Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. (M. Ž. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu trylikai metų.

L. N. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, jai pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. nuteistas už tai, kad 2012 m., laikotarpyje nuo balandžio 10 dienos 23 val. iki balandžio 11 dienos 21 val., bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiąja J. S. metu, su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, sudavė J. S. ne mažiau 10 smūgių į galvą ir kaklą, ne mažiau 7 smūgių į krūtinę, nugarą, juosmenį, ne mažiau 7 smūgių į kojas bei ne mažiau 18 smūgių į rankas ir padarė sužalojimus smūgių vietose, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to M. Ž. nukentėjusiajai rankomis sudavė ne mažiau 2 smūgių į galvos dešinę pusę kaktos-dešinio momens riboje ir padarė sunkią galvos traumą –kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose, galvos smegenų sumušimą dešinio pusrutulio srityje, kraujosruvas galvos smegenų minkštuosiuose dangaluose. Smegenų sumušimo vietoje kaupėsi kraujas. Jis prasiveržė į galvos smegenų skilvelių sistemą, spaudė smegenis iš vidaus, taip pat buvo veikiami gyvybiniai (kvėpavimo) centrai, dėl to J. S. mirė įvykio vietoje. Taip M. Ž. nužudė savo šeimos narį.

Teismo posėdžio metu nuteistasis M. Ž. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistajam M. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, bei jam paskirtos bausmės, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo M. Ž. apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo M. Ž. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad jis inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, įvykio dieną smurto J. S. atžvilgiu nenaudojo, tik porą kartų nestipriai pliaukštelėjo jai per žandus, o mirtį sukėlusią galvos traumą nukentėjusioji galėjo patirti griūdama vonioje, taip pat kambaryje, užkliuvusi už prailginimo laido, arba ją buvo patyrusi anksčiau, dar iki ateinant pas jį į namus, o jos nugriuvimas namuose tik paskatino kraujo išsiliejimą ir tokiu būdu sukėlė mirtį ne iš karto, o palaipsniui.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. Ž. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog J. S. pas jį į namus atvyko 2012-04-10 vakare, apie 23.30 val. Ji paaiškino, kad buvo pas mamą, su kuria susibarė ir susistumdė. Dešinėje pusėje ant kaktos ir nosies matėsi mėlynės. J. S. sakė, kad vaikai, žaisdami telefonu, sudavė, kad nieko baisaus nenutiko ir kad papasakos vėliau. Tą vakarą ji nervinosi, užmigo tik apie 3-4 val. Kitą dieną jie kartu išgėrinėjo, gulėjo ir žiūrėjo televizorių. Apie 14 val. J. S. nuėjo į tualetą ir netrukus jis išgirdo kritimo garsą. Nuėjęs pamatė, kad J. S. sėdi prie vonios. Ji pasakė, kad nukrito, kad nestipriai susitrenkė galvą. Jis ją pakėlė, nuvedė iki lovos ir paguldė. Siūlė iškviesti medikus, tačiau ji pasakė, jog nereikia. Po kiek laiko jis išėjo parūkyti, o sugrįžęs pamatė, kad J. S. velkasi megztinį. Kai paklausė, kur ji susiruošė, pastaroji atsakė, jog jai viskas nusibodo, kad iš notaro sužinojo, jog tam, kad susigrąžinti butą, reikia sumokėti 400-600 Lt, taip pat, kad eis ir lieps savo pusbroliui išsikraustyti iš jos buto, dar sakė, kad dėl pinigų permiegos su kitu vyru. Tuomet jis, norėdamas nuraminti J. S. , pliaukštelėjo jai kaire ranka į dešinį žandą ir dešine ranka į kairį žandą. J. S. nukrito, tačiau ne nuo jo smūgių, o užkliuvusi už kambaryje buvusio prailginimo laido. Po to jis J. S. prašymu iš kaimyno atnešė raminamųjų vaistų, ji juos išgėrė ir netrukus užmigo, tai buvo apie 16 val. Jis pats žiūrėjo televizorių ir taip pat užmigo. Prabudęs ir pajudinęs J. S. suprato, kad kažkas ne taip. Darė jai širdies masažą, po to paskambino jos pusbroliui A. B. ir pasakė, kad J. S. mirė. Pastarasis netrukus atbėgo į jo namus, o J. S. kūnas tuo metu ėmė visas eiti dėmėmis. A. B. kvietė medikus, o jis bandė gaivinti J. S. , bet atvykę medikai pasakė, kad jau niekas nepagelbės (t. 2, b.l. 86-88, 117). Apeliaciniame skunde nuteistasis papildomai nurodė, jog 2012-04-10 vakare pas jį atėjusi J. S. buvo pavargusi, blogai jautėsi, svirduliavo, matėsi nežymus sumušimas po dešine akimi. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ne kartą apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat parodymų įvykio vietoje patikrinimo metu M. Ž. kitaip aiškino įvykio aplinkybes. Jis parodė, kad 2012-04-10 vakare J. S. pas jį į namus atėjo visiškai sveika, jokių sumušimų pas ją nebuvo, išskyrus nežymią kraujosruvą ant nosies, kuri, pasak J. S. , atsirado nestipriai sudavus žaidžiančiam vaikui, ir nedidelės kraujosruvos ant alkūnių. Tą naktį jie ilgai kalbėjosi, miegoti nuėjo tik apie 5 val. ryto. Kitą dieną, t.y. 2012-04-11, apie 13 val., J. S. nukrito vonioje, o apie 17 val. jis pats prausdamasis vonioje išgirdo, kad J. S. kažką piktai kalba. Išėjęs iš vonios pamatė, kad pastaroji stovi ir keikiasi, pykdama ant visko, po to pasakė, kad žino, kur gauti pinigų, kad dėl pinigų permiegos su kitu vyru. Dėl tokių žodžių jis labai susinervino ir apatine kairės rankos delno dalimi sudavė stiprų smūgį J. S. į dešinę akį, nuo ko pastaroji atbula pakaušiu stipriai trenkėsi į sekciją. Atsirėmusiai į sekciją ir dar nespėjusiai atsikelti J. S. jis dar kartą stipriai sudavė apatine dešinės rankos delno dalimi į kairę galvos pusę, kažkur ties smilkiniu. Po šio smūgio J. S. visu svoriu nukrito ant kambaryje buvusio staliuko, atsiremdama rankomis, tiksliau dilbiais, o po to nukrito ant žemės, ant dešinio šono. Tuomet jis pribėgo prie jos ir puolė atsiprašinėti, pakėlė ir paguldė ant lovos. Po šių smūgių J. S. kalbėjo sunkiai, lyg dūsdama. Po kiek laiko jie abu užmigo. Apie 20 val. atsibudęs ir pajudinęs J. S. suprato, kad ji negyva (t. 1, b.l. 143-144, 152-171). Tokie nuteistojo parodymai atitinka nukentėjusiosios L. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad 2012-04-10 ji buvo kartu su savo dukra J. S. , kurią apie 23 val. ji palydėjo iki namų, joms išsiskiriant pastaroji buvo sveika, jokių sužalojimų pas ją nebuvo (t. 1, b.l. 65-66).

Iš specialisto išvados Nr. M199/12(03) bei mirusiosios J. S. kūno tyrimą atlikusio teismo medicinos eksperto Remigijaus Petrausko paaiškinimų ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad J. S. mirties priežastis buvo sunki galvos trauma, t.y. galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimas su kraujo prasiskverbimu į skilvelių sistemą, uodeguotojo branduolio srityje. Šis sužalojimas padarytas paros bėgyje iki mirties (2012-04-11 antra pusė) nuo ne mažiau kaip vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio į galvos dešinę pusę kaktos ir dešinio momens riboje, daiktu ar įrankiu, priskiriamu kietų, bukų daiktų kategorijai, pavyzdžiui rankos kumščiu, delno dalimi, alkūne ir t.t. Mirtį nulėmusi sunki galvos trauma galėjo būti padaryta nuteistojo M. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytu būdu, t.y. pamatine plaštakos dalimi suduodant į galvos sritį, ir nėra būdinga griuvimui bei atsitrenkimui į plokštumą ar aplinkoje buvusius daiktus. Be to, J. S. kūne buvo rastos daugybinės kraujosruvos galvos, kaklo, krūtinės, nugaros, kairiojo klubo srityse, abiejose rankose ir kojose, vertinamos nežymiais sveikatos sutrikdymais ir neturėjusios įtakos mirčiai, padarytos trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje, nevienmomentiškai, dalis jų paros bėgyje, o dalis – 1-3 paros iki mirties. Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad tiek sužalojimų įvairiose kūno vietose negalėjo atsirasti vieno ar kelių nugriuvimų ar atsitrenkimų į plokštumą pasekoje. Be to, atsitrenkus į plokštumą gali būti sužalotos iškilusios kūno sritys, tačiau įlinkusiose kūno srityse, kaklo, pasmakrio, akių vokų srityje, atsitrenkus į plokštumą, kraujosruvos nesusidaro. Mirusiai susidaryti kraujosruvos taip pat negali, nes nėra kraujotakos. Šiuo atveju nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kumščiu, plaštakos pagrindu, keliu, kieta kūno dalimi. Griuvimui M. Ž. nurodytomis aplinkybėmis, t.y. vonioje, atsitrenkiant į briauną, būdingi tik tyrimo metu konstatuoti nubrozdinimai kairėje rankoje ir dešinėje kojoje (t. 1, b.l. 15-17, 40-42, t. 2, b.l. 113-115).

