Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. T-102-963/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
T-102-963/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42008-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Advokatai
Viktoras Kičiatovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-102-963/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42008-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 2.10.11. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovei S. G.,

asmeniui, kuriam prašoma pratęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, V. M., jos mamai L. K. ir gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą dėl V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenamąją vietą deklaravusiai ir faktiškai gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi (bylos Nr. M1-306-963/2019) pripažinus, kad V. M. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką, būdamas nepakaltinama, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pagal gyvenamąją vietą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

2020 m. sausio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimas pratęsti V. M. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teikime nurodoma, kad VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija 2020 m. sausio 27 d. įvertino V. M. ambulatorinį gydymą bei psichinę būseną. Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėnesio, kai įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartis dėl priverstinio ambulatorinio gydymo, V. M. keturis kartus gydėsi psichiatrijos stacionare, iš jų du kartus po to, kai iššoko namuose pro langą ir patyrė lūžius. V. M. serga organiniu asmenybės sutrikimu su išreikštomis disforinėmis reakcijomis. Psichinė būsena nėra stabili, ambulatorinis gydymas buvo trumpalaikis.

Teismo posėdžio metu VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė parodė, kad V. M. pripažinta neveiksnia, jos globėja paskirta jos mama, kuri turi užtikrinti jos priežiūrą. Kol jos mama nedirbo, priežiūra buvo geresnė. Kai jos mama pradėjo dirbti, V. M. pasilieka viena namuose, tada priežiūra yra ne tokia nuosekli. Medikamentais jos elgesį sunku paveikti, nes yra grubūs pakeitimai dėl epilepsijos. Tuo metu, kai ji negauna, to ko nori, ji gali griebtis bet kokių priemonių, kad tai gauti. V. M. gali išeiti iš namų, kavinėse prašinėti iš žmonių pinigų, jei nori kažką nusipirkti, pavyzdžiui saldainių. Gali už pinigus pateikti savo dokumentus, taip pasinaudojant jos dokumentu buvo įsigytas telefonas, už kurį dabar turės mokėti jos mama. Pažymėjo, kad po Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties įsigaliojimo ji V. M. matė gana trumpai, nes V. M. daug laiko praleido ligoninėje, kadangi po iššokimo iš trečio aukšto buvo patyrusi sužalojimų ir kaulų lūžių. Kai viskas sugijo, V. M. grįžo namo, bet netrukus dar kartą iššoko pro savo namų langą, t. y. iš trečio aukšto. Vėl gydėsi ligoninėje kaulų lūžius. Todėl jos gydymas komplikuotas. Atlikus tyrimus, konsultacijas prieš nukreipiant darbingumo lygiui nustatyti, t. y. nustačius 20 procentų darbingumo lygį, specialieji poreikiai jai nebuvo nustatyti, kadangi to neįmanoma nustatyti dėl ligos pobūdžio, kadangi pagrindinė liga yra protinis atsilikimas, o dėl epilepsijos ryškus asmenybės sutrikimas. Jos elgesys nestabilus ir jo nepavyksta stabilizuoti, taigi rezultatų nėra. Nurodė, kad jeigu elgesys ir savijauta nesikeis, teoriškai neatmetama galimybė ateityje kreiptis dėl stacionaraus gydymo. Šiuo metu dar yra kreipiamasi dėl ambulatorinio gydymo, nes ji dėl traumų ir taip buvo stacionarioje priežiūroje.

Teismo posėdžio metu prokurorė, išklausiusi proceso dalyvius, prašė teikimą tenkinti ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Teismo posėdžio metu V. M. parodė, kad ji dabar gydosi. Šiuo metu jaučiasi gerai, tik truputį skauda galvą. Gyvena su mama ir sese. Lanko dienos centrą, kuriame dirba darbelius. Dar būna priepuolių, bet kai geria vaistus, jaučiasi geriau ir mažiau priepuolių būna.

Teismo posėdžio metu V. M. mama L. K. parodė mananti, jog jos dukrai gydymas reikalingas. Parodė, kad kai jai užeina priepuoliai, dukros neįmanoma sustabdyti ar perkalbėti. Tada reikia kviesti pagalbą, t. y. policiją, kad ji suvoktų, kad taip negalima elgtis, tada jai tai bandoma paaiškinti priverstiniu būdu. Pažymėjo, kad dukra šiuo metu geria vaistus, kurie jai padeda, nes tada būna mažiau priepuolių.

Teismo posėdžio metu V. M. gynėjas advokatas Viktoras Kičiatovas parodė, kad neturi kompetencijos spręsti ar medicinos priežiūra reikalinga, ar ne, todėl išklausęs gydančios gydytojos nuomonę, dėl teikimo tenkinimo palieka teismui spręsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis, BK 98 straipsnio 6 dalis).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį, kurią V. M. buvo gydoma priverstinai ambulatoriškai. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija 2020 m. sausio 27 d. įvertinusi tai, kad V. M. psichinė būsena nėra stabili, ambulatorinis gydymas buvo trumpalaikis, rekomenduoja pratęsti V. M. priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą šešiems mėnesiams (t. 1, b. l. 190). Teismo posėdžio metu VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė S. G. paaiškino, kad atlikus tyrimus, specialieji poreikiai V. M. nebuvo nustatyti, kadangi dėl ligos pobūdžio, t. y. dėl protinio atsilikimo, to neįmanoma nustatyti. Medikamentais jos elgesį sunku paveikti, nes yra grubūs pakeitimai dėl epilepsijos, todėl dar reikia pratęsti gydymą V. M.. Pažymėjo, kad V. M. globėja yra paskirta jos mama, kuri turi užtikrinti jos priežiūrą. Teismo posėdžio metu V. M. paaiškino, kad kai geria vaistus, jaučiais geriau, tada būna mažiau priepuolių. Teismo posėdžio metu V. M. mama L. K. parodė, kad jos dukrai gydymas reikalingas, nes dukros neįmanoma sustabdyti ar perkalbėti, kai jai užeina priepuoliai, tada reikia kviesti pagalbą, t. y. policiją, kad ji suvoktų, kad taip negalima elgtis, tada jai tai bandoma paaiškinti priverstiniu būdu. Pažymėjo, kad dukra šiuo metu ji geria vaistus, kurie jai padeda, nes tada būna mažiau priepuolių. Teismo posėdžio metu V. M. gynėjas advokatas Viktoras Kičiatovas dėl teikimo tenkinimo paliko spręsti teismui. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą tenkinti ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, darytina išvada, kad V. M. sveikatos būklė nepasikeitė, jai reikalingas gydimas ir medicininė priežiūra. Pažymėtina, kad pati V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai ji geria vaistus jaučiasi geriau ir būna mažiau priepuolių. Tai patvirtino ir jos mama L. K.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gydytojų komisija padarė išvadą, jog būtina pratęsti V. M. taikomą priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą šešiems mėnesiams, įvertinusi V. M. ligos eigą bei jo psichinę būseną, sprendžia, kad priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, pavestas atlikti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, Galinio Pylimo g. 3, Klaipėda, turi būti pratęstas šešiems mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

tenkinti viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą.

Pratęsti V. M. 2019 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (bylos Nr. M1-306-963/2019) paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, pavestą atlikti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, Galinio Pylimo g. 3, Klaipėda.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė