Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nord house“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12190-1176/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nord house“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Privalomojo nurodymo ir Patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų

13. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2024 m. balandžio 15 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-240415-00039, 2024 m. balandžio 15 d. Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-240415-00037, 2024 m. balandžio 15 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-240415-00037, 2024 m. rugsėjo 3 d. ieškovo R. A. paaiškinimus raštu.

14. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 2024 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos, kadangi apeliacinėje byloje keliamas klausimas susijęs ne su įrodymų vertinimu, o su teismingumu. Be to, ieškovė siekdama pagrįsti ieškinio argumentus turėjo galimybę šiuos dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo. Todėl papildomus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2024 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2024 m. balandžio 8 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN- 330 ir 2024 m. balandžio 4 d. Pažymos patikrinimo akto Nr. UTA-47 panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 17 d. ir 2024 m. gegužės 29 d. nutartimis ieškovei buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti dėl nesumokėto žyminio mokesčio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė teismo 2024 m. gegužės 17 d. ir 2024 m. gegužės 29 d. nutartimis prašomus ieškinio trūkumus pašalino.

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. liepos 1 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas R. A. pareiškimas dėl įstojimo į civilinę bylą Nr. e2-12190-1179/2024 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje. Pirmosios instancijos teismas priėmęs 2024 m. liepos 30 d. rezoliuciją nurodė, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos R. A. teisėms ir pareigoms, todėl trečiojo asmens prašymą tenkino ir R. A. į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. liepos 12 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė civilinę bylą nutraukti arba atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 2024 m. rugpjūčio 12 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė nutraukti civilinę bylą arba atmesti ieškovės ieškinį, kaip nepagrįstą.

Dėl teismingumo

18. Apeliantė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad teismas ieškovės ieškinį priėmė ir atliko visus parengiamuosius bylos nagrinėjimo veiksmus ir teismui, atliekant procesinius pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui veiksmus, abejonių dėl bylos teismingumo nekilo.

19. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos normos turinį ir esmę, teismingumo taisyklių pažeidimas iškeliant civilinę bylą teisme sudaro savarankišką teismo priimtos savo žinion bylos perdavimo kitam teismui pagrindą. Tam, jog būtų galimas civilinės bylos perdavimas šiuo pagrindu, teismingumo taisyklės turi būti pažeistos jau pradinėje civilinės bylos iškėlimo stadijoje, teismui priimant ieškinį, kuris, laikantis CPK įtvirtintų teismingumo taisyklių, nėra jam teismingas.

20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės ieškinį ir atliko procesinius pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmus, t. y. teismo nutartimis išsprendė ieškinio trūkumų klausimus, teismo pranešimais nustatė šalims procesinius terminus atsiliepimams į ieškovės ieškinį pateikti, į bylą įtraukė trečiąjį asmenį, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį pripažinti neteisėta. Civilinio proceso teisės normos nedraudžia teismui imtis tokių proceso veiksmų, t. y. priimti ieškinį, jeigu jis atitinka ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, ir atlikti kitus procesinius veiksmus rengiantis bylos nagrinėjimui, tačiau nustačius CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimą teismas yra įpareigotas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jei iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės dėl pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų rengiantis bylos nagrinėjimui neturi esminės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas nustatęs CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimą pagrįstai perdavė civilinę bylą regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad apeliantė iš esmės atskirajame skunde net nenurodo priežasčių, dėl kurių, jos manymu, būtų negalimas šios bylos nagrinėjimas administraciniame teisme.

21. Apeliantė atskirajame skunde nurodo daug aplinkybių ir argumentų, t. y. kad atsakovė, surašiusi skundžiamus dokumentus, jų apskundimo tvarkos ir terminų ieškovei neišaiškino; kad atsakovės dėl privalomieji nurodymai ir aktas to paties objekto yra apskųsti ir nagrinėjami tame pačiame Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-68-3-00756-2024) ir šioje byloje atsakovė prašymo keisti bylos teismingumą neteikė; kad atsakovė, atlikdama ir kitus viešojo administravimo veiksmus dėl to paties objekto, pati ieškinį taip pat pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. e2-15188-1102/2024), todėl, ieškovės vertinimu, atsakovė priėmė poziciją – ginčus spręsti bendrosios kompetencijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės atskirojo skundo argumentai nepaneigia nustatytų aplinkybių dėl bylos teismingumo administraciniam teismui.

22. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ginčija 2024 m. balandžio 8 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN- 330 ir 2024 m. balandžio 4 d. Pažymos patikrinimo aktą Nr. UTA-47, teismo prašo juos panaikinti. Patikrinimo akte Nr. UTA-47 konstatuotas 2024-01-16 Pažymos Nr. ACUB2-00-240116-00143 patvirtinimo neteisėtumas dėl to, kad ji surašyta ir patvirtinta statiniui, kuris turi nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Todėl 2024 m. balandžio 8 d. Privalomuoju nurodymu, vadovaujantis Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 2 punktu, nurodyta panaikinti Pažymos Nr. ACUB2-00-240116-00143 apie statinio (-ių) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių galiojimą ir įregistravimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Pažymėtina, jog Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros pareigūnų, statybos valstybinės priežiūros pareigūnų, žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmai, neveikimas, vilkinimas atlikti pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, administraciniai sprendimai, priimti ne teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityse, skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

23. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), todėl konkrečiu atveju jos atlikti veiksmai, t. y. ieškovei surašytas 2024 m. balandžio 8 d. Privalomasis nurodymas Nr. PN-330 ir 2024 m. balandžio 4 d. Pažymos patikrinimo aktas Nr. UTA-47, nustačius pažeidimus, turi būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir šių aplinkybių ieškovei niekas neprivalo nurodyti arba išaiškinti, kaip ji teigia atskirajame skunde, kadangi viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo apskundimo tvarka yra reglamentuota įstatymo.

25. Specialioji teisėjų kolegija 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-36/2023 yra pažymėjusi, kad būtent nuo Inspekcijos surašomo privalomojo nurodymo turinio (įpareigojimo pobūdžio), taip pat nuo surašomo konkretaus privalomojo nurodymo teisinių ir faktinių pagrindų priklauso su šiuo administraciniu sprendimu susijusio ginčo rūšinis priskirtinumas administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgus į Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčo pobūdį, t. y. tai, kad ieškovės ginčijamas 2024 m. balandžio 8 d. Privalomasis nurodymas Nr. PN-330 ir 2024 m. balandžio 4 d. Pažymos patikrinimo aktas Nr. UTA-47 buvo priimti atsakovei vykdant specialiuosiuose teisės aktuose nustatytas viešojo administravimo funkcijas teisės aktų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros srityje (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis, 6 straipsnio 4 punktas, 18 straipsnis), padarė pagrįstą išvadą, kad ginčas dėl ginčijamo 2024 m. balandžio 8 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-330 ir 2024 m. balandžio 4 d. Pažymos patikrinimo akto Nr. UTA-47 patenka į viešojo administravimo srities ginčų kategoriją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtinas administraciniame teisme.

26. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad jai pirmosios instancijos teismas nepasiūlė pasisakyti dėl teismingumo pasirinkimo, be to, bylos šalys teismui tokio pobūdžio prašymų nėra pateikusios. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismingumo taisyklių pažeidimas iškeliant civilinę bylą teisme sudaro savarankišką teismo priimtos savo žinion bylos perdavimo kitam teismui pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismas neturi pareigos apklausti šalių, nustatęs minėto proceso pažeidimus. CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimai yra aiškiai nurodyti, todėl juos nustatęs teismas turi atlikti atitinkamus procesinius veiksmus, nepriklausomai nuo šalių nuomonės. Konkrečiu atveju apeliantės nurodomos aplinkybės dėl prašymų pateikimo priimant sprendimą dėl teismingumo neturi esminės reikšmės, kadangi tai teismo prerogatyva.

27. Apeliantė taip pat atskirajame skunde nurodo, kad jai nėra žinomos faktinės aplinkybės, kokiu pagrindu į šią civilinę bylą buvo įtrauktas trečiasis asmuo. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs 2024 m. liepos 30 d. rezoliuciją, R. A. į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms (šios nutarties 17 punktas). CPK 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga ir kitas šioje dalyje nurodytas teises. Taigi ieškovei kaip bylos proceso šaliai šie duomenys yra prieinami, todėl ieškovės nurodomos aplinkybės sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo šiuo atveju esminės reikšmės neturi.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Atsižvelgęs į šioje nutartyje aptartas aplinkybes, bylų rūšinio teismingumo teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo atliktas savo žinion priimtos civilinės bylos perdavimas CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams teisėtas, kadangi civilinė byla buvo iškelta pažeidžiant teismingumo taisykles ir turėjo būti perduota nagrinėti administraciniam teismui. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos perdavimą administraciniam teismui, nustatęs teismingumo taisyklių pažeidimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.