- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- 1A-100-531/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33399-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- E. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo M. J. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 1 metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusiosios E. V. arčiau nei 100 m atstumu.
Nukentėjusiosios E. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jos naudai iš A. V. priteisti 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Procesas dėl nukentėjusiosios E. V. civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.
Iš A. V. nukentėjusiajai E. V. priteisti 400 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. V. 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 12.35 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę E. V., tai yra tyčia dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė E. V. į skruostikaulį, po to abiem rankomis sugriebė ją už pečių bei pastūmė, ko pasekoje E. V. parkritus ant grindų, kumščiais sudavė ne mažiau aštuonių smūgių į veido, krūtinės, nugaros sritį, rankomis įsikabinęs į nukentėjusiosios drabužius, ją tampė po grindis, po ko E. V. užlipus ant sofos, rankomis sugriebė ją už pečių ir pastūmė, ko pasekoje E. V. nukrito ant grindų, tokiais veiksmais E. V. padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame petyje, dešinėje plaštakoje ir kairėje čiurnoje, galvos ir krūtinės minkštųjų audinių sumušimą, nežymiai sutrikdė E. V. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. A. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendį ir neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo 1 metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios E. V. arčiau nei 100 m atstumu, taip pat sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad teismas, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo būtinumą, motyvavo tuo, kad įvertinus įtemptus jo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, yra pagrindas jam visam laidavimo laikotarpiui skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu. Jokių kitų motyvų teismas nenurodė. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neabejoja, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir prieš nukentėjusiąją, tačiau vis tiek paskiria baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu. Mano, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė jam skirta nepagrįstai, yra neteisinga ir šioje situacijoje neoptimali priemonė. Šiuo metu su nukentėjusiąja E. V. vyksta skyrybų procesas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo, bendrai įgyto turto padalinimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, kuri realiai dar tik pasirengimo stadijoje ir kiek truks procesas, neaišku. Jie su nukentėjusiąja turės susitikti ir bendrauti teismo procesuose, galimai bus priversti kartu apžiūrėti santuokoje įgytą gyvenamąjį namą su žemės sklypais, juose esantį kilnojamąjį turtą, daryti turto vertės nustatymo ekspertizes. Atliekant šiuos veiksmus, jis niekaip negalės vykdyti BK 72¹ straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų, bus priverstas, ne dėl savo kaltės, pažeisti įstatymus ir teismo skirtus įpareigojimus. Pažymi, kad ankščiau niekada nebuvo teistas ar baustas už bet kokios formos smurtą prieš savo šeimos narius, tai buvo vienkartinis neteisėtas elgesys, dėl kurio jis nuo pat bylos iškėlimo iškart prisipažino ir gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, skundžiamame nuosprendyje teismas pripažino, jog jo galimo analogiško nusikalstamo elgesio rizika yra minimali ir teismas neabejoja, jog ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismo skirti įpareigojimai yra neproporcingi siekiamiems tikslams. Sutinka, jog būtų palikta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas vienerius metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, tačiau įpareigojimo nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m atstumu, jis negalės vykdyti dėl objektyvių priežasčių – civilinės bylos nagrinėjimo. Neabejoja, kad nukentėjusioji dėl jo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, todėl turi teisę į jos atlyginimą. Tačiau mano, kad priteista 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, neatitinkanti kasacinio teismo praktikos ir turėtų būti sumažinta.
