Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui S. V. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio S. V. 2016-09-22 išieškotų lėšų patvarkymą Nr. S-16-13511 vykdomojoje byloje Nr. 0127/09/01842 ir priimti naują patvarkymą, kuriuo būtų atlygintos pareiškėjos patirtos būtinosios A. V. palikimo priėmimo išlaidos, t. y. 695,62 Eur. Nurodoma, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-07 hipotekos skyriaus vykdomasis dokumentas Nr. 02200903349-L/2009 dėl 27 315,41 Eur skolos išieškojimo, realizuojant valstybės paveldėtą po A. V. mirties hipoteka įkeistą turtą. Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (toliau – VMI) pagal notaro 2013-08-29 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 4454, paveldėjo A. V., mirusio 2010-05-04 turtą. S. V. 2016-09-22 išieškotų lėšų patvarkymu Nr. S-16-13511 vykdomojoje byloje Nr. 0127/09/01842 paskirstė už parduotą iš varžytynių hipoteka įkeistą turtą gautas lėšas 5 360 Eur. Pareiškėjos nuomone, antstolis, priimdamas patvarkymą, netinkamai paskirstė iš turto pardavimo gautas lėšas, nes nepadengė VMI patirtų būtinųjų palikimo priėmimo išlaidų, tuo pažeidė VMI interesus. Valstybės patirtos išlaidos yra neatsiejamai susijusios su vykdomojoje byloje Nr. 0127/09/01842 realizuotu turtu, o valstybė atsako už patikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Taigi, paskirstant lėšas, gautas pardavus turtą, susidarė išskirtinė situacija, kai valstybė atsidūrė blogesnėje padėtyje nei buvo iki palikimo priėmimo, todėl valstybei iš priimto palikimo turi būti atlyginamos palikimo priėmimo būtinosios išlaidos.Antstolis 2016-10-19 patvarkymu Nr. S-16-14615 skundo netenkino, nurodydamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) 47 punktą su palikimu susijusios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. Anstolis atkreipė dėmesį, kad valstybė perėmė ne tik šį išieškotojo naudai hipoteka įkeistą turtą, tačiau ir skolininkui A. V. priklausiusius žemės sklypus, kurie nebuvo įkeisti ir papildė valstybės turimą turtą. Šis turtas liko valstybės nuosavybėje, todėl valstybė nepatyrė nuostolio, kadangi į valstybės balansą perėjo turtas, kurio vertė yra ženkliai didesnė nei reikalaujama apmokėti palikimo priėmimo išlaidų suma.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.Teismas nustatė, kad antstolis neturi teisinio pagrindo kompensuoti palikimo priėmimo išlaidas išieškotojo sąskaita, nes pagal Nutarimo 47 punktą visos mokesčių inspekcijos turėtos su palikimo administravimu susijusios išlaidos apmokamos iš mokesčių inspekcijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja (tokiau – apeliantė) prašo panaikinti teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-695/2015, spręsdamas kilusį ginčą dėl išieškojimo tvarkos iš hipoteka įkeisto valstybės paveldėto skolininko A. V. turto, pažymėjo, kad, remiantis Nutarimo 2 punktu, inter alia, valstybės paveldėtą turtą priima, apskaito, saugoja, realizuoja mokesčių inspekcija. Visos mokesčių inspekcijos patirtos su palikimu susijusios išlaidos apmokamos iš mokesčių inspekcijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų (Taisyklių 47 punktas). Šių taisyklių 51 punkte nustatyta, kad mokesčių inspekcijos pareigūnai, gavę paveldėjimo teisės liudijimą, valstybės paveldėtą turtą realizuoja Taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Taisyklėse reglamentuojama valstybės paveldėto turto realizavimo ir gautų piniginių lėšų paskirstymo tvarka (154-156 punktai). Ji taikoma tais atvejais, kai turtą realizuoja VMI, tačiau ji neapima hipoteka įkeisto valstybės nuosavybėn paveldėjimo būdu perėjusio turto realizavimo ir gautų lėšų paskirstymo. Taigi, Taisyklių nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl antstolių veiksmų paskirstant pinigines lėšas realizavus valstybės paveldėtą skolininko hipoteka įkeistą turtą

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje keliamas antstolio veiksmų paskirstant lėšas, gautas realizavus hipoteka įkeistą turtą, peveldėjimo teise perėjusį valstybei, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias lėšų paskirstymą vykdymo procese bei valstybės, kuriai paveldimas turtas perėjo paveldėjimo teise, atsakomybės už palikėjo skolas ribas, todėl sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kurią palikti galioti nėra teisinio pagrindo.Vykdomosios bylos Nr. 0127/09/01842 duomenimis nustatyta, kad antstolio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. nutartį Nr. 02200903349-L/2009 dėl 94 314,64 Lt priverstinio išieškojimo iš skolininko A. V. kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“. Skolininkas 2010 m. gegužės 4 d. mirė. Palikimas po skolininko mirties paveldėjimo teise perėjo valstybei. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi vykdymo procese skolininke vietoje mirusio skolininko buvo pakeista Lietuvos Respublikos valstybė. 2016 m. rugsėjo 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-16-13511 paskirstyta 5 360 Eur išieškota suma: 4 425,53 Eur išieškotojui ir 934,47 Eur vykdymo išlaidų anstoliui. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ji atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Dėl universalaus teisių perėjimo valstybė vietoj palikėjo tampa skolininke vykdymo procese ir perima pareigą atsiskaityti su kreditoriais, bet tik neviršydama paveldėto turto, t. y. tokio dydžio, kiek vertas paveldėtas turtas.Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms Civilinio kodekso ketvirtosios knygos Hipotekos skyriaus nuostatoms, pasikeitė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra. 2011 m. gruodžio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XI-1843 (toliau – Pakeitimo įstatymas), kuriuo, inter alia, reformuotas hipotekos institutas. Šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki 2012 m. liepos 1 d. pradėtas išieškojimas vykdomas pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2012 m. liepos 1 d. Išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0127/09/01842 pradėtas 2009 m. balandžio 30 d., antstoliui patvarkymu priėmus vykdyti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartį dėl turto pardavimo ir skolos išieškojimo. Taigi nagrinėjamu atveju taikytinos proceso teisės normos, galiojusios iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2012 m. liepos 1 d. Pagal CPK 746 straipsnio, kuris reglamentavo išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš hipoteka įkeisto turto ypatumus, tuo metu (iki 2011 m. spalio 1 d.) galiojusią redakciją netiesiogiai reglamentuota, kad pareigas ir įvairius veiksmus vykdė antstolis. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės paveldėto hipoteka įkeisto turto realizavimą vykdo antstolis, o ne kiti asmenys, t. y. ir ne VMI. Dėl valstybės paveldėto skolininko hipoteka įkeisto turto realizavimo tvarką reglamentuojančių Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtinų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) netaikymo nagrinėjamoje byloje, kurių nuostatomis vadovavosi tiek anstolis, tiek pirmosios instancijos teismas (pvz. 47 punktas), apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante. Šios Taisyklės nagrinėjamu atveju netaikomos todėl, kad skolininko hipoteka įkeistą turtą realizuoja antstolis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-695/2015). Vykdydamas išieškojimą iš valstybės paveldėto skolininko hipoteka įkeisto turto, antstolis skundžiamu 2016-09-22 patvarkymu Nr. S-16-13511 išieškojo 5 360 Eur sumą, iš kurios 4 425,53 Eur paskirstė išieškotojui UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir 934,47 Eur vykdymo išlaidų anstoliui. Apeliantė skunde dėl anstolio veiksmų nurodė, kad patyrė su palikimo priėmimu susijusias 695,62 Eur išlaidas ir, kad šia suma turi būti sumažinta išieškota suma kreditoriui. Apeliantė savo poziciją grindžia CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias ji atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, taikymu ir tuo, kad prisiimdama su palikimo priėmimu susijusias išlaidas ji atsirastų blogesnėje finansinėje padėtyje negu iki palikimo priėmimo. Be to, pažymima, kad valstybė kaip įpėdinė paveldi pagal įstatymą ir neturi teisės atsisakyti priimti palikimo, o tai reiškia, kad tokiu atveju valstybė kaip įpėdinė visada turi išlaidų, susijusių su palikimo priėmimu, kurios kompensuojamos iš antstolio realizuoto paveldimo turto tikrosios vertės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliantės argumentais dėl CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, kurie taip pat atitinka teisminę praktiką (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1478-565/2016). Paneigdamas šiuos skolininkės argumentus, antstolis 2016-10-19 patvarkyme Nr. 0127/09/01842 nurodė, kad valstybė perėmė ne tik šį išieškotojo naudai hipoteka įkeistą turtą, tačiau ir skolininkui A. V. priklausiusius žemės sklypus, kurie nebuvo įkeisti ir papildė valstybės turimą turtą. Tačiau, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų šiuos antstolio teiginius. Iš byloje esančio 2013-07-29 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 4454 apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė paveldėjo papildomai tik pinigines lėšas, kurios galimai galėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl valstybės kaip įpėdinės patiriamų nuostolių apimties CK 5.62 straipsnio 3 dalie taikymo kontekste, tačiau byloje duomenų, kokia apimtimi valstybė paveldėjo pinigines lėšas, kurias galima būtų palyginti su 695,62 Eur išlaidomis, nėra. Taip pat byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių, jog apeliantė realiai turėjo su hipoteka įkeisto turto paveldėjimu susijusių 695,62 Eur išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių įvertinti šių išlaidų būtinumą. Taigi, iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti visos valstybės paveldėto turto masės, ar valstybė paveldėjusi visą skolininko A. V. turtą realiai patyrė jos nurodomų išlaidų, jeigu patyrė, kokia apimtimi jos turėtų būti kompensuojamos kreditorių sąskaita, ar šios išlaidos negali būti kompensuotos kitu paveldėtu turtu. Tik nustačius, kad nagrinėjamu atveju valstybė, turėjo būtinų su palikimo priėmimu susijusių išlaidų, kurios viršija paveldėto turto tikrąją vertę, galima būtų spręsti dėl antstolio veiksmų paskirstant pinigines lėšas realizavus valstybės paveldėtą skolininko hipoteka įkeistą turtą teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, skundžiamojoje nutartyje apsiribojo tik Taisyklių 47 punkto nurodymu. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 47 punkto nuostatos yra susijusios su valstybės paveldėto turto apskaitymo išlaidų apmokėjimu ir negali pakeisti CK 5.62 straipsnio 3 dalyje numatytos valstybės atsakomybės pagal palikėjo skolas ribų. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas iš esmės nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą ar antstolio veiksmų tinkamumą, tai yra neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės. Tinkamam materialinių įstatymų pritaikymui byloje reikia tirti ir nustatyti papildomas faktines aplinkybes, susijusias su viso pavledėto turto mase ir realiai patirtomis palikimo priėmimo išlaidomis, todėl klausimas turėtų turi būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami. Dėl šių priežasčių skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimas apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Todėl atskirasis skundas tenkinamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis panaikinama ir skundo dėl anstolio veiksmų pagrįstumo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir skundo dėl anstolio veiksmų pagrįstumo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.