Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2017-10-19 · Civilinė byla Nr. e2-412-440/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-19
Bylos Nr.
e2-412-440/2017
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-03779-16-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
valstybės įmonės Turto bankas
Atsakovas
Mažeikių jaunimo, Mažeikių
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Europos socialinio fondo agentūros
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-412-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03779-16-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.4.4; 3.2.4.2; 3.2.4.5; 3.2.4.6; 3.2.4.9.3.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 19 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,sekretoriaujant Kristinai Rupšienei,

dalyvaujant ieškovo valstybės įmonės Turto bankas atstovui D. V., atsakovo Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro atstovui advokatui J. M., trečiojo asmens Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotiems atstovams I. A., G. E., trečiojo asmens Europos socialinio fondo agentūros įgaliotiems atstovams A. N., A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovui Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centrui dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Europos socialinio fondo agentūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas prašė priteisti iš Mažeikų jaunimo ir moters užimtumo centro 4 624,5 Eur skolą, 252,29 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad atsakovas nepateikė reikalaujamų duomenų 4624,5 Eur išmokėto avanso sumai. Europos socialinio fondo agentūra pateikė ministerijai 2016 m. vasario 29 d. siūlomų gražinti lėšų formą Nr. G02 ir nustatė lėšų gražinimo sąlygas pagal kurias įpareigojo atsakovą iki 2016 m. kovo 31 d. gražinti 4624,5 Eur avanso. Atsakovui negražinus avanso Ministerija vadovaudamasi Lėšų grąžinimo taisyklių 15.2 papunkčiu ir 2008 m. rugsėjo 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (7.22-52-08)-T5-43/D6-14, pagal 2016 m. gegužės 4 d. Reikalavimo teisės į Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro skolą ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktą perdavė skolos išieškojimą ieškovui. Patikslinęs ieškinį ieškovas pareiškė prašymą priteisti iš Mažeikų jaunimo ir moters užimtumo centro valstybės įmonės ( toliau -VĮ ) Turto bankui 133 572,84 Eur skolą, kurią sudaro 130 806,02 Eur negrąžinta parama bei priskaičiuoti 2 766,82 Eur delspinigiai, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2016-10-19 Reikalavimo teisės į Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro skolą ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktu VĮ Turto bankui papildomai perdavė reikalavimo teisę į Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro 127 203,47 Eur skolą, todėl ieškovas pateikė patikslintą ieškinį. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau - Ministerija), Europos socialinio fondo agentūra (toliau - Įgyvendinančioji institucija, Agentūra ) bei Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centras (toliau - Projekto vykdytojas, atsakovė) 2012-07-02 pasirašė projekto „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys mažeikiečiai“, projekto Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134, finansavimo ir administravimo sutartį (toliau - Sutartis). Šia sutartimi projekto vykdytojas įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, taip pat ir 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.3-SADM-02-K priemonės „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A1-29 reikalavimų. Įgyvendinančioji institucija atliko 6 Projekto neplanines patikras, kurių tikslas buvo įvertinti atliekamą darbą, apklausti projekto dalyvius bei patikrinti su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus. Atlikusi tyrimą nustatė daug neatitikimų, susijusių su projekte patirtomis išlaidomis, kurios nebuvo pagrįstos dokumentais. Įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197.2 papunkčiu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 4 punkte įtvirtintu proporcingumo principu, nustatė, kad projekto vykdytojas deklaravo išlaidas už projekto tikslinei grupei priskirtų asmenų, neatitinkančių projekto tikslinei grupei sutarties 4 priede ir PFSA 16.2, 16.3 ir 16.6 papunkčiuose numatytų reikalavimų, dalyvavimą projekto veiklose. Deklaravo išlaidas, kurios neatitinka išlaidų tinkamumo reikalavimų, nėra pagrįstos dokumentais ir (ar) nėra suderinamos su išlaidų naudos ir sąnaudų efektyvumo principais ir (ar) nebuvo būtinos projekto veikloms įgyvendinti. Deklaravo kompiuterinės technikos, mokymo priemonių (įrankių, sėklų), maisto produktų pirkimo išlaidas, kurios buvo įsigytos pažeidžiant Tvarkos aprašo 16 ir 17 punktuose įtvirtintas nuostatas ir neužtikrinant Tvarkos aprašo 4 punkte įtvirtinto skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi. Įgyvendinančioji institucija įvertinusi tai, kad projekto vykdytojas pažeidė Sutarties specialiųjų sąlygų 5.15,5.18.4, 5.18.7, 5.18.8 papunkčių, sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1, 2.1,2, 2.1.6, 2.1.8, 2.1.13, 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, netinkamomis išlaidomis ir susigrąžinimą sumą iš viso pripažino 126 181,52 Eur išlaidų (tiesioginės išlaidos 110 906,08 Eur, netiesioginės išlaidos 15 275,44 Eur). Pasiūlė ministerijai sumažinti projekto vykdytojui skirtą tinkamų finansuoti išlaidų sumą netinkamų išlaidų suma bei susigrąžinti šią sumą iš projekto vykdytojo.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleris 2016 m. birželio 3 d. priėmė potvarkį Nr. A3-76 dėl finansinės korekcijos už Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro įgyvendinamame projekte „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys mažeikiečiai“ (projekto Nr. VP1-13-SADM-02-K-03-134; 2012 m. liepos 2 d. Sutartis Nr. VP1-13-SADM-02-K-03-134) nustatytą finansinį pažeidimą taikymo ir su pažeidimu susijusių išlaidų grąžinimo ir nutarė: sumažinti projekto vykdytojui skirtą projekto Nr. VP1 -1.3-SADM-02-K-03-134 „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys mažeikiečiai“ finansavimo sumą 126 181,52 Eur ir įpareigojo projekto vykdytoją per 90 kalendorinių dienų nuo šio potvarkio įsigaliojimo į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos einamąją sąskaitą grąžinti 126 181,52 Eur jau išmokėtų, su pažeidimu susijusių išlaidų. Nustatė, kad laiku negrąžinus 2 punkte nurodytos grąžintinos sumos, už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną bus skaičiuojami 0,03 procento dydžio delspinigiai nuo vėluojamos sumokėti sumos. Atsakovė apie priimtą sprendimą buvo informuota, buvo nurodyta apskundimo tvarka tačiau atsakovė priimto sprendimo neapskundė, todėl jis yra galiojantis ir privalo būti vykdomas. Nurodė, kad bendra Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro skola papildomo ieškinio teismui pateikimo dienai yra 133 572,84 Eur (130 806,02 Eur negrąžinta parama ir 2 766,82 Eur priskaičiuoti delspinigiai). Nurodė, kad prašymas išreikalauti dokumentus iš ikiteisminio tyrimo institucijų nepagrįstas, nes atsakovo advokatas turėjo galimybę kreiptis dėl įrodymų pateikimo. Mano, kad pateikiami prašymai teismo posėdyje vilkina bylos nagrinėjimą. Dėl prašymo sustabdyti civilinę bylą dėl ikiteisminio tyrimo, mano, kad prašymas nepagrįstas nes baudžiamojoje byloje keliamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, o civilinėje byloje ieškinys pareikštas kitais pagrindais.