Atsiliepimas
3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. V. atsiliepime į A. V. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonė A. V. buvo paskirta pagrįstai, jai pačiai to prašant, kadangi ji A. V. bijo. A. V. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Nors jis ir nėra teistas už smurtinius nusikaltimus, tačiau ankščiau į pareigūnus ji bijodavo kreiptis. Nevienkartinį apelianto smurtavimą ji įrodinės civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Pabrėžia, kad apeliantui ikiteisminio tyrimo metu paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie jos, jis sistemingai pažeidinėjo, nuolat atvažiuodavo į namus „pasiimti jam reikalingų daiktų“, skambinėjo telefonu ir grasindavo. Dėl to prokuratūrai buvo pateikusi telefoninių pokalbių garso įrašus ir prašė jam paskirti griežtesnę kardomąją priemonę. Toks apelianto elgesys tik rodo, kad jis ir toliau gali smurtauti prieš ją, jei būtų panaikintas draudimas artintis prie jos arčiau, nei per 100 m, paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium prarastų bet kokią prasmę. Be to, mano, kad remiantis teisingumo, protingumo kriterijais, dalyvavimas civilinėje byloje negalėtų būti laikomas paskirto įpareigojimo nesiartinti prie jos pažeidimu, nes posėdžiai yra vieši, vyksta teismo rūmuose, todėl smurtinio išpuolio galimybė prieš ją iš apelianto pusės smarkiai sumažėja. Jei įpareigojimas nesiartinti prie jos būtų panaikintas, apeliantas bet kuriuo metu galėtų važiuoti į jos namus ir toliau ją terorizuoti, siekdamas palaužti ją ir pasiekti tik jam vienam naudingą rezultatą civilinėje byloje, ar priverstų ją atsisakyti tam tikrų ieškinio reikalavimų. Tikėtina, kad ir vėl smurtautų. Teigia, kad nustatant jai padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – apeliantas padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. sudavė jai smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko jai buvo sutrikdyta sveikata. Dėl prieš ją pavartoto smurto ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bei ir dvasinius išgyvenimus, iki šiol lankosi pas psichologą, jaučia didesnį stresą, patiria nesaugumo jausmą, bijo A. V.. Šios aplinkybės neišvengiamai lėmė emocinį sutrikimą. Mano, kad jai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas ir geriausiai atitinka jos bei apelianto interesų pusiausvyrą, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kriterijus. Teismas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlygintiną dydį nustatė pagal šioje konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.
4. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra atsiliepime į A. V. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodė, kad priešingai nei teigia apeliantas, teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 1 metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. V. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m atstumu yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, paskirta atsižvelgus į visas baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Nors teismas pripažino, kad A. V. galimo analogiško nusikalstamo elgesio rizika minimali, skirdamas apeliantui skundžiamus įpareigojimus, teismas pagrįstai atsižvelgė į įtemptus A. V. ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius. Atkreipia dėmesį, kad smurtiniai veiksmai buvo atlikti įvykus barniui šeimoje, nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu perklausytuose garso įrašuose užfiksuotas A. V. skambutis E. V., kurio metu jis reikalauja įsileisti į vidų, pastarosios atžvilgiu vartoja necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius. Tai vyko jau vykstant ikiteisminiam tyrimui bei A. V. esant paskirtai kardomajai priemonei – rašytiniam pasižadėjimui neįvykti bei įpareigojimui nebendrauti su nukentėjusiąja ir nesilankyti jos gyvenamu adresu. Ši aplinkybė patvirtina neigiamą A. V. nusistatymą nukentėjusiosios atžvilgiu bei atsainų požiūrį į ikiteisminio tyrimo metu kartu su kardomąją priemone skirtus įpareigojimus. Pažymėtina, kad kaltininkui skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, todėl šiuo atveju atleidus A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės apylinkės teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati A. V. padarytai nusikalstamai veikai, atitinka bausmės paskirtį ir tikslus, bei tuo pačiu apgina nuo A. V. smurtinių veiksmų nukentėjusiosios E. V. teisėtus ir pagrįstus interesus, kas visgi yra svarbiau už apeliantui tenkančius patirti baudžiamosios poveikio priemonės sukeliamus laikinus nepatogumus. Teigia, kad apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nustatytas nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis, neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai tokio pobūdžio bylose, be to, priimtas atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas buvo suduotas ne vienas smūgis. Tuo pačiu pažymėtina, kad A. V. nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į šeimos nario - sutuoktinės, sveikatą, kas lemia didesnį jo pavojingumą. Be to, E. V. nuo smurto nukentėjo savo gyvenamojoje aplinkoje, kas neabejotinai sukėlė didesnius jos išgyvenimus bei sumažino saugumo jausmą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti. Kadangi apeliantas A. V. skundžia nuosprendį dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir iš jo nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.
