Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-04-24 · Civilinė byla Nr. e2-12085-734/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-24
Bylos Nr.
e2-12085-734/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06593-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Atsakovas
L. N.
Kategorijos
  • 2.6.16.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Civilinė byla Nr. e2-12085-734/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06593-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.10; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo užsienio juridinio asmens „P. C.“ AS ieškinį atsakovei L. N. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas užsienio juridinis asmuo „P. C.“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės L. N. 2386,64 Eur perleistą skolą, 578,52 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 63,25 Eur delspinigių, 43,8 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 2386,64 Eur nuo 2018 m. vasario 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnyje nustatyta tvarka – asmeniškai (e. bylos priedo 2 l.). Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „mogo LT“ ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. L01092016/0063, pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovei teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovė priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir ją valdė bei ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „mogo LT.

Bylos duomenimis, UAB „mogo LT“ Sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų nutraukė 2017 m. rugpjūčio 9 d. Nustatyta, kad UAB „mogo LT“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. pardavė Transporto priemonę už 600 Eur ir šia suma sumažino atsakovės bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną sudarė 2986,64 Eur, skolos likutis po Transporto priemonės pardavimo yra 2386,64 Eur.

UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. Skolų perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk M. S. OU, o 2017 m. kovo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01-1 Risk M. S. OU perleido reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą ieškovui „P. C.“ A. I. 2018 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisės į atsakovės įsiskolinimą perleidimą ir paragino sumokėti įsiskolinimą ieškovui (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota pranešimu. Be to, teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tarp kurių yra ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011; CK 6.109 straipsnio 7 dalis), taigi laikytina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą.

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje numatyta, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. UAB „mogo LT“ dėl atsakovės nevykdymo savo įsipareigojimų, sutartinės prievolės pažeidimų nutraukė sutartį. Atsakovė sutarties nutraukimo teismine tvarka neginčijo, todėl laikytina, jog sutarties nutraukimas dėl esminių sutarties pažeidimų yra galiojantis. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, 6.81 straipsniu, ieškovui iš atsakovės priteistina 2386,64 Eur skola.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 578,52 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (2386,64 Eur) nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. (sutarties nutraukimo) iki 2018 m. vasario 27 d. (ieškinio surašymo dienos). Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte nustatyta metinė palūkanų norma – 43,8 procentai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 578,52 Eur palūkanų.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Atsakovė lizingo sutarties 13.2 punktu įsipareigojo už skolos grąžinimo termino praleidimo dieną mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 63,25 Eur delspinigių už skolos grąžinimo termino praleidimą (už 53 dienas) yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovui iš atsakovės priteistina 63,25 Eur delspinigių.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 43,8 procento mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 2386,64 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2018 m. vasario 27 d. (ieškinio surašymo dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 43,8 procento metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2386,64 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2018 m. vasario 27 d. (ieškinio surašymo dienos) iki visiško šios sumos grąžinimo dienos (CK 6.872 straipsnis).

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 66 Eur žyminis mokestis (LR CPK 79 str., 93 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo užsienio juridinio asmens „P. C.“ AS ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui užsienio juridiniam asmeniui „P. C.“ AS, į. k. 11919806, iš atsakovės L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 2386,64 Eur skolą, 578,52 Eur palūkanas, 63,25 Eur delspinigius, 43,8 proc. dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo negrąžintos 2386,64 Eur nesumokėtos finansavimo sumos, skaičiuojamas nuo 2018 m. vasario 27 d. iki visiško skolos grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (3028,41 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 68 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė