- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-14
- Bylos Nr.
- 1A-138-768/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12493-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas, Sigitas Bagdonavičius
- Advokatai
- Žavinta Paunksnytė
- Kategorijos
- 2.4.6.3.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Donato Jatužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai D. V., jos gynėjai advokatei Žavintai Paunksnytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Bačiulio apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą netaikant užstato. D. V. laiduotoja paskirta A. M.. Laidavimo terminas nustatytas 1 metams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, D. V. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimas grąžintinas D. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. V. 2020-03-28, apie 13.48 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, būdama neblaivi, kai alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0236, metrologinės patikros Nr. 1172864, jai nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, vairavo jai priklausantį automobilį Ford Fusion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. birželio 5 d. nuosprendį, skiriant D. V. dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš jos automobilį Ford Fusion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai priėmė sprendimą netaikyti D. V. atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo: automobilį Ford Fusion, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistoji D. V. vairavo, kai jos kraujyje buvo nustatyta etilo alkoholio koncentracija 1,94 promilės. Ji vairavo mieste, dienos metu, gatvėje, kurioje buvo ir kitų žmonių, jos vairuotoje kelio atkarpoje visada yra pakankamai intensyvus eismas. Dėl girtumo sumažėjo jos dėmesys ir reakcija, taip ji vairuodama automobilį kėlė pavojų kitiems gyventojams bei sau. Nustatyta, kad D. V. vairuodama kliudė ir apgadino kitą transporto priemonę -nulaužė veidrodėlį bei atsitrenkdama į šaligatvį apgadino savo automobilį - prakirto abi dešinės pusės padangas. Pažymėtina, jog jau ilgą laiką valstybė skiria didelį dėmesį girtų vairuotojų visuomenei keliamiems pavojams viešinti, vykdo aktyvią veiklą šviečiant vairuotojus, kad jie nevairuotų apsvaigę, griežtina atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, tačiau D. V. į tai neatkreipė jokio dėmesio ir nesilaikė elementarių savo ir visuomenės narių saugumo taisyklių. Šioje byloje padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir mastas, lyginant jį su kitais tokios pat rūšies nusikaltimais, taip pat D. V. asmenybė, nėra išskirtiniai ir nerodo, kad pritaikytas transporto priemonės konfiskavimas būtų neteisingas ar neproporcingas, nėra jokių itin svarbių aplinkybių, rodančių šios priemonės pritaikymo akivaizdų neproporcingumą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, D. V. gynėja advokatė Ž. Paunksnytė prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. birželio 5 d. nuosprendį palikti nepakeistą, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro R. Bačiulio apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Nurodo, kad baudžiamasis įstatymas neįpareigoja teismo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, kuomet asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojo poveikio priemonių parinkimas tokiu atveju yra paliekamas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai;
3.2. D. V. praeityje nėra teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, transporto priemonę vairavo neblaivi atsitiktinai, dėl to šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ji yra linkusi sistemingai daryti šiurkščius naudojimosi transporto priemonėmis tvarkos pažeidimus, kad piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, kad ateityje darys naujus teisės pažeidimus. Pats baudžiamasis procesas D. V. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, dėl ko ji padarė išvadas, jog alkoholinių gėrimų vartojimai bet kokiu atveju gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik jai, bet ir kitiems asmenims;
Atsiliepimas
3.3. Be to, nuteistoji visiškai pripažino savo kaltę, atlygino padarytą žalą apgadinus kitą transporto priemonę, dėl nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailėjosi ir padarė atitinkamas išvadas, darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, kas leidžia daryti išvadą, kad automobilio palikimas D. V. nekels pavojaus visuomenei, kadangi jis nebuvo įgytas specialiai padaryti nusikalstamą veiką, automobilis jai buvo nupirktas jos sūnaus. Be to, teismo posėdžio metu D. V. nurodė, kad alkoholinių gėrimų tą dieną vartojo nedaug, nes buvo labai susijaudinusi dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos, pergyveno, kad gali prarasti darbines pajamas dėl to, kad negali dirbti darželyje auklėtoja, jaudinosi, kad neturės iš ko sumokėti antstoliui. Be to, kaip nurodė pati D. V., prieš sėsdama prie vairo, ji tikrai nesijautė tiek neblaivi, kad negalėtų vairuoti ir tikrai nesitikėjo, kad alkoholio matuoklis parodys vidutinį neblaivumą;
3.4. Taip pat, pirmosios instancijos teismas, neskirdamas automobilio konfiskavimo atsižvelgė ir į D. V. turtinę padėtį, į tai, kad jai šį automobilį nupirko sūnus ir į tai, kad kito automobilio pagal savo pajamas ir darbines galimybes ji įsigyti negalėtų. Be to, D. V. yra diagnozuota onkologinė liga, jos sveikatos būklė šiuo metu yra pakankamai prasta, dėl ko kartais ji pati negali nuvykti į darbą ir iš darbo į namus. Dėl šios priežasties jai nuolat tenka lankytis pas gydytojus ne tik gyvenamojoje vietoje, bet ir Nacionaliniame vėžio institute, Vilniuje, gydytis, stebėti būklę, nuolat tikrintis ir darytis tyrimus.
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, D. V. bei jos gynėja – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Prokuroras skunde neginčija D. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau kelia klausimą dėl nepritaikytų BK 72 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių turto konfiskavimą .
7. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo poveikio priemones parinko nepakankamai įvertinęs galimybę užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti D. V. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas iš dalies nepagrįstai D. V. netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir nekonfiskavo jai priklausančios transporto priemonės.
8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis), gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Šiuo aspektu teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
9. Šiuo atveju sprendimą netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog D. V. anksčiau neteista, charakterizuojama teigiamai, kad nusikalstama veika atsitiktinė. Teismo manymu, transporto priemonės palikimas asmens dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei, o jo konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y., nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė. Tokiam sprendimui pagrįsti teismas vadovavosi teismų formuojama praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018; 2K-86-895/2019). Priešingą nuomonę, kad automobilį reikia konfiskuoti, prokuroras taip pat grindė teismų praktika - tai Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-77-648/2019, 2K-186-648/2019, 2K-104-1073/2019). Išanalizavus paminėtas bei kitas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, tokias kaip 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, 2K-81-976/2019, 2K-79-511/2018, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal šiuo metų suformuotą teismų praktiką, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, transporto priemonė paprastai nekonfiskuojama, jei nustatytas girtumas žymiai neviršija ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė arba girtumas nėra sunkus, vairuotojas nelinkęs daryti šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytas pažeidimas atsitiktinio pobūdžio, asmuo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-50-788/2018). Automobilio konfiskavimas buvo netaikytas ir tuomet, kai vairavimo metu girtumas buvo artimas sunkiam, tačiau asmuo turi negalią, dėl kurios konfiskavus transporto priemonę, šeimos kasdienybė neproporcingai pasunkėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-35-719/2018). Visais kitais atvejais, kai nustatytas vairuotojo girtumas artimas sunkiam ar sunkus, vairuotojas linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir pan., transporto priemonė arba jos vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-81-976/2019, 2K-114-1073/2018, 2K-77-648/2019, 2K-186-648/2019, 2K-104-1073/2019).
10. Nuteistosios gynėja atsiliepime prašymą netaikyti konfiskavimo argumentuoja D. V. asmenybės išskirtinai teigiamu vertinimu bei jos materialinės padėties sunkumu, taip pat iš atsiliepimo argumentų matyti, kad D. V. gynėja menkina D. V. padaryto nusikaltimo pavojingumą lygindama jį su kitų asmenų padarytomis analogiškomis veikomis. Su šiais argumentais nesutiktina. Visų pirma, D. V. asmenybė buvo vertinama svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Tai, kad D. V. išimtinai teigiamai charakterizuojama, neteista, buvo viena iš sąlygų taikyti atleidimo nuo bausmės institutą. Nurodomos aplinkybės, kad transporto priemonė būtina važiuojant į gydymo įstaigas nepaneigia baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Asmuo, kuriam transporto priemonė reikalinga saviems poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti turimos transporto priemonės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams, kitiems eismo dalyviams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Kaip ir pažymėjo prokuroras apeliaciniame skunde, D. V. transporto priemonę vairavo dienos metu, miesto teritorijoje - 2020 m. kovo 28 d., 14.54 val. jai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,94 promilės girtumas, 15.07 val. nustatytas 2,11 promilės girtumas. D. V. nesuvaldžiusi automobilio atsitrenkė į šalikelėje stovinčią transporto priemonę – apgadino tiek savo, tiek kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Šie duomenys neleidžia daryti išvadų, jog nagrinėjama situacija pasižymi išskirtinėmis aplinkybėmis ir suponuotų dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo neproporcingumą. Kita vertus pažymėtina, jog turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais. Nagrinėjamu atveju matyti, kad D. V. nusikalstamą veiką, kaip jau minėta anksčiau, padarė pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio – visos šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, jog nekonfiskavus pačios transporto priemonės nebus pasiektas šiai baudžiamajai poveikio priemonei keliamas tikslas. Tokiu atveju, analizuojant BK 72 straipsnio 5 dalį, įstatymų leidėjas yra numatęs išimtį, kai galimas ne pats transporto priemonės konfiskavimas, o jos vertės konfiskavimas, t y., kai turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegijos manymu, šioje konkrečioje situacijoje, transporto priemonės kaip turto konfiskavimas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes ir D. V. asmenybę, yra netikslinga baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau tai neužkerta kelio teismui taikyti transporto priemonės vertės išieškojimo.
12. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y., atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, taikant visą transporto priemonės vertės (7960 Eur) išieškojimą, būtų nepakankamai atsižvelgta į byloje esančias D. V. teigiamas charakteristikas, taip pat į tai, kad ji nėra nuteista byloje, bet atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendimas išieškoti visą pakankamai didelę automobilio vertę šiuo atveju nebūtų proporcingas ir suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau negu yra būtina. Teisėjų kolegija, laikydamasi nuosekliai formuojamos apygardos teismo praktikos nagrinėjamu klausimu (apeliacinė nutartis byloje Nr. 1A-128-768/2020; ikiteisminio tyrimo byla Nr. V-1342485-768/2020), daro išvadą, kad D. V. skirtinas dalies turto vertės išieškojimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl nustatytina išieškotina suma - 1500 Eur. Taigi šiuo atveju paskyrus turto dalies vertės išieškojimą kartu su kita baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, toks sprendimas atitiktų teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Bačiulio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. V. transporto priemonės Ford Fusion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalies vertę atitinkančią pinigų sumą – 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) Eur.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.