Atsakovo Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro direktorė Z. G. bei atsakovo interesus atstovaujantis atstovas advokatas J. M. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepimo į pirminį ieškinį neteikė. Dėl patikslinto ieškinio procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas projekto įgyvendinimui iš Europos socialinio fondo agentūros gavo lėšas, už gautas lėšas buvo atliekamas darbas, t. y. tikslinėms grupėms buvo vedami mokymai, o už šį darbą buvo sumokėti gauti pinigai. Apie lėšų panaudojimą Įgyvendinančiai institucijai nuolat buvo pranešama, siunčiamos ataskaitos. Tačiau dėl atsakovo netinkamai įgyvendinamo projekto ar padarytų pažeidimų įgyvendinančioji institucija pretenzijų nereiškė. Atsakovas gautas lėšas panaudojo atlyginimams už suteiktas paslaugas, todėl jų grąžinimas prieštarautų ne tik sudarytos sutarties esmei, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 1.5 straipsnyje numatytiems protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams. Ieškovė remiasi tik išvadoje išdėstytais teiginiais, kad įgyvendinančioji institucija nustatė daug neatitikimų, susijusių su projekte patirtomis išlaidomis. Ieškovės reikalavimai yra visiškai absurdiški, nepagrįsti ir nepatikrinti, išvardintiems pažeidimams pagrįsti nėra pridėta jokių juos pagrindžiančių įrodymų. Dėl netinkamai vykdytų viešųjų pirkimų ieškovė nurodo tik deklaratyvius teiginius. Įgyvendinančioji institucija nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neužtikrino skaidrumo principo. Visos priemonės bei maisto prekės, kurios buvo nupirktos minėtuose pirkimuose I - III, buvo realiai naudojamos daugiau negu tris metus projekto vykdymui, už juos realiai sumokėti pinigai. Lėšos nebuvo šiaip išvaistytos ar pasisavintos, jos buvo panaudotos projekto vykdymo procese. Todėl reikalavimas pripažinti šias lėšas netinkamomis 100 procentų yra visiškai nepagrįstas.

Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centras 2016 m. gegužės 18 d. Europos socialinio fondo agentūros Pažeidimo tyrimo išvados, neapskundė, tačiau mano, kad ji nepagrįsta ir neteisėta. Taip pat neapskundė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2016 m. birželio 3 d. priimto potvarkio Nr. A3-76 dėl lėšų gražinimo. Tačiau minėtos išvados atsakovei buvo pateiktos laikotarpiu, kai Z. G. buvo nedarbingumo, ligos atostogose. Pavaduotojo ji neturėjo. Ieškovė nurodė, kad priimtus sprendimus raštu pateikė atsakovui bet duomenų apie įteikimą nepateikė. Atsakovas neapskundė sprendimų dėl objektyvių priežasčių. Be to atsižvelgiant į tai, kad dėl tų pačių klausimų, pažeidimų, kurie nagrinėjami šioje civilinėje byloje FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK ) 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį baudžiamojoje byloje Nr. 07-6-00008­16. Ikiteisminio tyrimo eigoje FNTT atlieka ekonominį tyrimą (reviziją). Revizijos metu bus nuodugniai išspręsti būtent tie klausimai, kuriuos ieškovė kelia kaip savo reikalavimus. Todėl mano, kad civilinė byla turi būti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto tvarka sustabdyta kol bus išspręsta baudžiamoji byla. Papildomai pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu jau yra gauta išvada, atsakovui ikiteisminio tyrimo metu yra pareikštas įtarimas, todėl yra pagrindas civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovui buvo skirtos Europos Sąjungos fondų lėšos projektui Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134 „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys mažeikiečiai“ įgyvendinti. 2012 m. liepos 2 d. buvo sudaryta Projekto finansavimo ir administravimo sutartis tarp ministerijos, Europos socialinio fondo agentūros ir atsakovo, kurioje buvo nustatytos projekto įgyvendinimo bei finansavimo naudojimo sąlygos ir tvarka, atsakovas prisiėmė konkrečius įsipareigojimus, laikytis norminių aktų reikalavimų susijusių su projekto vykdymu, įsipareigojo skirtas lėšas naudoti tik su projekto įgyvendinimu susijusioms tinkamoms išlaidoms apmokėti ir tinkamai už jas atsiskaityti, teikti įgyvendinančiai institucijai duomenis ar dokumentus, reikalingus vertinant įgyvendintas veiklas bei pagrindžiant patirtas išlaidas, užtikrinti tinkamą projekto veiklą. Vadovaujantis sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 papunkčiu atsakovui buvo išmokėtas 30 procentų avansas. Atsakovas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos (t.y. 2015 m. lapkričio 30 d. ) turėjo pateikti galutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, kartu su dokumentais pagrindžiančiais išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentus. Atsakovas nepateikė reikalaujamų duomenų 4624,5 Eur išmokėto avanso sumai. Europos socialinio fondo agentūra pateikė ministerijai 2016 m. vasario 29 d. siūlomų gražinti lėšų formą Nr. G02 ir nustatė lėšų gražinimo sąlygas pagal kurias įpareigojo atsakovą iki 2016 m. kovo 31 d. gražinti 4624,5 Eur avanso. Atsakovas neapskundė Ministerijos priimto sprendimo, negrąžino nurodytos sumos į Ministerijos sąskaitą. Ministerija, atsakovui negražinus avanso vadovaudamasi Lėšų grąžinimo taisyklių 15.2 papunkčiu ir 2008 m. rugsėjo 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (7.22-52-08)-T5-43/D6-14, pagal 2016 m. gegužės 4 d. Reikalavimo teisės į Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro skolą ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktą perdavė skolos išieškojimą ieškovui.

Europos socialinio fondo agentūra planinių ir neplaninių projekto patikrų vietoje metu nustačiusi, kad yra projekto įgyvendinimo neatitikimų Sutarties ir projekto įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, atsakovui tinkamai nepagrindus dalies patirtų išlaidų ir nepateikus pagrįstų paaiškinimų dėl atitinkamų faktinių aplinkybių, atliko pažeidimo tyrimą. Atlikusi pažeidimo tyrimą, pateikė ministerijai 2016 m. gegužės 20 d. siūlomų grąžinti lėšų formą Nr. G06, siūlydama ministerijai susigrąžinti 126181,52 Eur su pažeidimu susijusių paramos lėšų. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleris 2016 m. birželio 3 d. priėmė potvarkį Nr. A3-76 dėl lėšų gražinimo ir įpareigojo atsakovą per 90 kalendorinių dienų nuo potvarkio įsigaliojimo dienos gražinti nurodytą sumą. Atsakovas apie šį sprendimą buvo informuotas 2016 m. birželio 3 d. raštu Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134, tačiau negrąžino nurodytos sumos, neapskundė ministerijos priimto sprendimo potvarkyje nurodytu būdu ir nepasinaudojo Lėšų grąžinimo taisyklių 13 punkte nustatyta galimybe, nepateikė prašymo atidėti terminą, per kurį lėšos turi būti grąžintos, ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui arba leisti grąžintiną sumą grąžinti dalimis per terminą, ne ilgesnį nei 12 mėnesių nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ministerija Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pagal 2016 m. spalio 19 d. Reikalavimo teisės į Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro skolą ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktą perdavė 126181,52 Eur skolos ir 1021,95 Eur delspinigių išieškojimą ieškovui.

Trečiasis asmuo Europos socialinio fondo agentūra su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad Ministerija, Agentūra bei Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centras 2012 m. liepos 2 d. pasirašė Finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134 dėl projekto „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys mažeikiečiai“ įgyvendinimo. Atsakovui Projekto įgyvendinimo metu nepanaudojus dalies avanso 4624,50 Eur, Agentūra, vadovaudamasi 2005 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 7 punktu, 2016 m. vasario 28 d. Ministerijai pateikė užpildytą grąžintinų lėšų formą Nr. G02. Ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 8 punktu, 2016 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. G02/PV56-1383 pareikalavo iš atsakovo grąžinti nurodytą avanso sumą į nurodytą Ministerijos sąskaitą. Atsakovas nesinaudojo Ministerijos sprendime nurodyta teise jį skųsti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl sprendimas yra galiojantis ir atsakovas privalo grąžinti nepanaudotą avansą. Taip pat atsakovui Projekto įgyvendinimo metu veiklas vykdant netinkamai tikslinei grupei, deklaravus netinkamas išlaidas, taip pat netinkamai įvykdžius kompiuterinės technikos, mokymo priemonių (įrankių, sėklų) bei maisto produktų pirkimus, Agentūra atliko tyrimą ir 2016 m. gegužės 18 d. pateikė pažeidimo tyrimo išvadą Ministerijai. Ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 punktu (bei kitais pagrindais) 2016 m. birželio 3 d. kanclerio potvarkiu Nr. A3-76 sumažino Projekto finansavimą ir pareikalavo atsakovą grąžinti 126 181,52 Eur į Ministerijos sąskaitą. Kadangi atsakovas nesinaudojo Ministerijos 2016 m. birželio 3 d. sprendime nurodyta teise jį skųsti, todėl Agentūros vertinimu 2016 m. birželio 3 d. sprendimas yra galiojantis ir atsakovas privalo grąžinti lėšas. Be to, pažymėjo, kad šios bylos ginčo dalykas yra susijęs su skolos išieškojimo procedūromis, o ne su priimtų sprendimų teisėtumo patikrinimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Europos socialinio fondo agentūra ir Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centras 2012 m. liepos 2 d. pasirašė projekto „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys mažeikiečiai“, projekto Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134, finansavimo ir administravimo sutartį. Iš minėtos sutarties turinio matyti, kad sutartyje buvo nustatyta projekto įgyvendinimo pradžia 2012 m. liepos 2d., projekto įgyvendinimo pabaiga 2015 m. liepos 1d., numatytos projekto finansavimo lėšos, sutartyje numatyta projekto įgyvendinimo bei finansavimo naudojimo sąlygos ir tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, Projekto vykdytojo pareiga sutarties nutraukimo atveju gražinti gautas projekto finansavimo lėšas į Ministerijos nurodytą sąskaitą. Atsakovas įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, taip pat ir 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.3-SADM-02-K priemonės „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. Al-29 „Dėl 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.3-SADM-02-K priemonės „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“, reikalavimų (Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.6 papunktis), o visas prekes ir paslaugas pirkti vadovaujantis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11d. įsakymu Nr. 1K-212 „Dėl Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Sutarties specialiųjų sąlygų 5.18.2 papunktis); Projektui įgyvendinti skirtas lėšas naudoti tik su Projekto įgyvendinimu susijusioms tinkamoms išlaidoms apmokėti ir tinkamai už jas atsiskaityti (Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 papunktis); teikti Įgyvendinančiajai institucijai duomenis ar dokumentus, reikalingus vertinant įgyvendintas veiklas, patirtas išlaidas ir pasiektus rodiklius, užtikrinti, kad teikiami dokumentai būtų sistemiškai surūšiuoti, teisingi, aiškūs, atsekami, palyginami bei pakankami išlaidoms pagrįsti (Sutarties specialiųjų sąlygų 5.18.4 papunktis); užtikrinti, kad deklaruojant darbo užmokesčio išlaidas, pridedami darbo santykius pagrindžiantys dokumentai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Sutarties specialiųjų sąlygų 5.18.7 papunktis); 5. užtikrinti, kad įgyvendinant projekto veiklas dalyvautų tik tikslinės grupės atstovai ir turėti dokumentus, kurie pagrįstų kiekvieno dalyvio priklausymą tikslinei grupei (Sutarties specialiųjų sąlygų 5.18.8 papunktis) ir kita. Sutarties šalys 2014 m. spalio 3 d. sudarė papildomą susitarimą VP1-1.3-SADM-02-K-03-134/P1 dėl 2012 m. liepos 2d. projekto „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys mažeikiečiai“, projekto Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134 pakeitimo. 2015 m. rugpjūčio 21 d. sudarė papildomą susitarimą VP1-1.3-SADM-02-K-03-134/P2 dėl 2012 m. liepos 2d. projekto „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys mažeikiečiai“, projekto Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134 pakeitimo. 2015 m. rugpjūčio 21 d. sudarė papildomą susitarimą VP1-1.3-SADM-02-K-03-134/P3 dėl 2012 m. liepos 2d. projekto „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys mažeikiečiai“, projekto Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134 pakeitimo. 2015 m. lapkričio 10 d. sudarė papildomą susitarimą VP1-1.3-SADM-02-K-03-134/P4 dėl 2012 m. liepos 2d. projekto „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys mažeikiečiai“, projekto Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134 pakeitimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina ieškovo, trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes, kad atsakovas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos (t.y. 2015 m. lapkričio 30 d. ) turėjo pateikti galutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, kartu su dokumentais pagrindžiančiais išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentus dėl 4624,5 Eur išmokėto avanso. Europos socialinio fondo agentūra pateikė ministerijai 2016 m. vasario 29 d. siūlomų gražinti lėšų formą Nr. G02 ir nustatė lėšų gražinimo sąlygas pagal kurias įpareigojo atsakovą iki 2016 m. kovo 31 d. gražinti 4624,5 Eur avanso. Atsakovas neskundė Ministerijos priimto sprendimo, negrąžino nurodytos sumos į Ministerijos sąskaitą. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovei raštas dėl avanso gražinimo išsiųstas 2016 m. kovo 3 d., pridedama 2016 m. vasario 29 d. siūlomų gražinti lėšų formos Nr. G02 ir lėšų gražinimo sąlygų kopijos. Ministerijos atstovė nurodė, kad šiuos dokumentus atsakovei išsiuntė elektroniniu paštu, atsakovė nenurodė, kad minėtų dokumentų negavo.

Agentūra atlikusi tyrimą 2016 m. gegužės 18 d. surašė bei 2016 m. gegužės 19 d. pateikė pažeidimo tyrimo išvadą bei pažeidimo tyrimo išvados papildymą Ministerijai kartu su nustatytu pažeidimu susijusių dokumentų kopijas. Ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 punktu (bei kitais pagrindais) 2016 m. birželio 3 d. kanclerio potvarkiu Nr. A3-76 sumažino Projekto finansavimą ir pareikalavo atsakovą grąžinti 126 181,52 Eur į Ministerijos sąskaitą. Atsakovas nepasinaudojo jam nurodyta apskundimo tvarka. Ministerijos atstovė nurodė, kad ieškovei pranešimą dėl skolos sumokėjimo išsiuntė 2016 m. birželio 3 d. paštu, duomenų iš pašto apie dokumentų neįteikimą negauta, dokumentai nebuvo gražinti. Atsakovo atstovė direktorė Z. G. Valstybės įmonės registrų centro duomenimis nuo 2016 m. gegužės 16 d. paskirta direktorės pareigoms, nurodė, kad dokumentus iš Ministerijos gavo 2016 m. liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, tiksliai neprisimena. Priimtų sprendimų neskundė, nes gavo pavėluotai, turėjo nedarbingumą, be to, gavus dokumentus buvo šokas, nes nesuprato, kodėl tokie trūkumai nustatyti.

LITEKO duomenimis iš administracinėje byloje Nr. eI-2983-790/2017 priimtos nutarties matyti, kad pareiškėjas Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centras pateikė teismui 2017 m. balandžio 12 d. patikslintą skundą atsakovams Ministerijai ir Agentūrai, kuriuo prašė panaikinti Agentūros parengtą 2016-02-29 ,,Siūlymų grąžinti lėšas“ formą Nr. G02, 2016-03-01 patvirtintą Ministerijos kanclerio, panaikinti 2016-06-03 Ministerijos kanclerio potvarkį Nr. A3-76 ,,Dėl finansinės korekcijos už Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro įgyvendinamame projekte ,,Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys mažeikiečiai“ (projekto Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134; 2012 m. liepos 2 d. sutartis Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134) nustatytą finansinį pažeidimą taikymo ir su pažeidimu susijusių išlaidų grąžinimo. Skundžiami sprendimai buvo priimti remiantis 2016-02-28 ir 2016-05-18 Agentūros pateiktomis išvadomis, kurios buvo surašytos ir skundžiami sprendimai priimti laikotarpiu, kai direktorė Z. G. turėjo nedarbingumo pažymėjimą.

Teismas minėtoje administracinėje byloje nustatė, kad Ministerijos 2016-03-03 raštas Nr. (21.5.14-82)SD-1445 su Formos Nr. G02 kopija Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centrui išsiųstas 2016-03-03 elektroniniu paštu, adresu: mazeikiumjmc@gmail.com, nurodytu Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinėje informacinėje valdymo ir priežiūros sistemoje, kurioje pateikti visi duomenys apie Projekto vykdytoją – pareiškėją, o Potvarkis pareiškėjui išsiųstas su Ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento 2016-06-03 raštu Nr. (21.5.11-82)SD-3610 paštu pareiškėjo panaudos pagrindu valdomų patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Agentūra 2016-05-18 pažeidimo tyrimo išvadą išsiuntė pareiškėjui 2016-05-19 raštu, išvados įteikimo faktą Centro direktorei Z. G. 2016-05-23 patvirtina teismui pateikti manifestas Nr. 779053 ir siuntos įteikimo pranešimas su direktorės parašu. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis projektų vykdytojai, įgyvendindami projektus, turi naudotis iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetaine. SFMIS duomenimis, po Potvarkio priėmimo prie duomenų mainų svetainės pareiškėjas buvo prisijungęs tris kartus 2016-08-16. Iš pateikto SFMIS išrašo matyti, kad pranešimų skiltyje nurodoma, kad likusi grąžinti finansavimo suma Projekte sudaro 131 866,61 Eur. Teismas padarė išvadą, kad Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centrui skundžiami aktai buvo išsiųsti, pareiškėjas vėliausiai 2016-12-12 kartu su ieškiniu dėl lėšų grąžinimo iš Šiaulių apygardos teismo gavo skundžiamus Formą Nr. G02 ir Potvarkį bei su jais susipažino. Kadangi skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė 2017-03-23, sprendė, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo teismui terminas yra praleistas. Teismas įvertinęs bylos duomenis Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui termino netenkino ir skundą atsisakė priimti. 2017m. birželio 21 d. nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. (Administracinė byla Nr. eP-56-822/2017 ). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-493-502/2017 pagal pareiškėjo Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro skundą atsakovams valstybės įmonei Turto bankui, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Europos socialinio fondo agentūrai „EFISA“ dėl sprendimų panaikinimo.(Administracinė byla Nr. eP-56-822/2017). 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atsisakė priimti pareiškėjo Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-493-502/2017 dėl sprendimų panaikinimo. (Administracinė byla Nr. eP-65-438/2017) .

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės nurodė tuos pačius argumentus dėl priimtų sprendimų Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centrui įteikimo, tai kad direktorė dėl sveikatos būklės neturėjo galimybės priimtų sprendimų apskųsti ir kita. Tačiau teismo pažymėtina, kad atsižvelgiant į šios nutarties 12,13 punkte nurodytus duomenis dėl Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro kreipimosi į administracinius teismus ir esant išspręstiems Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro prašymams, t.y. atsisakius tenkinti prašymus atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo teismui terminą yra praleidęs ir minėtos teismo nutartys yra įsiteisėjusios, teismas konkrečioje byloje plačiau dėl atsakovo argumentų dėl dokumentų gavimo, dėl apskundimo, nepasisako. Be to, pažymėtina, kad šios bylos ginčo dalykas yra įpareigojimas konkrečiais minėtais sprendimais gražinti nurodytas sumas. Atsakovo atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškinyje nurodyti argumentai, faktinės aplinkybės dėl nustatytų pažeidimų nepagrįsti, ieškinys atmestinas.

Nors atsakovo atstovė direktorė Z. G. teismo posėdžio metu ieškovo, trečiųjų asmenų atstovams nurodžius ir konkrečias faktines aplinkybes dėl nustatytų pažeidimų, prašymų pateikti papildomus duomenis, prašymų ištaisyti trūkumus, dėl bendradarbiavimo teigė, kad ji nesupranta kodėl tokie trūkumai nustatyti, kodėl jai niekas iki priimtų sprendimų nereiškė pretenzijų, tačiau jos paaiškinimai prieštaringi. Ji teigė, kad visus prašomus dokumentus teikė, kad jie kažkur dingo, buvo prašoma pateikti papildomai, vėliau nurodė, kad teikė kopijas ne originalus, tad originalai nedingo. Taip pat nurodė ir kitus argumentus dėl galimų trūkumų, tačiau iš esmės Ministerijos atstovų nurodytiems argumentams, kad nesavalaikiai pateikdavo duomenis, kad patikrinimų metu buvo nustatytos konkrečios aplinkybės, kad jos buvo fiksuojamos patikros lape, kad atvykus pakartotinai, trūkumai nebuvo ištaisyti ir pan., neneigė. t.y neteikė priešingų, paneigiančių duomenų. Iš esmės pagrįsti Agentūros atstovo argumentai, kad parama buvo teikiama juridiniam asmeniui todėl atstovui, vadovui keliami didesni atidumo reikalavimai. Agentūros atstovo paaiškinimu, vadovė nei projekto vykdymo metu, nei patikrų metu vietoje metu, nei pažeidimų tyrimų metu nesikreipė nei dėl sutarties pakeitimų, nei teikė bei šalino nustatytus trūkumus. Sutiktina, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovo elgesys vertinamas pagal objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Konkrečiu atveju atsakovas atsiliepime nurodęs aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus, turėjo pareigą pateikti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

Atsakovo atstovas nurodė, kad į bylą turėjo būti ieškovo pateikti duomenys, kad atsakovas priimtus sprendimus, kurių pagrindu prašoma priteisti skolas, gavo ir turėjo galimybę juos apskųsti. Atstovo teigimu ieškovas neįrodė kada atsakovas gavo Agentūros išvadas ir konkrečius sprendimus. Jei byloje nėra duomenų apie dokumentų įteikimą, yra pagrindo vertinti, kad ieškovas prieš kreipdamasis į teismą nesilaikė ginčo išankstinio nagrinėjimo tvarkos, todėl byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies, 2 punktu. Tačiau teismo pažymėtina, kad pati atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad konkrečius ieškovo nurodytus dokumentus gavo 2016 m. liepos mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, be to, konkrečios faktinės aplinkybės dėl dokumentų įteikimo yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ( šios nutarties 13, 14 punktas). Atsakovas iš esmės ginčija jau nustatytas faktines aplinkybes nepateikdamas savo argumentus patvirtinančių įrodymų ( CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas iš naujo netiria atsakovo nurodytų aplinkybių dėl dokumentų įteikimo, nes jos jau yra įvertintos įsiteisėjusia teismo nutartimi, dėl jų plačiau nepasisako, sprendžia, kad atsakovo argumentai nepagrįsti, nesudaro pagrindo spręsti dėl civilinės bylos nutraukimo nurodytu pagrindu.