Dėl A. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės
7. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Jos gali būti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (BK 67 straipsnio 2 dalis). Įstatyme teismui paliekama diskrecijos teisė skirti, ar neskirti baudžiamojo poveikio priemones, parinkti tinkamiausias, nustatyti jų skaičių bei dydį. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
8. BK 72¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo, jam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 1 (vienerius) metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. V. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m atstumu. Pateiktame apeliaciniame skunde A. V. sutinka, su teismo skirtu įpareigojimu jam 1 metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, tačiau ginčija įpareigojimą nesiartinti prie jos arčiau, nei 100 m atstumu. Teigia, kad šio įpareigojimo negalės vykdyti dėl objektyvių priežasčių – civilinės bylos nagrinėjimo.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžiamoje dalyje bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas įpareigoti A. V. ne tik gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. V., bet taip pat ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m atstumu priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Keisti šią nuosprendžio dalį nėra jokio teisinio pagrindo.
11. A. V. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį –sutuoktinę E. V.. Bylos duomenimis A. V. ir E. V. santykiai yra įtempti, vyksta skyrybų procesas. Nukentėjusioji E. V. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad paskutinius kelis metus iki įvykio santykiai su vyru buvo labai sunkūs, konfliktiški. Tai patvirtina ir paties A. V. parodymai, jog 2020 m. rugpjūčio 20 d. (įvykio dieną) namuose vyko eilinis barnis. Be kita ko, net ikiteisminio tyrimo metu tarp A. V. ir E. V. buvo kilę nesutarimai dėl daiktų. Apeliantas keletą kartų skambino nukentėjusiajai, taip pažeisdamas vieną iš jam skirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų – įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja. Iš E. V. atsiliepimo į A. V. apeliacinį skundą matyti, kad ji A. V. bijo, mano, jog panaikinus įpareigojimą jam prie jos nesiartinti, jis bet kuriuo metu galėtų pas ją atvažiuoti, terorizuoti, siekdamas palankesnio sprendimo skyrybų byloje. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, A. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau, nei 100 m atstumu, yra adekvati padarytam nusikaltimui, padėsianti apsaugoti E. V., kaip smurtą patyrusio asmens interesus. Vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nėra pagrindo abejoti, kad A. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nereiškia, jog minėta baudžiamojo poveikio priemonė jam negali būti taikoma ar turi būti keičiamos jos taikymo sąlygos. Minėtos teismo išvados nekeičia ir tai, kad A. V. ankščiau nebuvo baustas, teistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Apeliacinės instancijos teismas atmeta A. V. skundo teiginius, jog jis negalės tinkamai vykdyti įpareigojimo nesiartinti prie E. V. arčiau nei 100 m atstumu dėl civilinės bylos, vykstančios dėl santuokos nutraukimo, proceso. Pažymėtina, kad šiuo atveju A. V. dalyvavimas teismo posėdžiuose, kuriuose nagrinėjami klausimai susiję su jo ir E. V. santuokos nutraukimu, nėra traktuotini kaip minėto įpareigojimo pažeidimas.
Dėl neturtinės žalos
12. Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad nuketėjusioji E. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas E. V. civilinį ieškinį tenkino iš dalies, ir priteisė jai 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. A. V. su tokiu priteistu neturtinės žalos dydžiu nesutinka ir prašo jį sumažinti.
13. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (2012 m. liepos 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V., tyčia suduodamas E. V. eilę smūgių į įvairias kūno vietas sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą, dėl ko ji turėjo kreiptis į medikus ir jai buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Nors E. V. taikytas gydymas nebuvo sudėtingas ir jai neliko išorinių sužalojimo žymių, tačiau akivaizdu, kad dėl tokių A. V. veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Be to, kaip matyti iš jos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, ji iki šiol jaučia baimę, patiria nesaugumo jausmą ir stresą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu E. V. priteisti 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, ir tai yra tinkama kompensacija jos patirtiems neigiamiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, atitinkanti teisingumo bei protingumo principus, todėl dar labiau ją mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. V. apeliacinį skundą atmesti.