- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-23
- Bylos Nr.
- 2S-1478-565/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06664-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės B. P. veiksmų vykdomojoje byloje, prašydama atnaujinti terminą antstolės 2015-12-01 patvarkymui dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05085/PASK apskųsti, panaikinti šį antstolės patvarkymą ir priimti naują patvarkymą, kuriuo būtų atlygintos VMI patirtos būtinosios L. B. palikimo priėmimo išlaidos, t.y. 1 570,83 Eur. Nurodė, kad patvarkymas buvo išsiųstas į centrinę VMI būstinę, esančią Vasario 16-osios g. 14, Vilniuje, kurioje gaunami laiškai yra priimami, tačiau nėra registruojami, nes registracijai laiškai nukreipiami adresu Ulonų g. 2, Vilnius (Vilniaus AVMI). Vilniaus AVMI ant gauto laiško yra uždėtas spaudas su žyma „Gauta“ ir gavimo data (šiuo atveju – 2015-12-10). VMI darbuotojas, rengęs skundą, vadovavosi šia data, todėl klaidingai apskaičiavo patvarkymo apskundimo terminą, dėl ko buvo praleistas terminas 3 d. Be to, termino praleidimą lėmė ir šventinis periodas, kuris sutampa su metų pabaiga ir minėtu laikotarpiu žymiai padidėja darbo krūvis. Todėl prašė nurodytas termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis ir praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėja, nesutikdama su 2015-12-01 patvarkyme dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05085/PASK nurodyta lėšų paskirstymo tvarka, pažymėjo, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI, priėmė L. B. palikimą ir atliko kitus su tuo susijusius veiksmus (registravimas ir įvertinimas), dėl ko patyrė 1 570,83 Eur išlaidas (979,63 Eur už turto perėmimą ir registravimą bei 591,20 Eur už turto įvertinimą), kurios, realizavus L. B. turtą, turėjo būti padengtos. Apie patirtas turto perėmimo išlaidas 2014-06-23 raštu dėl nekilnojamojo turto vertinimo buvo informuota tuo metu išieškojimą iš L. B. turto vykdžiusi antstolė N. Š. (antstolė N. Š. 2015-11-26 Patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo prisijungė prie antstolės B. P. vykdomos vykdomosios bylos). Antstolė N. Š. šiame 2015-11-26 patvarkyme nurodė, kad jos vykdomosiose bylose iš skolininko reikia išieškoti 23 540,93 Eur skolos VMI naudai ir 26,75 Eur papildomų vykdymo išlaidų, tačiau nenurodė VMI patirtų būtinųjų išlaidų priimant L. B. palikimą. Antstolei B. P. realizavus L. B. turtą (205/665 žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0185-6699) už 19 300 Eur ir šią sumą patvarkymu paskirsčius L. B. kreditoriams, nebuvo padengtos VMI prie FM patirtos L. B. palikimo priėmimo išlaidos. Antstolė, priimdama patvarkymą, netinkamai paskirstė iš turto pardavimo gautas lėšas, nepadengė VMI patirtų būtinųjų palikimo priėmimo išlaidų, pažeisdama VMI interesus (CK 5.62 str. 3 d.).
2. Antstolė 2016-02-22 patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo. Nurodė, kad įstatyme jokiam subjektui nėra įtvirtinta išimčių, leidžiančių skundus dėl antstolio veiksmų pateikti vėliau, nei numatyta. Iki skundo pateikimo dienos pareiškėja nuolat buvo informuojama apie visus vykdomojoje byloje atliktus priverstinio vykdymo veiksmus. Pareiškėjai jau esant vykdomųjų bylų šalimi, kiti antstoliai iki antstolės B. P. įvykdyto areštuoto turto realizavimo CPK nustatyta tvarka yra pardavę visą buvusiam skolininkui priklausiusį valstybės paveldėtą turtą, tačiau jokių prieštaravimų, skundų nereiškė ir neprašė paskirstant lėšas įtraukti skunde nurodytas išlaidas. Pažymėjo, kad iki skundo padavimo nei viename iš pareiškėjos vykdymo procese pateiktų raštų nebuvo pateikta informacija apie patirtas turto registravimo ir vertinimo išlaidas, nors pareiškėja galėjo tai padaryti tiek vykdymo proceso metu, tiek gavus 2015-11-26 antstolės N. Š. patvarkymą. Antstolės nuomone, faktas, kad pareiškėja vykdymo procese aiškiai išreiškė valią, lėšas gautas antstoliui realizavus areštuotą turtą, skirstyti CPK nustatyta tvarka atsiskaitant su kreditoriais, tik įrodo, kad skundžiamas patvarkymas buvo priimtas teisėtai, nes antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, veikė griežtai laikydamasi CPK ir kituose teisės aktuose imperatyviai įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių išieškojimo iš turto tvarką bei išieškotų lėšų paskirstymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-31 nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą patenkino ir atnaujino terminą antstolės B. P. 2015-12-01 patvarkymui dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0171/14/05085/PASK apskųsti; panaikino 2015-12-01 patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05085/PASK ir įpareigojo antstolę išieškotų lėšų paskirstymo klausimą spręsti iš naujo.
