- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- I2-5026-815/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03068-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- E. N.
- Atsakovas
- Lietuvos kriminalinės policijos biuras
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas E. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir Biuras, ir atsakovas) 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 38-S-7433 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Biurą atsakyti į pareiškėjo keliamus klausimus; 3) atlyginti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas – priteisti iš atsakovo 30 Eur už sumokėtą žyminį mokestį.
2. Pareiškėjas nurodo, jog Biurui 2020 m. liepos 25 d. pateikė du prašymus, prašydamas atsakyti į juose nurodytus klausimus. Atsakovas skundžiamu Sprendimu nurodė, jog pareiškėjo prašomi pateikti duomenys yra susiję su ikiteisminiu tyrimu, kuris, be kita ko, buvo pradėtas 2011 m. spalio 15 d., apkaltinamasis nuosprendis Vilniaus apygardos baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2018 m. gegužės 24 d., Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje taip pat priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendime Biuras taip pat atkreipė dėmesį, kad skundai ir paklausimai, susiję su atliktu ikiteisminiu tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimu teismuose, nebus nagrinėjami, nes šiuo metu baudžiamoji byla yra išnagrinėta teismuose ir teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovas neatsakė nei į vieną pareiškėjo keliamą klausimą, pažeidė pareiškėjo teisę gauti informaciją iš Biuro vadybos dėl pareigūnų veiksmų.
3. Pareiškėjo įsitikinimu, Biuras, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, turi pareigą pateikti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Sprendimu nebuvo atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus. Pareiškėjas pažymi, kad nors baudžiamoji byla ir yra išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau šie nuosprendžiai 2020 m. birželio 12 d. buvo apskųsti kasacine tvarka, skundas yra priimtas nagrinėti. Pareiškėjo prašymuose pateikti klausimai (atsakymai į juos) yra būtini kasacinio skundo išnagrinėjimui. Atsakovas nepagrįstai atsisako pateikti atsakymus, šiuo pagrindu yra užkertama teisė į tinkamą gynybą, teisingą teismą bei teisingą procesą baudžiamojoje byloje.
II
1. Atsakovas Biuras atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti (b. l. 21–25).
2. Atsakovas nurodo, jog 2020 m. liepos 28 d. buvo gauti du pareiškėjo prašymai atsakyti į jo keliamus klausimus. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Sprendimu pareiškėjui pateiktas išsamus atsakymas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad skundai ar paklausimai, susiję su atliktu ikiteisminiu tyrimu ar baudžiamosios bylos nagrinėjimu teismuose, nebus nagrinėjami, nes šiuo metu baudžiamoji byla yra išnagrinėta teismuose ir teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. Atsakovas pabrėžia, kad iš esmės pareiškėjui į jo klausimus buvo atsakyta teikiant atsakymą į patį pirmą prašymą, kuris buvo gautas 2020 m. birželio 9 d., o parengtas atsakymas 2020 m. birželio 29 d. buvo pasirašytas Policijos generalinio komisaro pavaduotojo. Minėtame atsakyme pareiškėjui detaliai atsakyta ir paaiškinta dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo, taip pat paaiškinta kriminalinės žvalgybos panaudojimo ir (ar) išslaptinimo tvarka, paaiškinta, kad sprendimus dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese priima kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas, laikantis proporcingumo principo. Pareiškėjui paaiškinta, kad prašyme nurodytos aplinkybės, įrodymų teisėtumo ir leistinumo klausimai jau buvo išnagrinėti baudžiamojoje byloje, kurioje 2020 m. balandžio 29 d. buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis. Be to, nuosprendyje konstatuota, kad duomenų, kad vėliau atliekant kriminalines žvalgybos tyrimą buvo padaryta tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų žaidimų, byloje nėra.
3. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo keliami klausimai susiję su ikiteisminiu tyrimu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimu kelių instancijų teismuose. Sprendime yra aiškiai nurodyti priimto sprendimo motyvai, teisiniai pagrindai, jo apskundimo tvarka. Pareiškėjui buvo išaiškintos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos dėl teisės turėti gynėją ir teisę skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro proceso veiksmus ir (ar) nutarimus ikiteisminio tyrimo metu, kuriomis pareiškėjas turėjo ir galėjo naudotis ikiteisminio tyrimo metu bei baigus ikiteisminį tyrimą, t. y. kad baigus ikiteisminį tyrimą ir paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, vadovaujantis BPK 218 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui buvo suteikta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjui taip pat išaiškinta, kad nuo baudžiamosios bylos gavimo teisme dienos teisė susipažinti su papildomai gauta po kaltinamojo akto surašymo medžiaga numatyta BPK 237 straipsnyje. Pareiškėjo keliami klausimai yra susiję su įslaptintų dokumentų tvarkymu, tačiau jie kildinami iš ikiteisminio tyrimo. O tai reiškia, kad visi šie klausimai galėjo ir turėjo būti sprendžiami baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose metu. Įslaptinti dokumentai tvarkomi vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu ir Įslaptintos informacijos administravimo ir išslaptinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 (toliau – ir Tvarkos aprašas).
