Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma pratęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, V. M. gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą dėl V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenamąją vietą deklaravusiai ir faktiškai gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimas pratęsti V. M. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teikime nurodoma, kad VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija 2020 m. spalio 7 d. įvertino V. M. ambulatorinį gydymą bei psichinę būseną. Laikotarpiu nuo paskutinio teismo posėdžio 2020 m. kovo mėnesio, kai įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis dėl priverstinio ambulatorinio gydymo, V. M. pati vizitams pas gydytoją ar telefoniniam kontaktui nerodė jokios iniciatyvos. Psichinėje pacientės būsenoje nėra jokių esminių pokyčių, vyrauja mažai prognozuojamas elgesys, kurį pati suvaldyti nepajėgi, vaistai duoda tik dalinį efektą. Ligonė visais galimais būdais stengiasi ištrūkti iš namų, prašinėja pinigų viešose vietose, leidžia juos saldumynams. Jei netenkinamos jos užgaidos, bado save peiliu, žaloja save žirklėmis. Keletą kartų vežta į somatinį stacionarą dėl galvos sužalojimų po epilepsijos priepuolių.

Teismo posėdžio metu VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė parodė, kad V. M. mama grįžo po stiprios onkologinės ligos gydymo, dukters negali valdyti, dukra gali pabėgti iš namų. Problema ta, kad V. labai išsprūsta iš namų, mama negali jos pagauti. Ji nustumia mamą ir prapuola 2-3 valandoms, kartais grįžta sveika su saldumynais, kartais tenka vykti parsivežti iš ligoninės. Nurodė, kad V. M. buvo susižalojusi galvą epilepsijos metu. Pabėgimai vyksta tada, kai turi įvykti epilepsijos priepuolis, ji pati vaistų negeria. Dabar priepuoliai būna kartą per mėnesį. Taip pat yra pavojus, kad ja gali pasinaudoti vyrai, nes ji prašo pinigų. Mama sakė, kad V. M. piniginėje visada yra nemažai pinigų. Jeigu ji ko negauna, pradeda muštis. Yra duomenų, kad dabar save mažiau žaloja, bet slepiasi, atsisako valgyti, naktį valgo pasislėpusi, ką prisiperka. Ji pati buvo nuvykus į V. M. namus, matė, kad V. M. nerodo jokios iniciatyvos. Ji mėgsta pasislėpti, nenori dalyvauti bendrijos „Viltis“ užsiėmimuose, ji prapuola, pasislepia spintoje, lovoje, darbuotojai bijo, kad atsitiks nelaimė. Šiuo momentu bandys sutvarkyti jos dokumentus dėl silpnaprotystės, gal apgyvendins socialiniuose namuose, nes ji neklauso nei sesių, o mamos sveikata sunki. Po dviejų iššokimų pro langą, trečią kartą ji buvo pagauta, kad neiššoktų. Mama visas rankenėles nuėmė. Mano, kad šiuo metu užteks ir ambulatorinio gydymo, nes kai gauna vaistus, ji ramesnė, sesuo daugiau prižiūrės. Prašo tenkinti teikimą.

Teismo posėdžio metu prokurorė, įvertinusi gydymo įstaigos išvadą, išklausiusi gydymo įstaigos atstovės išsakytą nuomonę, prašė teikimą tenkinti ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Teismo posėdžio metu V. M. gynėjas advokatas Viktoras Kičiatovas, atsižvelgdamas į ginamosios interesus, sutiko su teikimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis, BK 98 straipsnio 6 dalis).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį V. M. buvo gydoma priverstinai ambulatoriškai. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija 2020 m. spalio 7 d. įvertinusi tai, kad V. M. psichinėje būsenoje nėra jokių esminių pokyčių, vyrauja mažai prognozuojamas elgesys, kurį pati suvaldyti nepajėgi, vaistai duoda tik dalinį efektą, ji visais galimais būdais stengiasi ištrūkti iš namų, prašinėja pinigų viešose vietose, leidžia juos saldumynams, jei netenkinamos jos užgaidos, bado save peiliu, žaloja save žirklėmis, keletą kartų vežta į somatinį stacionarą dėl galvos sužalojimų po epilepsijos priepuolių, rekomenduoja pratęsti V. M. priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą šešiems mėnesiams (t. 2, b. l. 23). Teismo posėdžio metu VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė D. M. paaiškino, kad V. M. nuolat bėga iš namų, mama jos negali sulaikyti, nes pati yra silpna dėl ligos. V. M. neklauso net sesių. V. M. kartą per mėnesį būna epilepsijos priepuoliai. Ji vaistų pati negeria. Dabar V. M. save mažiau žaloja, bet slepiasi, atsisako valgyti, naktį valgo pasislėpusi, ką prisiperka. V. M. nerodo jokios iniciatyvos. Nenori dalyvauti bendrijos „Viltis“ užsiėmimuose. Nurodė, kad yra tvarkomi dokumentai dėl silpnaprotystės V. M. nustatymo. Tokiu atveju bus galima ją apgyvendinti socialiniuose globos namuose. Mano, kad šiuo metu ambulatorinio gydymo užteks, nes kai gauna vaistus, ji yra ramesnė. Teismo posėdžio metu V. M. gynėjas advokatas Viktoras Kičiatovas atsižvelgdamas į ginamosios interesus, sutiko su teikimu. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą tenkinti ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, darytina išvada, kad V. M. sveikatos būklė nepasikeitė, jai reikalingas gydimas ir medicininė priežiūra. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gydytojų komisija padarė išvadą, jog būtina pratęsti V. M. taikomą priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą šešiems mėnesiams, įvertinusi V. M. ligos eigą bei jo psichinę būseną, sprendžia, kad priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, pavestas atlikti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, Galinio Pylimo g. 3, Klaipėda, turi būti pratęstas šešiems mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

tenkinti viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą.

Pratęsti V. M. 2019 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (bylos Nr. M1-306-963/2019) paskirtą ir 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (bylos Nr. T-102-963/2020) pratęstą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, pavestą atlikti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, Galinio Pylimo g. 3, Klaipėda.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.