5. Teismas konstatavo, kad antstolė B. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/09/01343 pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-08-21 nutartį Nr. 2-651-560/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvusio skolininko L. B. (teisių perėmėja – Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI) turtui trečios eilės išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriui 105 0896,03 Eur reikalavimui užtikrinti ir vykdomąją bylą Nr. 0171/14/05085 pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-08-21 vykdomąjį raštą Nr. 2-651-560/2014 dėl 933 603,82 Eur ir 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš buvusio skolininko L. B. trečios eilės išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai. Vykdant vykdomąją bylą Nr. 0171/14/05085 2014-09-26 turto arešto aktu Nr. 0171/14/05085/TA buvo areštuotas visas buvusiam skolininkui L. B. priklausęs nekilnojamasis turtas, kurį 2013-09-18 palikimo priėmimo valstybei liudijimu Nr. 6-2688VZ paveldėjo Lietuvos Respublika. VMI, atlikdama veiksmus, susijusius su mirusiojo L. B. turto perėjimu ir registravimu, patyrė 1 570,83 Eur išlaidų. 2015-11-05 buvo gautas VĮ „Registrų centras“ pranešimas, kad 2015-11-05 pasibaigusios pirmosios žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 111254 įvyko, turtą pardavus už 19 300 Eur. 2015-11-26 buvo išduotas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0171/14/05085/2. Visas kitas buvusiam skolininkui L. B. priklausęs ir valstybės paveldėtas turtas kitų antstolių parduotas dar iki antstolės B. P. įvykdyto areštuoto turto realizavimo. Patvarkymais dėl prisijungimo prie išieškojimo prie antstolės B. P. vykdomo išieškojimo prisijungė antstoliai N. Š., V. M. ir M. D.. Skundžiamu 2015-12-01 patvarkymu buvo paskirstytos už parduotą turtą gautos lėšos.
6. Teismas, spręsdamas praleisto termino skundui paduoti klausimą, įvertinęs pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis ir atsižvelgdamas į tai, kad terminas praleistas nežymiai (3 dienos), nurodė, kad akivaizdaus pareiškėjos nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis byloje nenustatyta, todėl praleistą terminą atnaujino.
7. Teismas, spręsdamas išieškotų lėšų paskirstymo teisingumo klausimą, nurodė, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Priėmusi palikimą valstybė negali atsirasti blogesnėje finansinėje padėtyje nei buvo iki palikimo priėmimo. Šiuo atveju Lietuvos valstybę atstovaujanti VMI, priimdama L. B. palikimą, patyrė 1 570,83 Eur išlaidų, susijusių su turto perėmimu, registravimu ir įvertinimu. Šiuo metu visas valstybės paveldėtas turtas jau realizuotas, todėl skirstydama iš turto pardavimo gautas lėšas, antstolė privalėjo atsižvelgti ir į valstybės patirtas palikimo priėmimo išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-31 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos skundą arba tenkinti jį iš dalies, nurodant padengti pareiškėjos patirtas išlaidas, neatsiejamai susijusius su vykdomoje byloje Nr. 0171/14/05085 realizuotu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Skundą grindžia šiais argumentais.
