Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-07-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-16012-1154/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-07
Bylos Nr.
e2YT-16012-1154/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11439-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Navickytė
Pareiškėjas
V. J. D.
Suinteresuotas asmuo
D. A., valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-16012-1154/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11439-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. A. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas V. J. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad pareiškėjas priėmė mirusios sutuoktinės N. D. palikimą – 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, – pradėdamas faktiškai jį valdyti po N. D. mirties. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 12 d. mirė jo sutuoktinė ir suinteresuoto asmens D. A. mama N. D., ji testamento nepaliko. Pareiškėjas su N. D. 1956 m. balandžio 14 d. sudarė santuoką, o 2000 m. lapkričio 28 d., būdamas santuokoje, nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Bute sutuoktiniai nuo 2002 m. gruodžio 20 d. yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, nuo 2019 m. vasario 6 d. jame gyvena ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą ir pareiškėjo bei mirusiosios dukra D. A.. Po N. D. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo D. A. nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties iki šiol gyvena ir faktiškai valdo butą, naudojasi mirusiajai priklausiusia buto dalimi, jos daiktais, rūpinasi butu ir jį prižiūri, todėl mano, kad yra priėmęs N. D. palikimą faktiškais veiksmais pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo D. A. sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime patvirtinamos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis gyvena bute, kurio 1/2 dalis priklausė mirusiajai N. D., jį prižiūri ir rūpinasi, moka su buto išlaikymu susijusius mokesčius. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad po N. D. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą ar teismą nesikreipė.

3. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas nurodo, kad neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jei teismas, išnagrinėjęs bylą, iš byloje esančių įrodymų visumos įsitikins, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123 ir 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas V. J. D. yra N. D., mirusios 2020 m. lapkričio 12 d., sutuoktinis. Gyventojų registro duomenimis, V. J. D. ir N. D. santuoka įregistruota 1956 m. balandžio 14 d. Santuokos metu V. J. D. ir N. D. įsigijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas V. J. D. vardu (įregistravimo pagrindas – 2000 m. lapkričio 28 d. gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažyma Nr. 3 ir 2000 m. gruodžio 19 d. perdavimo–priėmimo aktas). N. D. 2020 m. lapkričio 12 d. mirė. Iš Testamentų registro duomenų matyti, kad N. D. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų jos sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus m. 29-ojo notaro biuro notarės Svajonės Šaltauskienės 2022 m. balandžio 13 d. rašte dėl liudijimo pateikimo Nr. S-69 nurodyta, kad notaro biure nėra užvestos N. D. paveldėjimo bylos.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo gyvenamąją vietą kartu su sutuoktine deklaravo nuo 2002 m. gruodžio 20 d. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas toliau liko gyventi nurodytame bute ir tęsė naudojimąsi butu, pradėtą dar iki sutuoktinės mirties, taip pat naudojosi po sutuoktinės mirties bute likusiais kilnojamaisiais daiktais, rūpinosi butu ir jį prižiūrėjo. Šias aplinkybes atsiliepime į pareiškimą patvirtino ir pareiškėjo V. J. D. bei mirusiosios N. D. dukra D. A.. Aplinkybę, kad pareiškėjas neturi įsiskolinimų ir yra tinkamai ir laiku atsiskaitęs už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suteiktas komunalines paslaugas, taip pat patvirtina 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos 2022 m. balandžio 10 d. pažyma Nr. 220410/1.

7. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą nustatyti palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti faktą, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti N. D. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodytų motyvų pagrindu pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė mirusios sutuoktinės N. D. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas N. D. palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo V. J. D. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po N. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. lapkričio 12 d. priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui V. J. D. nustatytinas N. D. palikimui priimti.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Navickytė