Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. balandžio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu E. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo nubaustas galutine 450 Eur bauda ir jam skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams, už tai, kad 2024 m. gruodžio 15 d., 18.08 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį su priekaba ir joje esančiu kroviniu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelyje pažymėtame kelio ženklais Nr. 101 „Pervaža su užtvaru“, geležinkelio pervažoje įsijungus draudžiamos spalvos šviesoforo signalui, nesuvaldė automobilio, nesustojo prieš geležinkelio pervažą ir pakeliamą užtvarą, atsitrenkė į pakeliamą užtvarą, pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir esant nuleistam užtvarui. Eismo įvykio metu apgadino pervažos užtvarą ir vairuotą automobilį. AB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 86.97 eurų turtinę žalą.

2025 m. gegužės 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas E. L. skundas, kuriuo jis nesutinka Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. balandžio 11 d. priimtu nutarimu. Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad į geležinkelio pervažą, kai buvo nuleistas užtvaras, jis įvažiavo, tačiau tai padarė tik formaliai – netyčia, dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Nurodo vairavęs neviršydamas leidžiamo greičio, tamsiu paros metu, lengvąjį automobilį, prie kurio buvo prikabinta priekaba, kuria vežiau kitą automobilį. Jo automobilio salone kartu važiavo jo draugai – S. M. ir L. Ž.. Artėjant prie geležinkelio pervažos pamatė, kad leidžiasi pakeliamasis užtvaras ir netrukus geležinkelio bėgiais prariedės traukinys. E. E. L. nurodo pradėjęs stabdyti transporto priemonę ir tik tada suprato, kad kelio danga yra be galo slidi, apledėjusi. Stabdomas automobilis pradėjo skersuotis ir jis išsigando, kad tuoj „padarys žirkles“, ko pasėkoje automobilis, kuriuo važiavo galėjo apsiversti ir artėjantis traukinys galėjo jo automobilį kartu su juo ir salone buvusiais draugais mirtinai sužaloti. Matydamas, kad saugiai sustoti negalės, baigė stabdymo procesą ir patiesinęs vairą, kiek įmanoma mažindamas galimas pasekmes kirto geležinkelio pervažą su nuleistu užtvaru jį kliudydamas automobilio, kurį vairavo priekine dalimi. Esant galimybei kitaip išvengti avarijos jis būtų rinkęsis kitą būdą, tačiau tuo metu kitos galimybės nebuvo. Jis nurodo nenumatęs ir nenorėjęs leisti kilti kokioms nors avarijos pasekmėms, stengėsi greitai orientuotis, kad galėtų, kiek įmanoma, sumažinti žalą, t. y. siekė išvengti nuostolingų padarinių ar juos kiek įmanoma sumažinti. Vienintelis dalykas, kurį pripažįsta – jis savalaikiai neįvertino saugaus greičio, nors greičio pagal KET neviršijo, automobilio apkrovos ir kelio dangos kas lėmė jo netyčinius veiksmus. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, nesant jokios tyčios padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, teisena jo atžvilgiu turi būti nutrauktina, paliekant už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, skirtą nuobaudą.

Teismo posėdyje E. L. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Taip pat nurodė, kad nuo 2025-05-20 įsidarbino vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini) (pateikė tai patvirtinančius dokumentus), teisės vairuoti praradimas įtakotų darbo praradimą.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė nusižengimus numatytus ANK 421 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už, be kita ko, įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis. Tokio reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytus ANK, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

Institucijos nutarime nurodoma, kad E. L. padarė minėtus administracinius nusižengimus, pažeisdamas KET 9, 73.11, 127, 170 punktus. KET 73.11 punkte nurodoma, kad, be kita ko, raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. KET 9 punkte nurodoma, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 170 punkte reglamentuota, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. skundu nesutinka, kad Institucijos nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nebuvo siekio tyčia pažeisti KET reikalavimus.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kai veika laikoma administraciniu nusižengimu, padarytu dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-81-594/2022).

Tokios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nors ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalyje neatsargios kaltės formos rūšys (pasitikėjimas ir nerūpestingumas) aprašytos kaip taikytinos materialioms administracinių nusižengimų sudėtims, tačiau teismų praktikoje tokios neatsargios kaltės rūšys taikomos ir administraciniams nusižengimams, aprašytiems formaliomis sudėtimis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, darančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-1-976/2024, 2AT-29-594/2024, 2AT-3-813/2025). Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies turinys atskleidžiamas tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. L. vairuodamas automobilį su priekaba ir joje esančiu kroviniu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelyje pažymėtame kelio ženklais Nr. 101 „Pervaža su užtvaru“, geležinkelio pervažoje įsijungus draudžiamos spalvos šviesoforo signalui, nesuvaldė automobilio, nesustojo prieš geležinkelio pervažą ir pakeliamą užtvarą, atsitrenkė į pakeliamą užtvarą, pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir esant nuleistam užtvarui.

Nagrinėjamu atveju, vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, pažymėtina, kad skunde pats E. L. pripažįsta faktą, jog nebuvo pasirinkęs saugaus greičio ir netinkamai įvertino automobilio apkrovą ir kelio dangą. Remdamasis tuo, teismas atkreipia dėmesį, kad šį nusižengimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė turėdamas teisę vairuoti, atitinkamai turintis žinoti ir žinantis KET reikalavimus, tarp jų ir eismo per geležinkelio pervažas tvarką. Nepaisant to, E. L. vis tiek tinkamai neįvertino važiavimo sąlygų, kaip tai numato KET – nepasirinkęs saugaus greičio atsitrenkė į pakeliamą užtvarą ir įvažiavo į geležinkelio pervažą, taip sukeldamas pavojų savo ir aplinkinių sveikatai ir padarydamas turtinių nuostolių. Tokios aplinkybės rodo E. L. administracinio nusižengimo metu veikė neatsargia kaltės forma – nerūpestingumu. Tiek E. L., tiek su juo vykę keleiviai nurodė iš tolo matę šviečiantį draudžiamo raudono šviesoforo signalą, besileidžiantį geležinkelio pervažos pakeliamą užtvarą, tačiau per tą laiką vairuotojui iki geležinkelio pervažos automobilio sustabdyti nepavyko. Teismo vertinimu, E. L. nebuvo pakankamai dėmesingas ir atidus, kadangi šviesoforo signalas ir pakeliamas užtvaras nėra vieninteliai signalai įspėjantys vairuotoją apie geležinkelio pervažą. Apie tai administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. buvo įspėjamas dar anksčiau – prieš pervažą yra įrengtas greitį ribojantis kelio ženklas, o dar prieš minėtą ženklą yra įspėjamieji kelio ženklai, kurių paskirtis yra įspėti vairuotojus apie artėjamą prie geležinkelio pervažos, kad jie spėtų tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir sumažinti greitį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. balandžio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, todėl jį keisti nėra pagrindo, nutarimas paliktinas nepakeistu ir E. L. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. L. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. balandžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.