Antstolės nuomone, esminiai aspektai šioje byloje yra šie: 1) informacijos, susijusios su valstybės patirtomis turto registravimo ir vertinimo išlaidomis, pateikimo antstolei laikas; 2) valstybę atstovaujančios institucijos nevienodi veiksmai analogiškose situacijose skirtingų antstolių, realizavusių valstybės paveldėtą turtą, atžvilgiu; 3) proporcingumo ir sąžiningumo principų pažeidimas, prašant antstolę padengti ne tik su konkrečiu jos parduoto turto registravimu susijusias išlaidas, tačiau su viso paveldėto turto, kurį yra realizavę kiti antstoliai, registravimu ir vertinimu susijusias išlaidas. Vykdymo procese antstolė tiek pareiškėją, tiek kitą valstybę atstovaujantį subjektą nuolat informuodavo apie atliktus procesinius veiksmus. Be to, skolininką atstovaujančių subjektų buvo kelis kartus prašoma pateikti pozicijas dėl galimo įsiskolinimo dengimo bei vykdomojoje byloje areštuoto turto realizavimo. Tiek pareiškėjas, tiek ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) išreiškė aiškią valią nurodydami, jog areštuotą turtą turėtų realizuoti antstolis, gautas lėšas paskirstant išieškotojams CPK nustatyta tvarka. Nei viename iš vykdomojoje byloje gautų raštų nei pareiškėjas, nei NŽT nepateikė jokios informacijos apie susidariusias išlaidas už turto paveldėjimo registravimą. Teismas neįsigilino į antstolės atsiliepime išdėstytą vykdomųjų bylų medžiagą ir sprendimą priėmė pažeisdamas CPK imperatyviai įtvirtintą išieškotų lėšų paskirstymo tvarką.Iki skundo pateikimo dienos antstolė pareiškėją, o gavusi pareiškėjo nurodymą, kitą skolininką atstovaujantį asmenį – NŽT, nuolat informavo apie visus vykdomojoje byloje atliktus priverstinio vykdymo veiksmus. Nei pareiškėjas skunduose, nei pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl vykdomosios bylos šalies pareigos lėšų skirstymui aktualią informaciją pateikti vykdomojo proceso metu iki išieškotų lėšų paskirstymo. Be to, iš vienintelio skundžiamoje nutartyje nurodyto teismo argumento nėra aišku, kaip antstolis galėjo pervesti skunduose nurodytas išlaidas, nežinodamas apie jų egzistavimą. Pareiškėjui, kaip valstybę atstovaujančiai institucijai, turinčiai specialų statusą vykdymo procese, įstatymas nesuteikia papildomų procesinių teisių ir neeliminuojama imperatyviai įtvirtintų pareigų būti aktyviam, domėtis vykdomosios bylos eiga, turimą informaciją teikti laiku ir kt. paminėti, kad pareiškėjui jau esant vykdomųjų bylų šalimi, kiti antstoliai (antstolė V. M. 2014-04-09 turto perdavimo išieškotojui aktu, antstolė N. Š. 2014-08-01 turte pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu ar antstolis V. M. 2015-03-05 turto pardavimo iš varžytynių aktu) iki antstolės B. P. įvykdyto areštuoto turto realizavimo CPK nustatyta tvarka buvo pardavę visą buvusiam skolininkui priklausiusį valstybės paveldėtą turtą. Apie nurodytą turto realizavimo faktą ir gautų lėšų paskirstymo tvarką pareiškėjas akivaizdžiai žinojo, tačiau dėl neaiškių aplinkybių jokių prieštaravimų ir skundų nereiškė bei neprašė paskirstant lėšas įtraukti skunde minimas išlaidas. Be to, faktą, jog pareiškėjui, kaip vykdomosios bylos šaliai buvo žinoma apie antstolių atliekamus veiksmus realizuojant paveldėtą turtą įrodo aplinkybė, kad antstolės N. Š. vykdomoje byloje turtas buvo parduotas CPK 704 str. pagrindu, t.y. skolininkui, šiuo atveju pareiškėjui, pasiūlius pirkėją. Todėl nėra aišku, kodėl kitų antstolių atliktų analogiškų veiksmų pareiškėjas neskundė ir nereiškė prieštaravimų dėl lėšų paskirstymo.Pareiškėjo reikalavimai nėra pagrįsti ir todėl, kad tokiu būdu, pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą, būtų