- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-324-626/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39807-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Linas Šiukšta, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- O. Ž.
- Advokatai
- Anna Grinevič
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 8 metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punkto b papunkčiu, bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. vasario 4 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta viešųjų darbų bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir V. S. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams ir 20 dienų.
Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 5 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir nuspręsta iš V. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 13 522,20 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios O. Ž. civilinis ieškinys patenkintas ir nuspręsta jos naudai iš V. S. priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nuspręsta iš V. S. priteisti 946,12 Eur proceso išlaidų Valstybei už jam ir nukentėjusiajai skirtą antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad jis 2020 m. spalio 3 d., laikotarpiu nuo 16:00 val. iki 18:00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto koridoriuje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą kiekį smūgių savo šeimos narei sugyventinei O. Ž., tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai O. Ž. VII, VIII, IX, X dešinės pusės šonkaulių lūžius (ties užpakaline pažastine linija) su dešinio plaučio sužalojimu ir jo suspaudimu iš plaučio į krūtinplėvės ertmę išsiveržusiu oru, plonosios (tuščiosios) žarnos sienelės trauminį plyšimą ir daugybines kraujosruvas plonųjų ir storųjų žarnų sienelėse, jų pasaituose ir už pilvaplėvės; židininį pakraujavimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir nosies kaulų lūžius bei daugybinius kūno sumušimus, kas komplikavosi totaliniu pilvaplėvės uždegimu, širdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumu bei antrine dalies storosios žarnos ir dalies užpilvaplėvinių audinių gangrena (nekroze), sepsiu, plaučių uždegimu, mažakraujyste, t. y. padarė O. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.
4. Apeliantas pažymi, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstam veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei atsiprašė nukentėjusiosios. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jie su nukentėjusiąja kartu gyvena jau 20 metų, kartu augina tris vaikus. Apeliantas pripažįsta, kad nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jo nusikalstamus veiksmus iš dalies išprovokavo ir pačios nukentėjusiosios veiksmai, t. y. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis nėra toks pavojingas, kad keltų grėsmę visuomenei. Nors apeliantas anksčiau 4 kartus teistas, tačiau ne dėl sunkių nusikaltimų. Daugelį metų apeliantą pažinoję kaimynai, apklausti liudytojais teigiamai atsiliepė apie V. S., patvirtino, kad jis niekada nekonfliktuodavo, pagal galimybes nevengė darbo, rūpinosi namais ir vaikų išlaikymu.
5. Apeliantas mano, kad įvertinus jo padaryto nusikaltimo motyvus, kaltę, lengvinančias aplinkybes (nuoširdų prisipažinimą, gailėjimąsi, atsiprašymą), charakterizuojančius duomenis, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę.
6. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis V. S. ir jo gynėja prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidama už apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis V. S., kuris apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos neginčija, prašo pripažinti dar vieną jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jo nusikalstamus veiksmus išprovokavo ir tam įtakos turėjo nukentėjusiosios elgesys, bei skirti švelnesnę bausmę.
Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam V. S. nepaskyrė bausmės, kuri būtų aiškiai per griežta, neteisinga ir nepakankamai individualizuota.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
7. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. S. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.
BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimo bausmė iki 12 metų. Apygardos teismas, nustatydamas V. S. laisvės atėmimo bausmės dydį, paisė BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų: atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, padarymo aplinkybes, V. S. asmenybę, į nustatytas vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi – sunkinančias. Pirmosios instancijos teismas V. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai galėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybe pripažino tai, kad jis inkriminuotą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino tai, kad V. S. veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė baigtą labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kuris sukėlė sunkius padarinius nukentėjusiosios sveikatai (didelis ir ilgalaikis nukentėjusiosios darbingumo praradimas) (t. 2, b. l. 48 – 53, 3 t. b. l. 28). Bylos duomenimis V. S. nevedęs, iki sulaikymo turėjo pastovią gyvenamąją vietą, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 56).
V. S. praeityje teistas 4 kartus už tyčinius smurtinius nusikaltimus, tame tarpe du kartus įvykdytus nukentėjusiosios O. Ž. atžvilgiu: pirmą kartą už dvi tapačias nusikalstamas veikas - švelniausia sankcijoje numatyta bausme - viešaisiais darbais, kuri Utenos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo pakeista į areštą (Liteko duomenys), antrą kartą – taip pat už dvi analogiškas nusikalstamas veikas – arešto bausme (t. 2, b. l. 48 – 53). Nuteistasis V. S. ir paskutinių jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu (Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. vasario 4 d. pagal BK 286 straipsnį) buvo nuteistas viešųjų darbų bausme, kurios terminas Utenos apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi buvo pratęstas iki kol jis atliks viešųjų darbų bausmę (Liteko duomenys). Visas smurtines nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti ir smurtauti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą ir neginčijamai patvirtina, kad jo nusikalstamas elgesys jau tapo gyvenimo būdu, jam skirtos švelnios bausmės yra neefektyvios, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, jo veikos sunkėja ir jis yra pavojingas visuomenei. Apeliantas turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir tai turi įtakos jo nusikalstamam elgesiui, gyvenimo būdo nekeičia.
Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. S. bausmę pagal BK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą, įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, taip pat konstatavo, kad byloje nėra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų visumos, suteikiančios pagrindą svarstyti švelnesnės, nei įstatyme nustatyta, bausmės paskyrimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir, atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, jam už tyčinį kvalifikuota sunkų sveikatos sutrikdymą paskyrė sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui artimą bausmę.
Pažymėtina, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiųjų interesus. Teismų praktikoje nurodoma, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus.
Teisėjų kolegijos nuomone, šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. S. paskirtos bausmės švelninimas kaip tik ir reikštų teisingumo principo reikalavimų pažeidimą. V. S. paskirta bausmė adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir savo dydžiu nėra per griežta. Švelnesnės bausmės skyrimas, nagrinėjamu atveju, būtų nepakankamas siekiant daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų.
Apeliantas nurodė, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai nepripažinta tai, jog jo padarytam nusikaltimui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios O. Ž. elgesys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo argumentas yra nepagrįstas. Ši lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, nulėmę kaltininko nusikalstamą elgesį.(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios elgesys nebuvo provokuojantis ar rizikingas. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio dieną V. S. ir O. Ž. vartojo alkoholį (nuteistojo paaiškinimai, nukentėjusiosios, liudytojų L. Š. ir A. M. (A. M.), parodymai). Pasak nuteistąjį V. S. po bulviakasio jo sugyventinė O. Ž. nuėjo pas kaimynus, o po kurio laiko jam paskambino V. M. sugyventinė L. ir jam pranešė, kad O. Ž. permiegojo su jos sūnumi, dėl ko jis jėga parsitempė O. Ž. namo, o šiai pasakius jam, kad jis jai ne vyras, neištvėrė ir ją sumušė. Pati nukentėjusioji parodė, kad įvykio dieną buvo labai girta, todėl neatsimena gerai įvykio aplinkybių; ji anksčiau turėjusi lytinių santykių su A. M., tačiau įvykio dieną, kai buvo bulviakasis – neturėjo. Kaip matyti, šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojas A. M. ir liudytoja L. Š.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, mano, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, liudijančių apie nukentėjusiosios O. Ž. elgesį, prieštaraujantį moralės normoms, arba įžeidžiantį nuteistąjį V. S., arba smurtinį ar kitaip pavojingą, kuris neatsargiai ar sąmoningai skatintų V. S. kaip nors nusikalstamai veikti prieš ją.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020).
Teismas, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis) ir kad V. S. neturėjo sudaręs su jokiu gynėju sutarties, 2021 m. liepos 9 d. kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi nuteistajam gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo skyriaus parinkta gynėja advokatė Anna Grinevič.
Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 10 d. pažyma Nr. (12.32 MR)PT-5964 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 72 Eur už V. S. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi, kad apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, apeliacinis skundas yra atmestinas, valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį (apeliacinio proceso trukmę (gynėjo susipažinimas su baudžiamąją byla (3 tomai), 30 min. teismo posėdžio trukmė), teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam V. S. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nuteistasis yra darbingas, prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš V. S. (V. S.) 72 Eur (septyniasdešimt du Eur) už V. S. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.