- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-603-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14668-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- V. A., L. G.
- Ieškovas
- V. A.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankui
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-19 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui L. G., trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl turto atidalijimo, banko kredito padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė atidalyti ieškovui ir atsakovei bendra daline nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) , išmokant atsakovui 40000 Lt; 2008-10-02 sutarties pagrindu paimtus tris kreditus iš AB SEB banko, padalyti kiekvieną tarp ieškovės ir atsakovo į dvi lygias dalis; įpareigoti ieškovę įkeisti jai priteistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini); įpareigoti AB SEB banką sudaryti dvi atskiras kredito sutartis su ieškovu ir atsakovu priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo atidėti žyminio mokesčio 1200 Lt mokėjimą iki sprendimo priėmimo. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą pareikštų reikalavimų apimtimi. Nurodė, kad ieškinio užtikrinimo priemonėmis siekiama išlaikyti šalių finansinę padėtį ir garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-19 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad ieškovas nepateikė motyvų, kodėl prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui, nors pagal ieškinio reikalavimus atsakovė turėtų sumokėti kompensaciją, taip pat kitų reikalavimų užtikrinimas nesiejamas su atsakovės turtu.
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-19 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, teisę į juos, o tik jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, turtines teises dėl pareikštų reikalavimų. Nurodė, kad būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui grindžia tuo, kad būtų užtikrintas ieškovo reikalavimas gauti piniginę kompensaciją už jai atiteksiantį nekilnojamąjį turtą. Paaiškina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apgintų ir AB SEB banko interesus. Teigia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra sudaromos galimybės atsakovei turtą parduoti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (LR CPK 338 str.).
LR CPK 6 str. įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus visiškai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas LR CPK 144–152 str. įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Vadovaudamasis LR CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra preliminari priemonė, kuria siekiama užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju, jeigu esama prielaidų manyti, kad tokių priemonių nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps iš viso nebegalimas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – atsakovui nepalankaus sprendimo įgyvendinimo užtikrinimas apribojant atsakovo veiksmų laisvę į ginčo objektą ar ieškovui priklausantį turtą ar turtines teises, į kuriuos gali būti nukreipiamas sprendimo vykdymas.
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galbūt palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (LR CPK 144 str. 1 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų (ketinamų pareikšti) reikalavimų ribos ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus (numatomus pareikšti) ieškinio reikalavimus, todėl laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu, negali būti taikoma kaip pažeidžianti ekonomiškumo principą (LR CPK 145 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, jog konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tuo tarpu laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (LR CK 4.75 str. 1 d.). LR CK 4.80 str., reglamentuojančio atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šioje įstatymo nuostatoje reglamentuojama bendraturčio teisė reikalauti jį atidalyti. Teismų praktikoje pažymėta, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, bylos Nr.3K-3-459/2007).
Šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kompensacijos iš atsakovės priteisimas yra tik atidalijimo būdo pasirinkimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atidalijimo būdo nurodymas – kompensacijos priteisimas – nekeičia paties reikalavimo, jis yra neturtinio pobūdžio, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu. Pažymėtina, kad kompensacijos dydis, jos pagrįstumas bus sprendžiamas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Darytina išvada, kad atsakovės turto areštas yra nesusijęs su reiškiamu reikalavimu – atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas pažeistų proporcingumo principą. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad atsakovei pardavus nekilnojamąjį turtą, pasunkėtų teismo sprendimo išsprendimas, nes atsakovė neturėtų piniginių lėšų kompensacijai mokėti. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovui priklausančios turto dalies atsakovė niekam perleisti negalės. Tuo tarpu atsakovei perleidus savo turto dalį naujieji savininkai įgytų tik atsakovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, o ieškovo turto dalis nuo to nei sumažėtų, nei padidėtų, teismo sprendimo dėl turto atidalijimo įvykdymas nepasunkėtų ir netaptų neįmanomas. Nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybės dalys yra tiksliai ir aiškiai nustatytos, įregistruotos, todėl nėra priežasčių, kodėl ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Pažymėtina, kad kiti ieškinio reikalavimai dėl kredito sutarčių yra neturtinio pobūdžio, su atsakovės turtu nesusiję, todėl ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas nepasunkės ir nepasidarys neįmanomas.
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-19 nutartį palikti nepakeistą.