Taigi, pirmiau aptarti vienas kitą papildantys faktiniai duomenys, t.y. nuteistojo M. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apie smurto J. S. atžvilgiu panaudojimo aplinkybes, nukentėjusiosios L. N. parodymai, kad J. S. 2012-04-10 vakare, kuomet palydėjo ją iki namų, sužalota ar susižalojusi nebuvo, specialisto išvada bei teismo medicinos eksperto paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl J. S. kūne nustatytų sužalojimų, jų padarymo mechanizmo ir nukentėjusiosios mirties priežasties, paneigia nuteistojo M. Ž. iškeltas J. S. susižalojimo ar sužalojimo versijas bei jo aiškinimą, kad įvykio metu jis J. S. tik nestipriai du kartus pliaukštelėjo per žandus, daugiau jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, ir patvirtina apygardos teismo remiantis šiais faktiniais duomenimis nustatytas aplinkybes, kad būtent M. Ž. laikotarpiu nuo 2012-04-10 23 val., kuomet J. S. atvyko pas jį į namus, iki 2012-04-11 21 val., kuomet nuteistasis telefonu pranešė A. B. , kad J. S. mirė, konflikto su nukentėjusiąja metu smurtaudamas jos atžvilgiu, o taip pat suduodamas smūgius rankomis pastarajai į galvos sritį, be kitų sužalojimų padarė J. S. galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimą su kraujo prasiskverbimu į skilvelių sistemą, uodeguotojo branduolio srityje, dėl ko nukentėjusioji įvykio vietoje mirė.

Kaip matyti iš nuteistojo M. Ž. apeliacinio skundo turinio, pastarasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai negali būti pripažinti įrodymais, nes apklausų metu buvo suvaržyta jo teisė dalyvauti procese per vertėją, o jis ne viską supranta lietuvių kalba, todėl nesuprato vienaip ar kitaip traktuojamos versijos, paaiškinimo, klausimo ir netinkamai paaiškino tam tikras aplinkybes. Be to, 2012-04-11 jam buvo liepta rašyti paaiškinimą-prisipažinimą, tokiu būdu „paruošiant“ jį vėlesnei apklausai, nesiaiškinant dėl jo galėjimo suprasti paaiškinimo tekstą būnant šoko būsenoje ir apsvaigusiam nuo alkoholio. Tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neatitinka tikrovės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, visose M. Ž. apklausose ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tikrinant jo parodymus įvykio vietoje, dalyvavo vertėja. Pats nuteistasis M. Ž. savo parašu patvirtino, kad surašyti atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų – apklausų, parodymų patikrinimo vietoje protokolai jam buvo perskaityti, išversti į rusų kalbą ir iš jo žodžių surašyti teisingai. Be to, atliekant šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus dalyvavo nuteistojo gynėjas, tačiau pastarasis, kaip ir pats apeliantas jokių pastabų dėl procesinių veiksmų atlikimo tvarkos ar protokoluose užfiksuotų duomenų teisingumo nepareiškė (t. 1, b.l. 134-138, 139-146, 149-151, 153-159, 174-177). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokio dokumento, kaip 2012-04-11 M. Ž. paaiškinimas-prisipažinimas, šioje baudžiamojoje byloje iš viso nėra, o nuteistojo apeliacinio skundo turinys patvirtina, jog ir pats apeliantas negali konkrečiai nurodyti, kieno nurodymu ir kam jis tokį paaiškinimą rašė, nes teigia, kad „neaišku kas ir kokiu tikslu liepė jam rašyti pasiaiškinimą-prisipažinimą“. Be to, kaip matyti iš nuteistojo M. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, pastarasis tokių aplinkybių, jog buvo verčiamas rašyti paaiškinimą-prisipažinimą, niekuomet nenurodė, o teisminio bylos nagrinėjimo metu, pasakodamas apie 2012-04-11 įvykius, paaiškino, kad tą dieną buvo nuvežtas į policijos komisariatą, kur pareigūnai užsirašė jo, J. S. motinos ir A. B. telefono numerius ir jį išleido (t. 2, b.l. 87). Šiam nuteistojo aiškinimui neprieštarauja liudytojo policijos pareigūno P. K. , 2012-04-11 atvykusio į įvykio vietą parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio dieną M. Ž. nebuvo sulaikytas, nes dar nebuvo žinoma, ar J. S. buvo nužudyta, ar mirė nuo kokios nors ligos (t. 1, b.l. 83-84). Taigi, esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas visiškai pagrįstai nuteistojo M. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pripažino tinkamu įrodymų šaltiniu ir vertino juos kartu su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmą kartą įtariamuoju jis buvo apklaustas neblaivus, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, šios apklausos metu duotais M. Ž. parodymais, kad jis J. S. nemušė, o pastaroji susižalojo kirsdama vonioje ir kambaryje, kaip prieštaraujančiais kitiems faktiniams bylos duomenimis, nesivadovavo. Pažymėtina ir tai, kad M. Ž. buvo sulaikytas 2012-04-12, tos pačios dienos 15.37 val. jam nustatytas girtumas 2,34 promilės (t. 1, b.l. 112-113, 114), tuo tarpu įtariamuoju jis buvo apklausiamas jau sekančią dieną, t.y. 2012-04-13, nuo 11.00 val. iki 12.15 val., šios apklausos metu jokių pastabų dėl savo būsenos ar negalėjimo duoti parodymų nepareiškė, jokių abejonių dėl nuteistojo būklės nekilo ir šiame procesiniame veiksme dalyvavusiam jo gynėjui (t. 1, b.l. 134-138).

Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliantas teisingai pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta J. S. gydžiusi gydytoja V. K. , tačiau tai buvo padaryta teisiamojo posėdžio metu. Kita vertus, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. M199/12(03), ta aplinkybė, kurią nuteistasis akcentuoja savo apeliaciniame skunde, t.y. kad J. S. sirgo kepenų ciroze, jos kūno tyrimą atlikusiam ir išvadas dėl mirties priežasties pateikusiam teismo medicinos ekspertui buvo žinoma (t. 1, b.l. 17). Be to, šį tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas Remigijus Petrauskas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nustatyta J. S. liga bei iš to išplaukiantys funkciniai pakitimai sąlygojo tik tai, kad dėl sumažėjusio kraujo krešumo pažeidus kraujagysles trauminio poveikio metu išsiliedavo didesnės kraujosruvos, tačiau savaiminių kraujosruvų susidarymas be trauminio poveikio nebuvo įmanomas, pagal pateiktus medicininius dokumentus ir tyrimo metu nustatytas aplinkybes J. S. nesirgo tokia liga, kai galimi savaiminiai kraujagyslių pakitimai. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, kad apeliaciniame skunde išvardintus klausimus dėl J. S. sužalojimo aplinkybių, t.y. ar įmanoma, kad sužalojimai kaktos dešinėje, dešinio smilkinio srityje galėjo gautis J. S. griūnant M. Ž. nurodytomis aplinkybėmis ir dešine galvos puse atsitrenkiant į spintą, ar buvo kokie tai objektyvūs požymiai (forma, ar panašiai), iš kurių būtų galima nuspręsti, kad mirtiną poveikį į galvos dešinę pusę J. S. patyrė būtent į tą vietą suduodant, o ne atsitrenkiant nugriuvimo ar nubloškimo pasekmėje, taip pat, ar galėjo būti galvos traumos