siekiama antstolės B. P. vykdomoje vykdomojoje byloje išspręsti visų pareiškėjo patirtų išlaidų klausimą, kuris dėl neaiškių aplinkybių nebuvo keltas kitiems antstoliams realizuojant turtą bei skirstant lėšas, t.y. būtų pažeisti pamatiniai lygiateisiškumo ir sąžiningumo principai, kadangi valstybės patirtas išlaidas būtų siekiama dengti tik antstolės B. P. vykdomų vykdomųjų bylų šalių sąskaita, neatsižvelgiant į realizuoto turto vertę bendroje valstybės paveldėto turto masėje.Vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05085 buvo realizuotas tik vienas iš 16 buvusiam skolininkui priklaususių ir valstybės paveldėtų nekilnojamojo turto objektų. Likusius turto vienetus dar iki antstolės B. P. atlikto pardavimo realizavo kiti antstoliai. Kaip matyti iš pareiškėjo kartu su skundais pateiktos informacijos (PVM sąskaitų – faktūrų, susijusių su atskirų turto objektų registravimu bei vertinimu), su vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05085 realizuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), perėmimu valstybės žinion susijusios išlaidos maksimaliai sudaro tik apie 20 Eur, o ne 1 570,83 Eur, kaip nurodo pareiškėjas. Taigi toks pareiškėjo reikalavimo padengti visas visų paveldėtų objektų išlaidas tenkinimas ne tik pažeistų proceso sąžiningumo, proporcingumoir šalių lygybės principus, bet ir teisėtus išieškotojų interesus.
Šalies argumentai
8.6. Tenkindamas pareiškėjo skundą teismas netiesiogiai suteikė teisę neatidžiai proceso šaliai reikšti reikalavimus dėl neprileistų išlaidų padengimo jau po lėšų paskirstymo. Pažymi, kad toks teismo formuojamas precedentas padarytų negrįžtamą neigiamą įtaką šiuo metu galiojančiam išieškotų lėšų paskirstymo institutui, t.y. būtų suformuota praktika, suteikianti teisę trečiajam asmeniui reikšti pretenzijas dėl lėšų paskirstymo, motyvuojant faktu, kad skirstant lėšas antstolis neįtraukė minėto asmens patirtų išlaidų, neatsižvelgiant į aplinkybę, kad apie jų egzistavimą antstolis nežinojo, o pats suinteresuotas asmuo jokios informacijos neteikė. Taigi skundžiama nutartimi teismas ne tik suteikė prioritetą nepriteistam valstybės reikalavimui kitų išieškotojų atžvilgiu, tačiau numatė netiesioginę teisę valstybę atstovaujančiai institucijai skųsti antstolio veiksmus dėl išieškotų lėšų paskirstymo suėjus veiksmų apskundimo terminui, nes vienam iš proceso dalyvių yra suteikiama prioritetinė teisė neapibrėžtą laiko tarpą teikti patikslintus reikalavimus, kurių pagrindu antstolis turėtų ne tik naikinti įsiteisėjusius išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus, tačiau ir įpareigoti išieškotojus grąžinti jiems pervestas lėšas.
8.7. Jeigu teismas tenkintų pareiškėjo skundą iš dalies, antstolės nuomone, būtų tikslinga valstybės patirtų išlaidų kompensavimą susieti su konkrečiu paveldėto turto vienetu, nes tuomet antstolė B. P. turėtų padengti ne visas su turto paveldėjimo registravimu susijusias valstybės patirtas išlaidas, tačiau tik tokias, kurios neatsiejamai susiję su vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05085 realizuotu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
9. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su skundu, prašo skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
9.1. Turto realizavimo perdavimas antstoliui neatleidžia jo nuo pareigos tinkamai paskirstyti už turtą gautas lėšas, tarp jų ir atlyginant būtinąsias paveldėjimo išlaidas VMI. Aplinkybė, kad paveldėto turto realizavimas buvo perduotas antstoliui, nereiškia, kad VMI atsisakė nuo realiai patirtų turto paveldėjimo išlaidų.
9.2. Antstolė žinojo, kad VMI jos vykdomoje vykdomojoje byloje yra įstojusi kaip valstybės, priėmusios mirusio asmens palikimą, atstovė. Antstolei turėjo būti žinoma, kad priimant palikimą yra patiriamos būtinosios vykdymo išlaidos. Antstolė turėjo pasidomėti, ar valstybės patirtos paveldėjimo išlaidos jau yra padengtos iš lėšų gautų realizavus patikėjo turtą. Pažymi, kad VMI 2014-06-23 raštu informavo antstolę N. Š. apie valstybės patirtas išlaidas priimant realizuotiną turtą. Taigi VMI įvykdė savo pareigą informuoti antstolį apie patirtas išlaidas iki skundžiamo patvarkymo dėl išlaidų paskirstymo priėmimo. Taip pat VMI 2015-12-09 raštu informavo antstolę B. P. apie valstybės patirtas išlaidas priimant L. B. palikimą. Aplinkybė, kad antstolė N. Š. galimai netinkamai informavo antstolę B. P. apie VMI finansinį reikalavimą į antstolei B. P. perduotą realizuotiną turtą, negali panaikinti VMI teisės gauti valstybės patirtų būtinųjų išlaidų susijusių su turto paveldėjimu, atlyginimą.
9.3. Nesutinka su skundo teiginiais, kad visos valstybės su palikimo priėmimu susijusios išlaidos yra dengiamos realizavus tik antstolei B. P. perduotą turtą, ir tai pažeidžia sąžiningumo bei lygiateisiškumo principus. Nurodo, kad B. P. palikėjo turtą pardavė už 19 300 Eur sumą. Šios sumos būtų užtekę tiek valstybės, tiek antstolio išlaidų atlyginimui, o didelė dalis liktų kitų kreditorių reikalavimų tenkinimui. Todėl nebūtų sąžiningumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo, jeigu būtų atlygintos valstybės patirtos išlaidos, susijusios su palikimo priėmimu. Antstolės siūlymas, kad valstybės išlaidos turėtų būti atlyginamos atsižvelgiant į parduoto turto vertę, yra sunkiai įgyvendinamas, nes sužinoti, kiek valstybės išlaidų priklauso padengti kiekvienam antstoliui galima tik pardavus visą turtą ir nustačius proporciją tarp kiekvieno antstolio gautos sumos ir sumos gautos už visą parduotą turtą. Tačiau tokiu atveju reikėtų laukti, kol visi antstoliai parduotų visą turtą ir iki to laiko nebūtų galima skirstyti lėšų gautų realizavus palikimą, o tai neatitiktų vykdymo proceso principų. Taip pat aplinkybė, kad VMI nepateikė skundų dėl kitų antstolių veiksmų, neatleidžia antstolės nuo pareigos tinkamai paskirstyti lėšas gautas realizavus palikimą, tarp jų ir atlyginti valstybės išlaidas, susijusias su palikimo priėmimu.
9.4. Nesutinka, kad nutartimi yra keičiama teismų praktika, susijusi su išlaidų vykdymo procese paskirstymu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Taigi paskirstant lėšas, gautas pardavus turtą, kurį priėmė valstybė, susidaro išskirtinė situacija, kai valstybė negali atsidurti blogesnėje padėtyje nei buvo iki palikimo priėmimo, t.y. valstybei iš priimto palikimo turi būti atlyginamos palikime priėmimo būtinosios išlaidos (CK 5.62 str. 3 d.).
10. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė sutinka su atskiruoju skundu, prašo panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
10.1. Teismas nepagrįstai nenustatė akivaizdaus pareiškėjos VMI nerūpestingumo, nevertino VMI, kaip kompetentingos institucijos, statuso ir jai taikytinų padidinto atidumo ir rūpestingumo standartų, aplinkybės, jog termino praleidimas nagrinėjamoje byloje buvo besikartojantis. Teismas motyvavo sprendimą iš esmės vien aplinkybe, kad terminas praleistas nežymiai (3 dienas), neatsižvelgdamas į praleidimo pakartotinumą ir visiškai nevertindamas sukeliamų pasekmių (t.y. skundžiamu patvarkymu paskirstytos lėšos jau pervestos išieškotojams), nepagrįstai ir nemotyvuotai praleistą terminą atnaujino.
10.2. Pareiškėja VMI buvo vykdomųjų bylų šalimi, buvo nuolat informuojama apie šioje vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus, taigi žinojo ar turėjo žinoti bei atsakingai domėtis vykdomosios bylos eiga, laiku teikti vykdomam išieškojimui bei lėšų paskirstymui reikšmingą informaciją bei duomenis, laiku reaguoti į antstolės atliekamus veiksmus. Pažymi, kad pareiškėja VMI, skųsdama antstolės veiksmus, įstatyme įtvirtintą terminą praleido du kartus – tiek pateikusi 2015-12-29 ir 2015-12-30 skundus, tiek ir 2016-02-09 skundą, taigi terminų praleidimas yra besikartojantis, kas leidžia daryti išvadą apie aplaidų ir nepakankamai rūpestingą pareiškėjos VMI elgesį. Prašydama atnaujinti praleistą terminą, pareiškėja VMI nurodė, kad ginčijamas patvarkymas buvo išsiųstas į centrinę VMI būstinę, kurioje gaunami laiškai yra priimami, tačiau neregistruojami ir nukreipiami kitu adresu, o VMI darbuotojas, rengęs skundą, klaidingai apskaičiavo apskundimo terminą be to, praleidimą lėmė šventinis laikotarpis, kuris sutampa su metų pabaiga ir žymiai padidėja darbo krūvis. Pažymi, kad antrąkart terminas buvo praleistas teikiant ir 2016-02-09 skundą, kai šventinis laikotarpis jau buvo pasibaigęs, todėl nėra pateisinamas pareiškėjos aplaidumas. Taigi visos pareiškėjos VMI nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis ir objektyviomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti, kadangi yra susijusios su vidine pareiškėjo dokumentų registravimo tvarka ir/ar darbuotojo apsirikimu.
10.3. Valstybės institucijoms, taigi ir pareiškėjai VMI, turinčioms visą atitinkamų funkcijų vykdymui reikiamą struktūrą ir kompetentingus darbuotojus, nuolat dalyvaujančioms analogiškuose teisiniuose santykiuose ir tapačių procesinių veiksmų atlikime, yra keliami padidinto rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, nei fiziniams asmenims. Todėl vidinės dokumentų registravimo tvarkos ar perdavimo atitinkamiems institucijos padaliniams trūkumai negali būti pripažįstami svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti, taip sudarant išskirtines sąlygas valstybės institucijai kitų asmenų atžvilgiu. Pažymi, kad tinkamai tvarkyti dokumentaciją, laiku registruoti gaunamus laiškus ir dokumentus, yra pareiškėjos VMI pareiga, todėl tokios aplinkybės, kad antspaude nurodoma vėlesnė, o ne dokumento gavimo, data, nepakankamas atidumas ir rūpestingumas, apskaičiuojant procesinį terminą, negali būti laikomos svarbiomis, objektyviai kliudžiusiomis teikti skundą nustatytais terminais ir sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti.
10.4. Taip pat paminėtina, kad teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nevertino ir visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog skundžiamu patvarkymu paskirstytos lėšos jau yra pervestos išieškotojams (tarp jų ir Vilniaus miesto savivaldybei). Taigi sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo motyvas, jog terminas praleistas nežymiai (3 dienos), nevertinant kilusių ir kilsiančių pasekmių, laikytinas visiškai nepagrįstu, neatitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pažymi, kad nepagrįstas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimas ir nepakankamai rūpestingo ir atidaus pareiškėjos VMI elgesio toleravimas sukelia ne tik formalias pasekmes, t.y. 2015-12-01 patvarkymo panaikinimą ir antstolės įpareigojimą perskirstyti lėšas, tačiau ir galimus nuostolius sąžiningiems išieškotojams dėl jau pervestų lėšų grąžinimo.
10.5. Pažymime, kad net nustačius, jog terminas skundui paduoti teismo atnaujintas pagrįstai, sutinkame su kitais antstolės skunde išsamiai išdėstytais argumentais bei motyvais.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skundo prašo skundo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į jo atsiliepime išdėstytus faktus. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu nėra pareikšta jokių reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji yra įtraukta suinteresuotu asmeniu, teikia detalesnę informaciją, susijusią su žemės sklypu, esančiu Kernavės g. 48, Vilniuje. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
11.1. Šiuo atveju mirusiojo L. B. palikimą buvo perėmusi valstybė, atstovaujama dviejų institucijų – pareiškėjos ir Nacionalinės žemės tarnybos, kurių kompetencija paveldint turtą valstybės vardu yra atribota. Valstybė, paveldėdama pagal įstatymą nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo.