Atsakovas reiškė prašymą išreikalauti dokumentus iš ikiteisminio tyrimo institucijų. Teismas užklausė dėl tyrimo eigos. 2017-10-04 rašte Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdyba nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-6­00008-16 dėl asociacijos VšĮ „Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centras“ direktores Z. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų. Jai pareikštas įtarimas, jog laikotarpiu nuo 2013-05-11 iki 2015-07-31 ji galimai padarė konkrečias įtarime nurodytas nusikalstamas veikas. Nurodoma, kad byloje buvo atliekamas asociacijos VšĮ „Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centras“ dokumentų tyrimas, specialisto išvada gauta. Procesinis sprendimas nepriimtas. Pažymėtina, kad nors teismas dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir prašė esant galimybei pateikti dokumentus, specialisto išvadą, tačiau spręstina, kad kol nėra priimti konkretūs sprendimai, ikiteisminio tyrimo medžiaga teismui gali būti neteikiama. Atsižvelgiant į bylos duomenis, įvertinus ginčo esmę, tai, kad ginčo dalykas yra ne konkrečių sprendimų teisėtumas, o skolos gražinimas galiojančių sprendimų pagrindu, teismas sprendžia, kad atsakovo prašomų dokumentų išreikalavimas neturi esminės įtakos pareikšto ieškinio reikalavimui.

Dėl atsakovo prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą teismas pažymi, kad atsakovo prašymas nepagrįstas. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas ( CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Sprendžiant dėl bylos sustabdymo atsižvelgtina į konkrečias bylos aplinkybes, vertintina, ar nesustabdžius bylos, yra galimybė tinkamai ją išnagrinėti, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis kitų joje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu byla turi būti sustabdyta, jeigu su civilinė byla prejudiciniu ryšiu susijusi baudžiamąja byla nagrinėjama teisme. Tačiau ikiteisminio tyrimo veiksmų pradėjimas, atlikimas nereiškia privalomo civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme ir nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Teismo vertinimu ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai ir prokuroras. Ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai civiliniame procese neturi prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Iš esmės reiškiant reikalavimą dėl bylos sustabdymo, ar priimant sprendimą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo turi būti nurodyta, kokios konkrečiai aplinkybės kliudo nagrinėti bylą. Atsakovas pareiškė prašymą civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu bus nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktos specialistų išvados, yra daugiau galimybių surinkti daugiau informacijos, įrodymų reikšmingų civilinėje byloje, gali keistis skolos dydis ir kita. Teismas atsižvelgė į ieškovo, trečiųjų asmenų atstovų argumentus dėl pareikšto prašymo, atsakovo argumentus, civilinės bylos duomenis ir 2017-10-04 teismo posėdyje protokoline nutartimi sprendė, kad netenkinamas atsakovo prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Papildomai pažymėtina, kad įvertinus konkrečias bylos faktines aplinkybes, atsižvelgus į byloje esančius duomenis, ginčo esmę nėra pagrindo išvadai, kad civilinėje byloje nėra galimybės nustatyti teisiškai reikšmingų faktų, kad civilinės bylos nėra galimybės išnagrinėti tol, kol nebus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą ( CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovo prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo nepagrįstas. ( CPK 163,164 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, kad 2017 m. vasario 20 d. Šiaulių apygardos teismas atsisakė priimti atsakovės Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro priešieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Europos socialinio fondo agentūrai. Šis prašymas yra išspręstas, priešieškinys gražintas atsakovui, atsakovas pakartotinai priešieškinio neteikė, todėl atsakovo prašymas nagrinėti priešieškinį, kuris nepareikštas, nepriimtas nagrinėti, yra nepagrįstas ir atsižvelgiant į CPK 143 straipsnio nuostatas negali būti tenkinamas. Be to, pažymėtina, kad atsakovas kelia klausimus, kurie jau išspręsti ( šios nutarties 13,14 punktai).

Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas ( CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti arba jos nesudaryti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalys sutartį sudarė gera valia, atsakovas suvokė ir suprato sutarties sąlygas ir pasirašyta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis). Atsakovas būdamas verslo subjektu, laisva valia pasirašęs sutartį, žinodamas apie prisiimtus įsipareigojimus, galėjo ir turėjo numatyti sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Kaip minėta Europos socialinio fondo agentūra pateikė ministerijai 2016 m. vasario 29 d. siūlomų gražinti lėšų formą Nr. G02 ir nustatė lėšų gražinimo sąlygas pagal kurias įpareigojo atsakovą iki 2016 m. kovo 31 d. gražinti 4624,5 Eur avanso. Ministerija, atsakovui negražinus avanso vadovaudamasi Lėšų grąžinimo taisyklių 15.2 papunkčiu ir 2008 m. rugsėjo 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (7.22-52-08)-T5-43/D6-14, pagal 2016 m. gegužės 4 d. Reikalavimo teisės į Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro skolą ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktą perdavė skolos išieškojimą ieškovui. Taip pat Agentūra Ministerijai 2016 m. gegužės 20 d. pateikė siūlomų grąžinti lėšų formą Nr. G06, siūlydama ministerijai susigrąžinti 126181,52 Eur su pažeidimu susijusių paramos lėšų. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleris 2016 m. birželio 3 d. priėmė potvarkį Nr. A3-76 dėl lėšų gražinimo ir įpareigojo atsakovą per 90 kalendorinių dienų nuo potvarkio įsigaliojimo dienos gražinti nurodytą sumą. Ministerija Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pagal 2016 m. spalio 19 d. Reikalavimo teisės į Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro skolą ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktą perdavė 126181,52 Eur skolos ir 1021,95 Eur delspinigių išieškojimą ieškovui. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas nėra gražinęs nurodytų sumų. Kadangi atsakovas negrąžino nurodytų sumų, neapskundė ministerijos priimtų sprendimų nepasinaudojo Lėšų grąžinimo taisyklių 13 punkte nustatyta galimybe, neteikė prašymo atidėti terminą, per kurį lėšos turi būti grąžintos, ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui arba leisti grąžintiną sumą grąžinti dalimis per terminą, ne ilgesnį nei 12 mėnesių nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, atsakovui tenka pareiga skolą gražinti.

CK 6.200 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, išskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar kitų norminių aktų nustatytus delspinigius, kurie yra laikomi minimaliais nuostoliais. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo spręsti esant ieškovo reikalavimą nepagrįstą ir neįrodytą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą atsižvelgdamas į įrodymų visumą. Vertinant įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Šiuo konkrečiu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė ieškovo argumentų dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Esant galiojantiems sprendimams dėl lėšų gražinimo nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovas, paramos gavėjas pažeidė 2012-07-02 pasirašytą projekto „Mes nenorime būti socialinę atskirtį patiriantys mažeikiečiai“, projekto Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03-134, finansavimo ir administravimo sutartį, nesilaikė Sutartyje numatytos prievolės finansavimo lėšas naudoti tik projekto tinkamoms išlaidoms apmokėti ir tinkamai už jas atsiskaityti, todėl jis privalo grąžinti Europos Sąjungos fondų suteiktas lėšas. Pagal Sutarties sąlygas Projekto vykdytojas gavęs sprendimus, kuriais reikalaujama grąžinti dalį išmokėtų lėšų, privalėjo nurodytas konkrečias lėšas gražinti. Atsakovo argumentai dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ir pareikštų atsakovo atstovei direktorei įtarimų savaime nepašalina atsakovo civilinės atsakomybės. Minėti sprendimai nepanaikinti, galiojantys, todėl atsakovo pareiga vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ir esant nustatytiems pažeidimams dėl sutarties sąlygų netinkamo vykdymo pagal minėtus norminius aktus atsakovui tenka pareiga gražinti skolą.

Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti 133 572,84 Eur skolą, kurią sudaro 130 806,02 Eur negrąžinta parama bei priskaičiuoti 2 766,82 Eur delspinigiai. VĮ Turto bankas priskaičiavo 54,11 Eur delspinigių 4 876,79 Eur skolai nuo 2016-09-30 iki 2016-11-08 už 39 dienas, (0,03 % delspinigių už kiekvieną pradelstą sumokėti skolą dieną) ir delspinigių 1 287,05 Eur nuo 2016-10-01 iki 2016-11-08 už 38 dienas nuo negrąžintos skolos likučio 126 181,52 Eur (0,03 % delspinigių už kiekvieną pradelstą sumokėti skolą dieną). Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gera valia nesumokėjo skolos, negražino paramos, ieškovo reikalavimas priteisti 133 572,84 Eur skolą pagrįstas ir teisėtas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl, remiantis CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio nustatytomis taisyklėmis iš atsakovo ieškovui priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškinį tenkinus iš atsakovo priteistinas 1977 Eur žyminis mokestis. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 13,20 Eur pašto išlaidų valstybei ( CPK 96 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro, įmonės kodas 167226744 valstybės įmonei Turto bankas, įmonės kodas 112021042 130806,02 Eur negrąžintos paramos, 2 766,82 Eur delspinigių, iš viso 133 572,84 Eur ( šimtą trisdešimt tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 84 ct) bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš Mažeikių jaunimo ir moters užimtumo centro, įmonės kodas 167226744 1977 Eur ( tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ir 13,20 Eur ( trylika eurų 20 ct ) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė