Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. K. parodė, kad jos dukra V. M. ją ir anksčiau puldavo, stumdavo. Anksčiau dėl jos poelgio jai medicinos pagalbos nereikėdavo, tačiau šį kartą reikėjo kviesti medikus, nes dukra jai peiliu perpjovė dilbį. Paaiškino, kad tą dieną dukra, būdama virtuvėje, pasiėmė peilį į rankas, nes norėjo pradurti plastmasinį butelio kamštelį. Ji, norėdama apsaugoti dukrą, kad ši nesusižalotų, paprašė dukros atiduoti peilį, bet ši ją puolė. Psichologai jai paaiškino, kad jos dukra galvojo, kad ji ją puls su tuo peiliu. Po visko dukra numėgo į kambarį, nes nesuprato, kas įvyko, o kai pamatė kraują, pradėjo save badyti, nes buvo išsigandusi. V. sakė, kad turi sau atkeršyti už tai, kad sužalojo ją. Nurodė, kad dukra dėl įvykio labai išgyvena. Policijos pareigūnai dukrą sulaikė. Pažymėjo, kad ji gyvena su trimis savo dukromis. Kitos dvi dukros yra vyresnės. Iš visų jos dukrų tik V. M. turi sveikatos sutrikimų. V. gali pulti ant jos, nes ji negali apsiginti nuo dukros, dukra ją stumdo. V. kelia grėsmę ir seserims, nes su jomis konfliktuoja. Kartą V. jau buvo užpuolusi seserį, tada taip pat buvo kraujo, teko kviesti medikus, policiją, kuri dukrą išsivežė. V. elgiasi neadekvačiai, mėto pro langą žalią mėsą. Dėl to su ja barasi kaimynai. Ji dukrą įspėjo, kad taip nesielgtų, tačiau dukra supyko ir ją apsuko, ji susimušė kelį, negalėjo vaikščioti. Kai V. paguli ligoninėje mėnesį, pasidaro ramesnė. Šiuo metu V. kartą per mėnesį lankosi pas neuropatologą, nuolat geria vaistus, raminančius nakčiai. Ji prižiūri, kad dukra išgertų vaistus. Pažymėjo, kad kai ji pati būna darbe, nežino, kas darosi namuose, nes dukra nors jai ir uždrausta, išeina iš namų. Išėjusi iš namų prašo pinigų iš žmonių.

Apklausta įtariamąja, ikiteisminio tyrimo metu, V. M. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. namuose buvo tik su mama. Būdama virtuvėje pasiėmė virtuvinį peilį, kuriuo norėjo padaryti skylutę plastikiniame butelyje. Ji norėjo pro langą iš butelio laistyti vandeniu ant kieme buvusių mergaičių. Kai peiliu dūrė skylę butelio kamštelyje, mama pareikalavo atiduoti peilį. Tai ją sunervino ir ji peiliu užsimojo prieš mamą ir juo perbraukė mamai per ranką. Pamatė, kad žaizda pradėjo kraujuoti. Atėjusi į kambarį paėmė tualetinį popierių, kuriuo mama valėsi kraują, o tuo metu ji tuo pačiu peiliu įsidūrė sau į kairę ranką. Ji jautė kaltę, kad mamai padarė skaudžiai, todėl tokiu būdu nusibaudė save. Mama prašė, kad ji savęs nežalotų, tačiau ji mamos neklausė ir kelis kartus dar įdūrė sau į kairę ranką. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, kurie ją išsivežė į policiją. (b. l. 80).

2018 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1540/2018(03) nurodyta, kad L. K. nustatytas sužalojimas - paviršinė pjautinė žaizda kairio dilbio išoriniame - nugariniame paviršiuje. Nustatytas sužalojimas padarytas paveikus dilbį aštriu pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/įrankiu - vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas - nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (b. l. 39).

2018 m. rugpjūčio 30 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad pagal V. M. pranešimą policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą L. K., kuriai buvo matyti kraujuojantis kairės rankos dilbis, paaiškino, kad dukra V. M., kuri serga psichine liga, galimai liga paūmėjo, peiliu perpjovė kairės rankos dilbį, taip sukeldama fizinį skausmą. Įvykio vietoje paimtas peilis, kuriuo buvo sužalota L. K.. (b. l. 16-17).

2018 m. rugpjūčio 31 d. Apžiūros protokole aprašytas įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini), paimtas peilis. (b. l. 40-42)

2018 m. rugpjūčio 31 d. Apžiūros protokole aprašytas įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip nustatyta, L. K. paaiškinimai apie rankos sužalojimo aplinkybes, kuri teigė, kad peiliu sužalojo dukra. (b. l. 51-52).

2019 m. vasario 5 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. 95TPK-47 konstatuota, kad V. M., atliekant procesinius veiksmus, gali suteikti informaciją apie faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Ji gali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus. (b. l. 142).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-326/2018 nurodyta, kad V. M. nuo vaikystės nustatytas lengvas protinis atsilikimas (įgimta silpnaprotystė), epilepsija. V. M. nepaisant defektinio intelekto turėjo galimybę suprasti savo veiksmų esmę, bet dėl ryškiai sutrikusios impulsų kontrolės, nesugebėjimo numatyti savo veiksmų esmės negalėjo valdyti savo veiksmų. Šiuo metu V. M. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su ryškiu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu atkreipti dėmesį ir gydyti, epilepsija. V. M. gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (procesiniuose veiksmuose) yra apsunkintas. V. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (b. l. 123-126).

Teismo psichiatras ekspertas D. T. teismo posėdžio metu patvirtino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadą, ją palaikė. Parodė, kad V. M. nustatytas įgimtas lengvas protinis atsilikimas, žemutinė riba, visai netoli iki vidutinio protinio atsilikimo. Jos intelektiniai gebėjimai pakankami, kad ji galėtų suprasti, kad negalima peiliu badyti ar kitaip žaloti kito asmens. Tai V. M. supranta. Bet šiuo atveju, kai yra organiniai centrinės nervų sistemos pakitimai, išsivysto epilepsinis sindromas. To pasekoje gaunamas labai ryškus asmenybės pakitimas, asmenybės sutrikimai. Tada žmogus sunkiai geba valdyti savo impulsus. Tai yra valios pakenkimas. Pažymėjo, kad tuo momentu ji negalėjo valdyti savo veiksmų esmės. Dėl silpnaprotystės ji gali suteikti tik faktinius duomenis apie įvykį. Dėl gydymo paaiškino, kad - silpnaprotystė negydytina, bet elgesį galima šiek tiek koreguoti medikamentais. Atsižvelgdamas į tai rekomenduoja V. M. taikyti ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą. Toks stebėjimas įpareigoja dalyvauti psichikos sveikatos priežiūroje psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, koreguojant medikamentinį gydymą, nes jis negali apylinkės psichiatrui nurodyti, kokius vaistus paskirti. Pažymėjo, kad yra vaistai, kuriuos užtenka vieną kartą per mėnesį suleisti. Dėl epilepsijos nėra tokių vaistų, bet dėl impulsų kontrolės tikrai pakaktų ambulatorinio gydymo su griežtesne priežiūra. Taip pat pažymėjo, kad ambulatoriniame stebėjime dalyvauja socialinis darbuotojas, medicinos slaugytoja, pats gydytojas.