, 2013-08-13 išsiųstas priminimas Nr. 1-1920 dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas skolos vis tiek nesumokėjo (b. l. 168-170).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Yglė“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu iš esmės sutinka, prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis. Neatsisako apmokėti susidariusio įsiskolinimo, tačiau tai padaryti šiuo metu yra pakankamai sudėtinga, kadangi skolininkai neatsiskaito su pačiu atsakovu. Gavus apmokėjimus iš kitų skolininkų, su ieškovu bus visiškai atsiskaityta. Atsižvelgiant į tai, prašo 15200,00 Lt skolos sumą išdėstyti tokia tvarka: iki 2014-05-31 - 3000 Lt; iki 2014-06-30 - 3000 Lt; iki 2014-07-31 - 3000 Lt; iki 2014-08-31 - 3000 Lt; iki 2014-09-30 - 3200 Lt (b. l. 194-196).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visiškai, netenkinti atsakovo prašymo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis. Su tokiu atsakovo prašymu nesutinka, nes ieškovas ilgą laiką laukė apmokėjimo, atsakovas nesilaikė dalinės skolos mokėjimo tvarkos, nuo 2013 m. atsakovas mokėjo labai mažomis dalimis – po 3000 Lt, paskui nustojo visiškai mokėti, be to, atsakovas nesilaikė atsiliepime pasiūlytos mokėjimo tvarkos ir 2014-05-30 pirmosios įmokos nesumokėjo. Atsakovas ruošiasi kelti restruktūrizavimo bylą, apie tai liudija 2014-04-29 UAB „Yglė“ pranešimas kreditoriui, kuriame nurodyta, kad pritarta pasiūlytai restruktūrizatoriaus kandidatūrai ir yra priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsakovo apyvarta labai didelė – 20-27 mln. per metus. Atsakovas ir su juo susiję asmenys yra tos pačios Baltijos Amerikos klinikos dalyviai, steigėjai, jie galėjo sąžiningai įvykdyti savo sutartinę pareigą ir sumokėti už atliktus darbus. Prašo leisti sprendimą vykdyti skubiai, nes yra grėsmė, kad priimto teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba iš viso neįmanomas, išieškotojui bus padaryta didelė žala, nes skola susidarė labai seniai. Atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina procesą iki kol bus iškelta restruktūrizavimo byla ir tokiu būdu bus sustabdytas skolos išieškojimas. Tai patvirtina pateikti prieštaravimai, kuriuose atsakovas nurodė, kad nesutina su išduotu teismo įsakymu, bet išsamius prieštaravimus pateiks ieškovui pateikus ieškinį. Dėl tokių prieštaravimų, ieškovas buvo priverstas paruošti ieškinį, primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Atsiliepime atsakovas pareiškė, kad sutinka su ieškiniu. Prašo skirti 6000 Lt baudą, pusę baudos priteisiant ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atsižvelgdamas į į tai, kad atsakovas iš esmės pripažino ieškinį, teismas išdėsto sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis, 441 straipsnio 3 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2010-04-12 sudarė Rangos sutartis Nr. KT-331, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti statybos darbus už 180158,11 Lt ir įrengti Baltijos Amerikos Klinikos priestato Nemenčinės pl. 54A, Vilniuje, naujai statomai ligoninės daliai medicininių deguonies, instrumentinio oro, azoto suboksido, vakuumo ir angliarūgštės dujų tiekimo sistemą, suspausto oro kompresorinę, medicininių dujų saugyklas pagrindines ir atsargines ir prijungė esamą medicininių dujų sistemą prie naujos sistemos (toliau vadinami „Darbais“) (Sutarties 2.1 punktas) (b. l. 173), ieškovo atliktus darbus patvirtina atliktų darbų aktas Nr. 3171-07 (b. l. 182), darbai buvo perduoti atsakovui, kuris juos priėmė, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nepareiškė. Ieškovas atsakovui pateikė 2010-07-30 PVM sąskaitą faktūrą LIM2034180 51509,22 Lt sumai (b. l. 181), atsakovas apmokėjo dalį 2010-07-30 PVM sąskaitos faktūros LIM2034180 dalimis (b. l. 185-188), ir neapmokėjo 15200,00 Lt sumos (b. l. 184), nors atsakovas pagal 2010-04-12 Rangos sutarties Nr. KT-331 8.6 punktą įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu (rangovu) už faktiškai atliktus darbus ne vėliau kaip per 50 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos, t.y. atsakovas privalėjo sumokėti UAB „Limeta“ už faktiškai atliktus darbus iki 2010-09-18, tačiau to nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią skolą būtų sumokėjęs, tą savo atsiliepime pripažino ir pats atsakovas (b. l. 194-196).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovas savo pareigos atsiskaityti su ieškovu pagal Sutarties sąlygas tinkamai nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 15200,00 Lt skolos yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Pagal Sutarties 10.2.2 punktą tuo atveju, jeigu atsakovas (užsakovas) uždels sumokėti rangovui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo 0,02 procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigių per dieną (b. l. 176). Kadangi atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas paskaičiavo 0,02 procentų delspinigių, kas sudaro 574,64 Lt (b. l. 189). Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 574,64 Lt delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CPK 6.71, 6.72 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 171, 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 (šešių) procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 15774,64 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-02-21 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą.
Atsakovas prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą dalimis.
CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Atsakovo prašymas išdėstyti mokėjimą iš esmės grindžiamas sunkia turtine padėtimi, o būtent tuo, jog atsakovo skolininkai neatsiskaito su pačiu atsakovu. Gavus apmokėjimus iš kitų skolininkų, su ieškovu bus atsiskaityta pilna ieškinio apimtimi (b. l. 194-196). Teismo vertinimu, vien šios atsakovo nurodytos aplinkybės, negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad atsakovas pakankamai ilgą laiką vengė mokėti įsiskolinimą, net prasidėjus teisminiam procesui, nesiėmė jokių veiksmų, siekiant padengti bent dalį įsiskolinimo, nevykdė savo atsiliepime pasiūlyto skolos išdėstymo, iki 2014-05-31 nesumokėjo pirminės 3000 Lt įmokos. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo sunkią finansinę padėtį. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškinio suma, lyginant ją su turimu turtu, nėra didelė (b. l. 11-156). Šios aplinkybės parodo, kad atsakovas nesistengė grąžinti įsiskolinimą, neatsakingai žiūrėjo į savo įsipareigojimų įvykdymą, anksčiau nesugebėjo kiekvieną mėnesį mokėti po 3000,00 Lt, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų išdėstytas skolos mokėjimas, įpareigojant atsakovą kiekvieną mėnesį mokėti po 3000,00 Lt, atsakovas nevykdytų teismo sprendimo išdėstymo, tuo sudarydamas prielaidas pažeisti ieškovo teisėtus lūkesčius bei pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas negali daryti išvados, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas užtikrins tokio sprendimo tinkamą įvykdymą ir nepažeis ieškovo interesų.
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo, išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių principais, daro išvadą, kad atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nepagrįstas, todėl teismas jo netenkina.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šioje teisės normoje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas ir 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-346/2012 ir kt.).
Ieškovas prašė skirti atsakovui 6000 Lt baudą bei 50 procentų iš šios baudos skirti ieškovui – UAB „Limeta“. Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovas vilkina procesą iki kol bus iškelta restruktūrizavimo byla, siekiant sustabdyti skolos išieškojimą. Ieškovo įsitikinimu, šias aplinkybes patvirtina pateikti prieštaravimai, kuriuose atsakovas nurodė, kad nesutina su išduotu teismo įsakymu, bet išsamius prieštaravimus pateiks ieškovui pateikus ieškinį. Dėl tokių prieštaravimų, ieškovas buvo priverstas paruošti ieškinį, primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Atsiliepime atsakovas pareiškė, kad sutinka su ieškiniu. Teismo vertinimu, atsakovo pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise teikti prieštaravimus nenurodant motyvų, o vėliau pateikiant atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodant, jog su ieškiniu iš esmės sutinka (CPK 13 straipsnis), nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstamas sąmoningu veikimu prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą bei aplinkybė, jog ketinama kelti restrukūrizavimo byla, savaime neįrodo sąmoningo veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Taip pat ieškovo nurodytos aplinkybės, jog turėjo rengti ieškinį bei mokėti žyminį mokestį, nėra reikšmingos vertinant atsakovo veiksmus CPK 95 straipsnio kontekste, kadangi ieškinio tenkinimo atveju bylinėjimosi išlaidos atlyginamos CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovo prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Dėl skubaus teismo sprendimo vykdymo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė taip pat prašė leisti sprendimą vykdyti skubiai, nes yra grėsmė, kad priimto teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba iš viso neįmanomas, išieškotojui bus padaryta didelė žala, nes skola susidarė labai seniai, atsakovas ketina kelti restruktūrizavimo bylą. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia būtinybės leisti sprendimą vykdyti skubiai, t. y. ieškovas nepagrindė, jog nagrinėjamu atveju yra susidariusios ypatingos aplinkybės ir delsimas gali padaryti ieškovui didelę žalą (ginčo suma 15774,64 Lt) ar, kad iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti, juo labiau, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškinio suma, lyginant ją su turimu turtu, nėra didelė (b. l. 11-156). Kitų įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė. Todėl prašymas leisti sprendimą vykdyti skubiai atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovui iš atsakovo priteistinas 473,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4, 171), 1936,00 Lt už teisines paslaugas (b. l. 204-208), viso 2409,00 Lt (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010; Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85).
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 13,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Yglė“, juridinio asmens kodas 123444143, 15200,00 Lt skolą, 574,64 Lt delspinigių, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 15774,64 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-21 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2409,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovo UAB „Limeta“, juridinio asmens kodas 221906050, naudai.
Atsakovo UAB „Yglė“ prašymo dėl teismo sprendimo išdėstymo netenkinti.
Ieškovo UAB „Limeta“ prašymo skirti atsakovui UAB „Yglė“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.
Ieškovo UAB „Limeta“ prašymo leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai netenkinti.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Yglė“, juridinio asmens kodas 123444143, 13,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.