4. Pareiškėjas kelia klausimus, kurie jau buvo išnagrinėti teismuose ir dėl kurių jau yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Biuras savo žinioje neturi baudžiamosios bylos. Išnagrinėta baudžiamoji byla lieka teismo žinioje, o jeigu paduotas ir priimtas kasacinis skundas, Lietuvos Aukščiausiame Teisme (toliau – ir LAT). Atsakovo įsitikinimu, priimto Sprendimo turinys yra pareiškėjui suprantamas ir aiškus, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o tai atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus.
5. Be to, Biuro manymu, Sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių viešojo administravimo srityje, todėl jis net negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla turėtų būti nutraukta.
Atsakovas taip pat pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio nuostatos nesuteikia administraciniam teismui vertinti Biuro, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos, veiksmų. Todėl nagrinėjamoje byloje turėtų būti vertinama, ar Biuras, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, tinkamai vykdė teisės aktuose nustatytą pareigą atsakyti į pareiškėjo 2020 m. liepos 25 d. prašymus. Atsakovo nuomone, pareiškėjo keliami klausimai susiję su įslaptintų dokumentų išslaptinimu, jų pateikimo (nepateikimo) prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ar Biuro pareigūnų veiksmų atliekant kriminalinę žvalgybą. Tai yra neatsiejama baudžiamosios bylos dalis, minėti dokumentai buvo įvertinti baudžiamąją bylą nagrinėjančių teismų. Ikiteisminio tyrimo metu tyrimą kuruojantis prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas savarankiškai sprendžia ir vertina, ar surinkta pakankamai duomenų nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti. Be to, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nėra pasibaigęs, išslaptinama tik įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Pareiškėjo minimi dokumentai buvo išslaptinti ar iš dalies išslaptinti Lietuvos apeliaciniam teismui paprašius baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Be to, minėtas teismas pasisakė, kad nėra duomenų, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo padaryta tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, atsakovo nuomone, jo Sprendimas yra teisėtas, o atliktas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme ir jų metu surinktų ir pateiktų įrodymų vertinimas administraciniame teisme neturėtų būti vertinamas.
III
Teismo posėdyje pareiškėjas E. N. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
IV
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Biure 2020 m. birželio 9 d. gautas pareiškėjo prašymas (įstaigoje suteiktas Nr. 38-AP-96) (b. l. 148–149), kuriuo pareiškėjas prašė atsakyti: 1) kokiu teisiniu pagrindu Biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo (duomenys neskelbtini) valdybos viršininkas nesikreipė į Biuro viršininką dėl pareiškėjo nurodytų dokumentų išslaptinimo; 2) kokiu teisiniu pagrindu Biuro viršininkas neteikė ikiteisminio tyrimo medžiagos Generalinei prokuratūrai, nesikreipė dėl dokumentų išslaptinimo, kodėl nesiekė patvirtinti operatyvinių veiksmų teisėtumo; 3) kodėl nesivadovauta Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsniu bei Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimais, siekiant dokumentų išslaptinimo; 4) kodėl nebuvo patvirtintas Įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktas.
2. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į pareiškėjo prašymą atsakė 2020 m. birželio 29 d. raštu Nr. 5-5-8227 „Dėl atsakymo pateikimo“ (b. l. 144–145). Atsakyme pateiktas teisinis reguliavimas dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo ir informacijos išslaptinimo, taip pat nurodyta, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės bei įrodymų teisėtumo ir leistinumo klausimai jau buvo išnagrinėti baudžiamojoje byloje, kurioje 2020 m. balandžio 29 d. buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis. Minėtame nuosprendyje, be kita ko, konstatuota, kad „<...> Duomenų, kad vėliau atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo padaryta tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimų, byloje taip pat nėra <...>“.
3. 2020 m. liepos 25 d. pareiškėjas Biurui pateikė prašymą (įstaigoje suteiktas Nr. 38-AP-125) (b. l. 147), kuriame prašė atsakyti: 1) kokiu teisiniu pagrindu jo nurodytame ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje Biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo (duomenys neskelbtini) valdybos viršininkas neteikė prašymo Generalinei prokuratūrai dėl įslaptintos informacijos išslaptinimo iš pareiškėjo nurodytų dokumentų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumo patvirtinimo; 2) kokiu teisiniu pagrindu Biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo (duomenys neskelbtini) valdybos raštai, Vilniaus apygardos prokuratūros teikimai ir Vilniaus apygardos teismo nutartys nebuvo pateiktos pareiškėjo nurodytam ikiteisminiam tyrimui; 3) kokiu teisiniu pagrindu Biuro viršininkas neteikė prašymo baudžiamojoje byloje dėl operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumo patvirtinimo.
Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. liepos 25 d. pareiškėjas pateikė dar vieną prašymą Biurui, kuriame prašė nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu Biuro Organizuoto nusikalstamumo (duomenys neskelbtini) valdybos skyriaus vyr. tyrėjas, atlikdamas operatyvinius veiksmus, nesivadovavo Kriminalinės žvalgybos 19 straipsniu bei Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis ir nepateikė Biuro viršininkui dokumento dėl įslaptinto dokumento išslaptinimo, taip pat kokiu pagrindu neišslaptino pareiškėjo nurodomų dokumentų (b. l. 146).
4. 2020 m. rugpjūčio 18 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad jo prašomi pateikti duomenys yra susiję su ikiteisminiu tyrimu, kuris buvo pradėtas 2011 m. spalio 5 d. Apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos teismo buvo priimtas 2015 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. baudžiamojoje byloje taip pat priėmė apkaltinamąjį nuosprendį (b. l. 5–6).
Sprendime nurodyta, jog vadovaujantis BPK 44 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjui buvo užtikrinta teisė turėti gynėją. Skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų pareiškėjas turėjo teisę paduoti kol vyko ikiteisminis tyrimas. Baigus ikiteisminį tyrimą ir paskelbus apie jo pabaigą, pareiškėjui buvo suteikta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Nuo baudžiamosios bylos gavimo teisme dienos, teisę susipažinti su papildomai gauta po kaltinamojo akto surašymo medžiaga numatyta BPK 237 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai nuo bylos gavimo teisme dienos turi teisę susipažinti su papildomai gauta po kaltinamojo akto surašymo, o per teisėjo nustatytą terminą – ir su kita bylos medžiaga ir daryti jos išrašus ar kopijas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu kaltinamasis suimtas, su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta bylos medžiaga susipažįsta jo gynėjas. Gynėjas turi teisę daryti jos išrašus ar kopijas. Atsisakius gynėjo, susipažinti su bylos medžiaga, daryti jos išrašus ar kopijas turi teisę kaltinamasis. Neturinčiam gynėjo kaltinamajam gynėją paskiria teismas. Susipažinęs su minėta medžiaga ar padaręs jos išrašus ar kopijas, gynėjas apie bylos medžiagą informuoja kaltinamąjį ir apie tai praneša teismui. Pareiškėjui pakartotinai priminta, kad skundai ar paklausimai, susiję su atliktu ikiteisminiu tyrimu ar baudžiamosios bylos nagrinėjimui teismuose, nebus nagrinėjami, nes šiuo metu baudžiamoji byla yra išnagrinėta teismuose ir teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.
V
1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Biuro Sprendimą, kuriuo atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi su juo susijęs ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir jo byloje yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 4 punktą). Teismas pabrėžia, kad Sprendimas ta apimtimi, kuria nurodomi ikiteisminio tyrimo ir/ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme aspektai, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).
2. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Biuras, vykdydamas priskirtą kompetenciją kriminalinės žvalgybos srityje, be kita ko, yra saistomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 7 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos teikti asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamu Sprendimu atsakydamas pareiškėjui į jo prašymus, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jo veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo kylančius imperatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo principas įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog šiuo atveju yra aktualios taip pat Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 35 punkte numatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį. Pareiškėjas pateikė prašymus pateikti informaciją, todėl, remiantis Taisyklių 35.2 punktu, į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Biuras, atsakydamas į pareiškėjo prašymus, nurodė priežastis, kodėl informacijos nepateiks, taip pat pagal Taisyklių 38 punktą nurodė atsakymo apskundimo tvarką, nurodė institucijos, kuriai gali būti paduotas skundas, pavadinimą ir adresą, taip pat terminą, per kurį gali būti pateiktas skundas. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo pateiktas atsakymas į prašymus atitiko numatytas Taisykles.
3. Paminėtina, kad pareiškėjui dalis informacijos buvo pateikta 2020 m. birželio 29 d. atsakyme. Pareiškėjui buvo paaiškinta dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo, taip pat paaiškinta kriminalinės žvalgybos panaudojimo ir (ar) išslaptinimo tvarka, paaiškinta, kad sprendimus dėl kriminalinės žvalgybos panaudojimo priima kriminalinės žvalgybos vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas, laikantis proporcingumo principo. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad prašyme nurodytos aplinkybės, įrodymų teisėtumo ir leistinumo klausimai jau išnagrinėti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2020 m. balandžio 29 d. buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs. Pažymėtina ir tai, kad dalis informacijos, kurios pareiškėjas prašo, jam negali būti suteikta. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas (toliau – ir KŽĮ) nustato teisinius kriminalinės žvalgybos pagrindus ir principus, kriminalinės žvalgybos principus ir uždavinius, kriminalinės žvalgybos subjektų teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą kriminalinėje žvalgyboje, kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą, taip pat kriminalinės žvalgybos finansavimą, koordinavimą ir kontrolę (1 straipsnis). Šiame įstatyme nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija – kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu, sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys (2 straipsnio 7 dalis). Pareiškėjo keliamam ginčui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas KŽĮ 19 straipsnyje, kuriame nustatyta kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama: kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti; bendradarbiaujant kriminalinės žvalgybos subjektams; pateikiant informaciją apie asmenį Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka; Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų numatytais atvejais keičiantis kriminalinės žvalgybos informacija su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir Europos Sąjungos agentūromis; šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais ir kitais įstatymų numatytais atvejais (1–5 punktai). KŽĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras; panaudojant kriminalinės žvalgybos informaciją baudžiamajame procese, turi būti apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą ir neatskleidžiant informacijos apie naudojamas technines priemones ir (ar) detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą. Pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. KŽĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija teikiama susipažinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, taip pat kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms ar šios veiklos kontrolę vykdyti įgaliotiems asmenims, esant motyvuotam jų rašytiniam prašymui, jeigu jiems teisės aktuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti ar sprendimams priimti nepakanka pateiktos susipažinti apibendrintos informacijos, parengtos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu. Pagal KŽĮ 19 straipsnio 5 dalį kitoms valstybės institucijoms ir asmenims, nevykdantiems kriminalinės žvalgybos, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) nustatyta tvarka gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu. Pagal KŽĮ 19 straipsnio 6 dalį, šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo tvarką nustato Vyriausybė.
Sistemiškai aiškinant KŽĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teigtina, jog kriminalinės žvalgybos informacija bet kuriam iš KŽĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, nepriklausomai nuo to, ar ši informacija įslaptinta VTPĮ nustatyta tvarka, gali būti teikiama tik tuo atveju, kai prašančio subjekto kriminalinės žvalgybos informacijos (ar jos pagrindu parengtos apibendrintos informacijos) gavimo tikslai sutampa su KŽĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais šios informacijos naudojimo būdais. Minėtos nuostatos vienareikšmiškai įpareigoja kriminalinės žvalgybos subjektus ar jų veiklą kontroliuojančias ir koordinuojančias institucijas (t. y. Biurą) teikti kriminalinės žvalgybos informaciją valstybės institucijoms ir asmenims, kurie nevykdo kriminalinės žvalgybos, tik griežtai nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, KŽĮ 19 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka „kiti asmenys“ nereiškia neapibrėžto asmenų rato, o tik asmenis (pareigūnus), valdžios institucijas, kuriems vykdant tarnybines, nesusijusias su kriminalinės žvalgybos vykdymu, funkcijas iškilo objektyvi būtinybė susipažinti su apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu.
4. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas neveikia kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų vardu, pareiškėjas nėra kriminalinės žvalgybos subjektas ar kitas, KŽĮ 19 straipsnio 4–5 dalyse nurodytas, asmuo. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjo prašoma informacija apie jo atžvilgiu vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus reikalinga ne tarnybos, o asmeniniais tikslais, t. y. siekiant išaiškinti galimai padarytus Biuro ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir nagrinėjant pareiškėjo baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinęs bylos faktinę situaciją kilusiam ginčui taikytino teisinio reguliavimo kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, kaip privatus fizinis asmuo, nepatenka į KŽĮ 19 straipsnyje nurodytų subjektų, galinčių gauti apibendrintą informaciją, ratą, todėl tokia informacija nei pagal KŽĮ, nei pagal Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas, negalėjo būti pateikta.
5. Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą pagrįstumo, būtina įvertinti ir ginčijamo Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas administracinis aktas turėtų būti panaikintas.
6. LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad VAĮ 8 straipsnis siejamas su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061/2015, Išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kuriuo atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012). Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad individualiam administraciniam aktui be reikalavimo nurodyti teisės normas ir aplinkybes, kuriomis viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas individualų administracinį aktą, taikomas ir akto aiškumo bei suprantamumo kriterijus, asmenų, kuriems jis skirtas atžvilgiu.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo ginčijamo rašto motyvai yra aiškūs, pats raštas yra pagrįstas teisiniais ir faktiniais argumentais, todėl Sprendimas nėra naikinamas.
7. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą atsakyti į prašyme pateiktus klausimus. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti šį prašymą. Be to, skunde pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų, nėra teisinio pagrindo tenkinti šį prašymą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Šią administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 38-S-7433 ta apimtimi, kuria nurodomi ikiteisminio tyrimo ir/ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme aspektai, nutraukti.
Likusioje dalyje pareiškėjo E. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.