- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-14
- Bylos Nr.
- e2-2611-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02358-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VĮ Turto banko
- Ieškovas
- Mažeikių jaunimo
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui J. M., atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. A., atsakovo VĮ Turto banko atstovui R. I.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir VĮ Turto bankui dėl reikalavimo teisių perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti reikalavimo teisės perleidimo į Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro 4 624,50 Eur skolą bei priskaičiuotus 38,64 Eur delspinigius 2016-05-04 sandorį, sudarytą remiantis 2008-09-10 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (7.22-52-08)-T5-43)-D6-14 pagrindu, negaliojantį nuo jo sudarymo momento (sutarties 1.2 str.) bei pripažinti negaliojantį jo pagrindu įformintą 2016-05-04 Reikalavimo teisės į Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro skolą ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktą Nr. E11-3, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (pradinis kreditorius) bei VĮ Turto bankas (naujasis kreditorius) dėl minėtos skolos ir delspinigių perleidimo nuo jo sudarymo momento; pripažinti reikalavimo teisės perleidimo į Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro 126 181,52 Eur skolą bei priskaičiuotus 1 021,95 Eur delspinigių 2016-10-19 sandorį, sudarytą remiantis 2008-09-10 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (7.22-52-08)-T5-43/D6-14 pagrindu, negaliojantį nuo jo sudarymo momento (sutarties 1.2 str.) bei pripažinti negaliojantį jo pagrindu įformintą 2016-10-19 Reikalavimo teisės į Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro skolą ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktą Nr. E11-5, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (pradinis kreditorius) ir VĮ Turto bankas (naujasis kreditorius) dėl minėtos skolos ir delspinigių perleidimo nuo jo sudarymo momento.
Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sandoriai pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, nes ieškovas nebuvo informuotas ne tik apie juos, bet apie ir apie pačią skolą pirminiam kreditoriui – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – ir SADM). Ieškovui nebuvo tinkamai įteikti dokumentai – Europos socialinio fondo agentūros 2016 m. vasario 29 d. ,,Siūlymų grąžinti lėšas“ forma Nr. G02, 2016 m. kovo 1 d., patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio (reg. Nr. PV56-1383) ir 2016 m. birželio 3 d. potvarkis Nr. A3-76 (šiais dokumentais buvo pareikalauta, kad ieškovas grąžintų netinkamai naudojamas ES lėšas). Tokiu būdu, anot ieškovo, jam buvo iš esmės apribota galimybė įvertinti skolos sudarymo mechanizmą, paruošti atsikirtimus bei apskųsti atitinkamus SADM aktus (nebuvo laikytasi ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos). Kadangi ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie skolos susidarymą pirminiam kreditoriui tai skolos perleidimas yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.
Nurodė, kad ieškovui buvo įteikta pažeidimo tyrimo išvada, kurioje nurodyti visi nustatyti pažeidimai, todėl ieškovas galėjo ir turėjo suvokti, kad pagal nustatytus pažeidimus siūloma SADM susigrąžinti suma bus patvirtinta. Ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų apskųsti pažeidimo tyrimo išvadą, nesiekė bendradarbiauti su SADM svarstant minėtą išvadą. Teismas administracinėje byloje Nr. eI-2983-790/2017 nustatė, kad „po Potvarkio priėmimo prie duomenų mainų svetainės pareiškėjas buvo prisijungęs tris kartus 2016 m. rugpjūčio 16 d. Pranešimų įteikimo procedūros pažeidimai turi būti vertinami kaip neesminiai, nesudarantys savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamus reikalavimo teisių perleidimo sandorius pripažinti negaliojančiais.
Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepimu į ieškinį prašė nutraukti bylos nagrinėjimą CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu, o jeigu teismas nuspręstų nagrinėti bylą iš esmės – ieškinį atmesti; skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).
Atsiliepimas
Nurodė, kad šis ieškinys pateiktas po to, kai Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-412-440/2017 tenkino VĮ Turto banko ieškinį 133 572,84 Eur skolos iš Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro priteisimo. Ieškovas administracine tvarka skundė jam nepalankius Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Europos socialinio fondo agentūros nutarimus dėl lėšų grąžinimo, tačiau administraciniai teismai konstatavo, jog praleistas apskundimo terminas. Iš esmės analogišką pagrindą, neva neteisėtai priimtus nutarimus išieškoti skolą, ieškovas dar kartą nurodo nagrinėjamoje byloje, t.y. trečią kartą analogišku pagrindu inicijuojamas bylos nagrinėjimas, nors Šiaulių apygardos teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė ieškovo reikalavimus. Taigi, tokiu būdu ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, atsakovų atstovai prašė ieškinio netenkinti, atsakovo VĮ Turto bankas atstovas nebeprašė ieškovui skirti baudą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. A1-264 ieškovui buvo skirtos Europos Sąjungos fondų lėšos projektui Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134 „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys mažeikiečiai“ įgyvendinti. 2012 m. liepos 2 d. buvo sudaryta Projekto finansavimo ir administravimo sutartis tarp Ministerijos, Europos socialinio fondo agentūros ir ieškovo. Vadovaujantis Sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 papunkčiu, ieškovui buvo išmokėtas 30 procentų Ieškovui skirto finansavimo dydžio avansas. Atsakovui nepateikus išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų 4624,5 Eur išmokėto avanso sumai, Europos socialinio fondo agentūra pateikė SADM 2016 m. vasario 29 d. Siūlomų grąžinti lėšų formą Nr. G02, siūlydama ministerijai susigrąžinti 4 624,50 Eur išmokėto, bet nepanaudoto avanso. SADM, patvirtino 2016 m. vasario 29 d. Siūlomų grąžinti lėšų formą Nr. G02 ir 2016 m. kovo 1 d. Lėšų gražinimo sąlygose Nr. G02/PV56-1383 įpareigojo ieškovą iki 2016 m. kovo 31 d. grąžinti j Lėšų grąžinimo sąlygose nurodytą kredito įstaigos sąskaitą 4 624,5 Eur išmokėto avanso. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2016 m. birželio 3 d. potvarkiu Nr. A3-76 ieškovas buvo įpareigotas per 90 kalendorinių dienų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai grąžinti 126 181,52 Eur. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi 2008 m. rugsėjo 10 d. sudarytos reikalavimų teisių perleidimo sutartimi Nr. (7.22-52-08)-T5-43/D6-14, 2016 m. gegužės 4 d. su VĮ Turto banku sudarė sandorį dėl reikalavimo teisės į Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro 4 624,50 Eur skolą ir 38,64 Eur delspinigių perleidimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi 2008 m. rugsėjo 10 d. sudarytos reikalavimų teisių perleidimo sutartimi Nr. (7.22-52-08)-T5-43/D6-14, 2016 m. spalio 19 d. su VĮ Turto banku sudarė sandorį dėl reikalavimo teisės į Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro 126 181,52 Eur skolos ir 1021,95 delspinigių perleidimo.
Ieškovas ginčija reikalavimo teisės perleidimo sandorius.
Pažymėtina, kad tai nėra pirmas teisminis ginčas tarp tų pačių šalių, kuriame ieškovas teigia, kad Europos socialinio fondo agentūros 2016 m. vasario 29 d. ,,Siūlymų grąžinti lėšas“ forma Nr. G02 ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio ir 2016 m. birželio 3 d. potvarkis Nr. A3-76 jam nebuvo įteikti tinkamai, todėl jie yra neteisėti. Tarp tų pačių šalių buvo nagrinėtos tokios bylos: 1) Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-412-440/2017 pagal ieškovo VĮ Turto bankas ieškinį atsakovui Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centrui dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Europos socialinio fondo agentūra (2017 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai, sprendimas dar nėra įsiteisėjęs); 2) Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla eI-2983-790/2017 pagal pareiškėjo Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro skundą atsakovams valstybės įmonei Turto bankui, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Europos socialinio fondo agentūrai „EFISA“ dėl sprendimų panaikinimo (2017 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakyta priimti skundą); 3) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eAS-493-502/2017, pagal pareiškėjo Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties (2017 m. birželio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis palikta nepakeista). Be to, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsisakė priimti pareiškėjo Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-493-502/2017 dėl sprendimų panaikinimo (Administracinė byla Nr. eP-65-438/2017).
Administracinėse bylose Nr. eI-2983-790/2017 ir eAS-493-502/2017 priimtos nutartys jau yra įsiteisėję, taigi jose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šiai bylai ir teismas vadovausis minėtose bylose nustatytomis aplinkybėmis (CPK 182 str. 2 p.).
Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centras Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti: 1) Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir Agentūra) parengtą 2016 m. vasario 29 d. ,,Siūlymų grąžinti lėšas“ formą Nr. G02, 2016 m. kovo 1 d. patvirtintą Ministerijos kanclerio (reg. Nr. PV56-1383) (toliau – ir Forma Nr. G02); 2) Ministerijos kanclerio 2016 m. birželio 3 d. potvarkį Nr. A3-76 (toliau – ir Potvarkis); ieškovas taip pat prašė atnaujinti Agentūros 2016 m. vasario 29 d. Pažeidimo tyrimo išvados, pavadintos „Siūlymas grąžinti lėšas“ formą Nr. G02, patvirtintos Ministerijos kanclerio (reg. Nr. PV56-1383) ir Ministerijos 2016 m. birželio 3 d. kanclerio potvarkio Nr. A3-76 skundo padavimo terminą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas, nurodė, kad Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centras vėliausiai 2016 m. gruodžio 12 d. kartu su ieškiniu dėl lėšų grąžinimo iš Šiaulių apygardos teismo gavo skundžiamus Formą Nr. G02 ir Potvarkį bei su jais susipažino. Kadangi skundą teismui pareiškėjas elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė 2017 m. kovo 23 d., ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo teismui terminas yra praleistas. Įvertinęs tai, kad skundo padavimo teismui terminas praleistas ženkliai (mažiausiai trimis mėnesiais), skundžiama Forma Nr. G02 patvirtinta 2016 m. kovo 1 d., Potvarkis priimtas 2016 m. birželio 3 d., informacija apie grąžintinas lėšas buvo patalpinta duomenų mainų svetainėje, prie kurios Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centras, kaip Projekto vykdytojas, turėjo teisę prisijungti, nesant duomenų, kad po 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėjo (Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro) atstovė – direktorė negalėjo vykdyti savo funkcijų, teismas vertino, kad pareiškėjas veikė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, todėl konstatavo, kad skundo padavimo terminas yra praleistas dėl nepagrįsto delsimo kreiptis į teismą, ir tai yra kliūtis jį atnaujinti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis palikta nepakeista. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo (Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro) direktorė sirgo iki 2016 m. gruodžio 14 d., įrodymų, dėl kokių priežasčių neturėjo galimybės pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui kreiptis su skundu į teismą, pareiškėjas nepateikė. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad direktorės liga buvo tokio pobūdžio, jog sutrukdė jai pačiai ar per atstovą kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo.
Iš šių Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių matyti, kad nors ieškovas apie jo atžvilgiu priimtus aktus – Formą Nr. G02 ir Potvarkį (vėliausiai) ir sužinojo 2016 m. gruodžio 12 d., tačiau jų laiku neapskundė, o teismai neatnaujino termino tiems aktams apskųsti, nes konstatavo, jog terminas praleistas dėl nesvarbių priežasčių. Taigi, Europos socialinio fondo agentūros 2016 m. vasario 29 d. parengta ,,Siūlymų grąžinti lėšas“ forma Nr. G02 ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2016 m. birželio 3 d. potvarkis Nr. A3-76, įpareigojantys ieškovą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai grąžinti lėšas, yra galiojantys, todėl sukelia atitinkamas teisines pasekmes ir yra privalomi ieškovui.
Esant šioms aplinkybėms visi ieškinyje nurodyti teiginiai, susiję su Formos Nr. G02 ir Potvarkio neteisėtumu, yra nepagrįsti.
Nors Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimas c. b. Nr. e2-412-440/2017 dar nėra įsiteisėjęs, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir minėtoje byloje buvo atmesti iš esmės analogiški ieškovo argumentai dėl Formos Nr. G02 ir Potvarkio neteisėtumo ir šiuose aktuose nurodyta suma iš Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro buvo priteista VĮ Turto bankui.
Ieškinys grindžiamas CK 6.101 str. 1 d. pažeidimu. Su tokia ieškovo pozicija teismas nesutinka.
CK 6.101 str. 1 d. yra nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
Kaip jau minėta, Forma Nr. G02 ir Potvarkis įpareigojo ieškovą grąžinti lėšas atsakovui SADM. Taigi ieškovas yra SADM skolininkas, o SADM yra ieškovo kreditorius. Nenustatyta, kad reikalavimo perleidimas prieštarautų įstatymams (ieškovas kitų teisės aktų ir nenurodė). Ieškovo ir SADM 2012 m. liepos 2 d. sutartyje nėra nurodyta, kad reikalavimas negali būti perduodamas. Reikalavimas taip pat nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, nes tai nėra reikalavimas išlaikyti, reikalavimas atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, t. y. skolininkui iš esmės nėra skirtumo, kam jis turės grąžinti lėšas. Taigi, SADM turėjo teisę be skolininko (ieškovo) sutikimo perleisti reikalavimą VĮ Turto bankui ir šiuo atveju CK 6.101 str. ir 6.102 str. pažeisti nebuvo.
Teismas taip pat nenustatė, kad būtų kokie nors CK 1.78-1.96 str. įtvirtinti reikalavimo perleidimo sandorių negaliojimo pagrindai.
Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja panaikinti reikalavimo perleidimo sandorius, sudarytus tarp atsakovų SADM ir VĮ Turto banko, todėl ieškinys atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 1865,76 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Kadangi ieškinys buvo atmestas iš ieškovo valstybei priteisiamas 1865,76 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str.).
Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį ir triplike prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismo posėdžio metu VĮ Turto banko atstovas šio prašymo nebepalaikė, todėl baudos skyrimo klausimas nėra svarstomas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro valstybei 1865,76 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.