šviesusis periodas be sąmonės netekties pradžioje ir ar galėjo M. Ž. , nebūdamas mediku suprasti, kad po žmogaus nugriuvimo vyksta vidinis kraujavimas galvoje, jeigu tas žmogus aktyviai bendrauja, toliau vartoja alkoholį, ar sąmonės pasikeitimus lemia alkoholis, ar kitos aplinkybės, teisiamojo posėdžio metu nuteistojo gynėjas pateikė išdėstytus raštu ir teismo medicinos ekspertas Remigijus Petrauskas į šiuos klausimus atsakė, nurodydamas, kad konstatuota mirtina galvos trauma būdinga poveikiui kietu buku daiktu ir negalėjo gautis J. S. griūnant ir galvos dešine puse atsitrenkus į plokštumą, kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyti tokio pobūdžio traumai būdingi dešinio peties ir dešinės ausies sužalojimai. Taip pat teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad patyrus galvos traumą galėjo būti šviesusis periodas, ir kad net ir medikui būna sunku nustatyti, jog vyksta kraujavimas į smegenis. Kita vertus, pastarosios teismo medicinos eksperto nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės sprendžiant M. Ž. kaltės klausimą, kadangi byloje nustatytas negrįžtamas pasekmes, t.y. J. S. mirtį, visų pirma lėmė tyčiniai M. Ž. veiksmai suduodant rankomis smūgius nukentėjusiajai į galvos sritį, ko pasekoje nukentėjusioji patyrė sunkią galvos traumą, o ne ta aplinkybė, kad nuteistasis nepasirūpino, jog nukentėjusiajai laiku būtų suteikta medicinos pagalba. Tas pats pasakytina ir apie J. S. pasirinktą gyvenimo būdą bei nesirūpinimą savo sveikata, kadangi, kaip matyti iš pirmiau paminėtos specialisto išvados bei teismo medicinos eksperto paaiškinimų, šios aplinkybės įtakos nukentėjusiosios mirčiai neturėjo.

Apeliantas deklaratyviai teigia, kad proceso metu nebuvo išsamiai apklaustas liudytojas N. Z. , pas kurį jis įvykio dieną kelis kartus skolinosi vaistų. Visų pirma, nuteistasis nenurodo, kokios konkrečiai bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išsiaiškintos liudytojo N. Z. apklausų metų. Be to, šis liudytojas buvo apklaustas ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dalyvaujant nuteistajam bei jo gynėjui, kuriems buvo užtikrinta teisė užduoti klausimus šiam liudytojui, ir nuteistasis šia teise pasinaudojo (t. 2, b.l. 32). M. Ž. taip pat nurodo, kad neišsamiai apklausta nukentėjusioji L. N. , nes neišsiaiškinta, dėl ko tarp jos ir J. S. įvyko konfliktas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji, duodama parodymus apie įvykio aplinkybes, L. N. nurodė, kad jokio konflikto 2012-04-10 tarp jos ir dukros nebuvo (t. 1, b.l. 65-66). Teisminio bylos nagrinėjimo metu ši nukentėjusioji apklausta nebuvo, tačiau tai sąlygojo objektyvios priežastys, kadangi ji išvykusi gyventi į užsienio valstybę (t. 2, b.l. 70,71). Apeliantas teisingai pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo apklausta 2012-04-10 J. S. banke aptarnavusi darbuotoja, tačiau byloje yra DNB banko pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, jog 2012-04-10 apie 13 val. J. S. buvo atvykusi į šio banko filialą, esantį Klaipėdoje, prekybos centre Akropolis, ir tuo metu jos veide jokių sužalojimų nebuvo (t. 1, b.l. 45-48), taigi apklausinėti dėl šių aplinkybių J. S. aptarnavusią banko darbuotoją nebuvo būtinybės. Juolab, kad ir pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad J. S. pas jį į namus 2012-04-10 vakare atvyko sveika.