11.2. Pažymi, kad valstybė yra patikėjusi antstoliams teisę vykdyti turto pardavimo iš varžytinių CPK nustatyta tvarka procesą. Pritaria teismui, atnaujinusiam minėtą terminą, kad prioritetas turi būti teikiamas realiam teisingumui, o ne formalioms termino praleidimo pasekmėms. Lietuvos Respublika, atstovaujama pareiškėjos, patyrė 1 570,83 Eur išlaidų (979,63 Eur turto perėmimo ir registravimo išlaidų ir 591,2 Eur turto įvertinimo išlaidų). Pažymia, kad antstoliai, veikdami kaip savo srities profesionalai, privalo žinoti, kad valstybė būtų negalėjusi priimti mirusio palikimo, nesikreipdama į notarą ir neįvertindama paveldimo turto. Todėl nesutinka su antstolės argumentu, kad nebuvo žinoma, jog pareiškėja patyrė išlaidų susijusių su L. B. palikimo priėmimu ir įvertinimu. Pritaria teismo pozicijai, kad valstybė negali atsirasti blogesnėje finansinėje padėtyje negu buvo prieš paveldint turtą.
Atsiliepimas
11.3. Skunde pažymima, kad Nacionalinė žemės tarnyba ir pareiškėja išreiškė valią, kad areštuotas turtas turėtų būti realizuojamas antstolio, gautas lėšas paskirstant išieškotojams įstatymu nustatyta tvarka. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, toks valios išreiškimas nereiškia, kad yra atsisakoma patirtų tune įvertinimo ir registravimo išlaidų.
11.4. Antstolės teigimu, jeigu būtų padengiamos ne tik su konkrečiu jos parduotu turtu susijusios įvertinimo ir registravimo išlaidos, o viso paveldėto turto įvertinimo ir registravimo išlaidos, būtų pažeidžiami proporcingumo ir sąžiningumo principai. Pažymi, kad viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektus, tarp jų ir Nacionalinę žemės tarnybą, įpareigoja veikti tik jai suteiktą įgaliojimų ribose. Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama savo kompetencijos ribose, negali vertinti ar pareiškėja turėjo aktyviai dalyvauti ir proporcingai reikšti reikalavimus dėl minėtų išlaidų atlyginimo visose vykdomosiose bylose.
12. Išieškotojas AB Nordea Bank visiškai sutinka su atskirojo skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016-03-31 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmestinas.
14. Bylos duomenimis, antstolei B. P. vykdant vykdomąją bylą Nr. 0171/14/05085 (pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-08-21 vykdomąjį raštą Nr. 2-651-560/2014 dėl 933 603,82 Eur ir 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš buvusio skolininko L. B. trečios eilės išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai) 2014-09-26 turto arešto aktu buvo areštuotas visas buvusiam skolininkui L. B. (teisių perėmėja – Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI) priklausęs nekilnojamasis turtas, kurį 2013-09-18 palikimo priėmimo valstybei liudijimu paveldėjo Lietuvos Respublika. VMI, atlikdama veiksmus, susijusius su mirusiojo L. B. turto perėjimu ir registravimu, patyrė 1 570,83 Eur išlaidų. Pagal 2015-11-26 išduotą turto pardavimo iš varžytynių aktą, buvo parduotas žemės palikėjui priklausęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 19 300 Eur. Visas kitas buvusiam skolininkui L. B. priklausęs ir valstybės paveldėtas turtas kitų antstolių parduotas dar iki antstolės B. P. įvykdyto areštuoto turto realizavimo. Patvarkymais dėl prisijungimo prie išieškojimo prie antstolės B. P. vykdomo išieškojimo prisijungė antstoliai N. Š., V. M. ir M. D.. Skundžiamu antstolės B. P. 2015-12-01 patvarkymu buvo paskirstytos už parduotą turtą gautos lėšos.
15. Bylos duomenimis, antstolė neginčija aplinkybės, kad pareiškėjui priklauso turto perėmimo išlaidų atlyginimas iš išieškotų lėšų vykdomojoje byloje, tačiau antstolės B. P. teigimu, pareiškėjas nepateikė laiku (t.y. iki lėšų paskirstymo kreditoriams) jokios informacijos jos vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05085 apie susidariusias išlaidas už turto paveldėjimo registravimą, todėl skundžiamo patvarkymo panaikinimas po jau įvykusių faktinių pasekmių pažeistų proporcingumo ir sąžiningumo principus, o prašant antstolę padengti ne tik su konkrečiu jos parduoto turto registravimu susijusias išlaidas, tačiau su viso paveldėto turto, kurį yra realizavę kiti antstoliai, registravimu ir vertinimu susijusias išlaidas, būtų pažeisti kreditorių interesai; taip pat antstolė nesutiko su termino pareiškėjo skundui paduoti atnaujinimu.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino pareiškėjos 3 dienas praleistą terminą skundui dėl antstolės veiksmų, kadangi praleistas terminas nežymiai ir byloje nėra duomenų apie akivaizdų pareiškėjos nerūpestingumą ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas privalo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę ir praleidimo priežasčių svarbą, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą, taip pat teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra pateikusi į bylą duomenis apie patirtas su mirusiojo skolininko turto perėjimu ir registravimu susijusias išlaidas (b.l. 15-19), praleisto termino atnaujinimas atitinka bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes pareiškėja praleido terminą nežymiai dėl netyčinio suklydimo, pareiškėjai atliekant gautų dokumentų registracijos procedūras ir atitinkamai skaičiuojant apskundimo terminą. Pažymėtina, kad civilinių teisinių santykių stabilumą užtikrina naikinamieji terminai, o šiuo atveju CPK 512 str. įtvirtinto naikinamasis 90 dienų terminas nebuvo praleistas. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, procesinio termino praleidimo pasekmių taikymas nagrinėjamu atveju taptų formaliu teisės skųsti antstolių veiksmus suvaržymu, būtų nesusijęs su normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslais ir įstatymų leidėjo ketinimais kuriant nustatytą teisinį reglamentavimą, todėl skundžiama nutartis šioje dalyje yra visiškai teisėta.
17. Byloje nėra ginčo, kad antstolei B. P. realizavus L. B. turtą (205/665 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 19 300 Eur ir šią sumą patvarkymu paskirsčius L. B. kreditoriams, nebuvo padengtos VM patirtos mirusio skolininko L. B. palikimo priėmimo išlaidos. Pažymėtina, kad valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Sutiktina, kad priėmusi palikimą valstybė negali atsirasti blogesnėje finansinėje padėtyje nei buvo iki palikimo priėmimo. Šiuo atveju valstybę atstovaujanti VMI, priimdama mirusio skolininko L. B. palikimą, patyrė iš viso 979,63 Eur (už turto perėmimą ir registravimą) ir 591,20 Eur (už turto įvertinimą) išlaidų, kurios, realizavus L. B. turtą, turėjo būti padengtos vykdomosiose bylose. Bylos duomenimis, šiuo metu visas valstybės paveldėtas turtas jau realizuotas, todėl skirstydama iš turto pardavimo gautas lėšas, antstolė privalėjo atsižvelgti ir į valstybės patirtas palikimo priėmimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pareiškėja, tiek antstolė B. P. nepakankamai bendradarbiavo dėl pareiškėjos patirtų turto perėmimo išlaidų kompensavimo vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05085 klausimu, tačiau esant duomenims, kad pareiškėja dar 2014-06-23 raštu „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo“ informavo tuo metu išieškojimą iš L. B. turto vykdžiusią antstolę N. Š. (kuri 2015-11-26 Patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo prisijungė prie antstolės B. P. vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0171/14/05085) apie patirtas L. B. turto perėmimo išlaidas (v.b.l. 153), konstatuotina, kad antstolė turi atsižvelgti į jas, skirstydama iš realizuoto turto gautas lėšas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą 2015-12-01 patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05085 ir įpareigojo antstolę išieškotų lėšų paskirstymo klausimą spręsti iš naujo.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė vykdymo procesą reglamentuojančias normas, todėl suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.