Neatitinka tikrovės nuteistojo M. Ž. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ieškoma asmenų, gyvenančių tame pačiame name ir galėjusių girdėti tarp jo ir J. S. vykusį konfliktą, jei toks buvo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, tarp jų A. B. , O. K. , R. B. , N. Z. , tačiau asmenų, girdėjusių konfliktą tarp M. Ž. ir J. S. 2012-04-11, pareigūnams nustatyti nepavyko (t. 1, b.l. 63, 68-69, 70-71, 72-75, 76-78). Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad neatsirado liudytojų, girdėjusių konfliktą ar muštynes M. Ž. bute, negali būti vertinama kaip paneigianti pirmiau aptartų byloje surinktų faktinių duomenų visetu nustatytas įvykio aplinkybes. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ieškota liudytojų, mačiusių, kaip prieš dvi dienas J. S. barėsi su savo motina ir dar dviem vyriškiais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokias aplinkybes M. Ž. nurodė tik savo apeliaciniame skunde, jokių kitų duomenų apie prieš dvi dienas iki įvykio vykusi konfliktą, kuriame dalyvavo nukentėjusioji J. S. , baudžiamojoje byloje nėra, todėl visiškai suprantama, kad šios aplinkybės bylos proceso metu nebuvo tiriamos. Kita vertus, kaip jau minėta, faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. 2012-04-10 vakare, iki atvykstant pas M. Ž., jokių sužalojimų patyrusi nebuvo, mirtina galvos trauma jai buvo padaryta paros bėgyje iki mirties, t.y. tuomet, kai buvo kartu su nuteistuoju pastarojo namuose, taigi, apelianto nurodytas nukentėjusiosios konflikto su motina ir dviem vyriškiais faktas, net jei ir būtų pasitvirtinęs, šiuo konkrečiu atveju nustatant faktines bylos aplinkybes nebūtų reikšmingas.

Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis M. Ž. kilusio tarpusavio konflikto su J. S. metu suduodamas smūgius nukentėjusiajai į galvos sritį ir kitas kūno vienas, be kitų sužalojimų padarė galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimą su kraujo prasiskverbimu į skilvelių sistemą, uodeguotojo branduolio srityje, dėl ko pastaroji įvykio vietoje mirė. Šiuos nuteistojo nusikalstamus veiksmus apygardos teismas tinkamai įvertino baudžiamojo įstatymo požiūriu.

Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės bylos Nr. 2K-109/2009, 2K-302/2010, 2K-446/2010, 2K-196/2011 ir kt.). Kaip jau minėta, faktiniais bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu nuteistasis nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kuris pasireiškė smūgių sudavimu į įvairias kūno vietas, taip pat ir į gyvybiškai svarbią ir pažeidžiamiausią kūno vietą, t.y. galvą, jos dešinę pusę kaktos-dešinio momens riboje. Įvykio metu nukentėjusiajai buvo padaryta sunki galvos trauma, pasireiškusi kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, galvos smegenų sumušimais dešinio pusrutulio srityje, kraujosruvomis galvos smegenų minkštuosiuose dangaluose, kas lėmė kraujo susikaupimą ir išsiliejimą į galvos smegenų skilvelių sistemą, smegenų suspaudimą ir to pasekoje kvėpavimo sustojimą, o tai rodo, jog smūgiuojama buvo pakankamai stipriai. Taigi, nuteistasis M. Ž. , suduodamas stiprius smūgius nukentėjusiajai į galvą, privalėjo suvokti ir suvokė, jog tokiais savo veiksmais kelia pavojų J. S. sveikatai ir numatė, kad dėl jo suduotų smūgių jai gali būti padaryti sužalojimai, taip pat ir tokie, dėl kurių ši gali mirti. Nors byloje nėra duomenų, kad M. Ž. būtų siekęs nužudyti J. S. , tačiau pasirinkdamas tokį pavojingą veikimo būdą jis galimoms savo veiksmų pasekmėms, t.y. nukentėjusiosios mirčiai, buvo abejingas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistasis nužudė J. S. veikdamas netiesiogine tyčia. Vertinti nustatytus nuteistojo veiksmus kaip neatsargų gyvybės atėmimą nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Bylos duomenimis, M. Ž. ir J. S. nebuvo įregistravę santuokos, tačiau, kaip matyti iš paties nuteistojo paaiškinimų, apie metus laiko gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl apygardos teismas nustatytus M. Ž. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, numatantį atsakomybę už tyčinį savo šeimos nario nužudymą.

Atmetami kaip nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl proceso metu padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Dėl M. Ž. teisės dalyvauti procese per vertėją suvaržymo bei jam daryto poveikio ikiteisminio tyrimo pradžioje jau buvo pasisakyta šioje nutartyje, todėl teisėjų kolegija pirmiau išdėstytų argumentų nekartoja. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad kaltinamasis aktas šioje byloje, laikantis teisės aktų reikalavimų, buvo surašytas valstybine kalba ir išverstas į M. Ž. suprantamą rusų kalbą. 2012-06-11 M. Ž. savo parašu patvirtino, kad kaltinamojo akto nuorašą gavo, jokių pastabų, kad įteiktas dokumentas surašytas jam nesuprantama kalba, nepareiškė (t. 1, b.l. 185-186, 187-188, 189). Bylą nagrinėjant teisme jokių pastabų, kad negavo kaltinamojo akto jam suprantama kalba nuteistasis taip pat nepareiškė, o priešingai, patvirtino, kad kaltinamojo akto kopiją gavo ir supranta, kuo yra kaltinamas (t. 2, b.l. 85-86). Taigi, esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti įstatymų garantuotų M. Ž. teisių pažeidimą teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam M. Ž. taip pat yra teisėta ir pagrįsta.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. Ž. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Bylos duomenimis, M. Ž. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį neatstatomas pasekmes – dėl jo veiksmų nukentėjusioji J. S. neteko gyvybės. Nuteistasis nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nusikaltimo padarymui nenaudojo jokio įrankio, kita vertus, fizinį smurtą panaudojo silpnesnės už save moters, su kuria kartu gyveno, atžvilgiu, sudavė jai visą eilę smūgių į įvairias kūno vietas, tuo be kitų sužalojimų padarydamas sunkią galvos traumą, nulėmusią pastarosios mirtį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog M. Ž. yra vedęs ir turi penkis nepilnamečius vaikus (t. 1, b.l. 85-86), tačiau gyvena atskirai nuo savo šeimos, motinai priklausančiame bute. Bylos duomenimis, iki nusikaltimo padarymo jis niekur nedirbo, praeityje nebuvo teistas (t. 1, b.l. 88, 89, 90). Yra viena apygardos teismo nustatyta nuteistojo M. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 2 dalis), bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu vartojo alkoholinius gėrimus, konflikto su J. S. metu jautėsi apsvaigęs) ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo prieš artimą žmogų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, pastarasis mano, jog yra dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nes nukentėjusioji, sakydama, jog dėl pinigų pasimylės su kitu vyru, jį išprovokavo. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pagal teismų praktiką provokuojančiu elgesiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kitą asmenį pradėti nusikalstamai veikti ir kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į tokį nukentėjusiojo elgesį, t. y. šis iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti (kasacinė nutartis Nr. 2K-105/2013). Nustatant, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui, ir atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštaravo moralės ir dorovės normoms, pažeidė žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikė kaltininką. Pripažįstant šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, svarbu nustatyti, ar nukentėjusiojo elgesys buvo tokio pobūdžio, kad galėjo paskatinti padaryti labai sunkų nusikaltimą – nužudymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2006, 2K-189/2013). Nuteistasis M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad smūgius nukentėjusiajai į galvą sudavė labai susinervinęs dėl nukentėjusiosios išsakytų žodžių, kad jei reikės, ji dėl pinigų permiegos su kitu vyru. Teisėjų kolegija sutinka, jog tokia nukentėjusiosios ištarta frazė neatitinka visuomenės pripažįstamų dorovės principų. Visgi, vien tik tokie neblaivios moters išsakyti žodžiai, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinami kaip sąmoningas nukentėjusiosios veikimas, galėjęs paskatinti M. Ž. padaryti jos atžvilgiu labai sunkų nusikaltimą – nužudymą. Juolab, kad ir pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog sudavė nukentėjusiajai ne dėl to, kad labai supyko dėl jos išsakytų žodžių, bet norėdamas ją apraminti. Be to, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. Ž. smurtą J. S. atžvilgiu naudojo ir anksčiau, jo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu įvykio metu neapsiribojo vienkartiniu smurto panaudojimu, nes, kaip jau buvo minėta, be mirtinos galvos traumos nukentėjusiajai buvo nustatytos daugybinės kraujosruvos galvoje, kakle, krūtinėje, rankose, kojose ir kitos kūno vietose, o nustatytų sužalojimu pobūdis rodo, jog jie buvo padaryti ne vienu metu, o kurį laiką smurtaujant nukentėjusiosios atžvilgiu. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, pripažinti M. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojantį nukentėjusiosios elgesį, nebuvo ir nėra įstatyminio pagrindo.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.