- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- 1-96-1046/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33399-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Nukentėjusysis
- E. V.
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. V. 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 12.35 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę E. V., tai yra tyčia dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė E. V. į skruostikaulį, po to abiem rankomis sugriebė ją už pečių bei pastūmė, ko pasekoje E. V. parkritus ant grindų, kumščiais sudavė ne mažiau aštuonių smūgių į veido, krūtinės, nugaros sritį, rankomis įsikabinęs į nukentėjusiosios drabužius, ją tampė po grindis, po ko E. V. užlipus ant sofos, rankomis sugriebė ją už pečių ir pastūmė, ko pasekoje E. V. nukrito ant grindų, tokiais veiksmais E. V. padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame petyje, dešinėje plaštakoje ir kairėje čiurnoje, galvos ir krūtinės minkštųjų audinių sumušimą, nežymiai sutrikdė E. V. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. namuose vyko eilinis barnis. Žmona išbėgo į kiemą, paskui grįžo, pradėjo šaukti ir, supykęs nesusivaldė ir sudavė žmonai į veidą. Paskui žmona nukrito ant žemės. Tada delnu mušė per kitas kūno vietas. Buvo labai susijaudinęs, ne viską atsimena, bet atsimena, kad mušė ne kumščiu, o delnu. Pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Savo poelgį vertina blogai, gailisi dėl to kaip pasielgė. Atsiprašė žmonos. Visą turtinę žalą atlygino. Pripažįsta, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, bet 3000 eurų suma per didelė. Mano, kad protinga suma 500 eurų. Palaiko prašymą dėl laidavimo. Laiduotojas M. J. yra vaikystės draugas. Kartu mokėsi. Gerai sutaria.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodoma:
Iš nukentėjusiosios E. V. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2020 m. rugpjūčio 20 d. kartu su sutuoktiniu A. V., gyvenančiu kartu, buvo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys. Būnant abiem kambaryje apie 12.30 val. kilo abipusis žodinis konfliktas. Sutuoktinis A. V. konflikto pradžioje sudavė jai dešinės rankos delnu, pataikydamas į kairės veido pusės skruostikaulį. Ji juto fizinį skausmą, vėliau toje vietoje patino. Po to sutuoktinis ją abiem rankomis sugriebė už pečių, stipriai pastūmė, dėl ko neišlaikiusi pusiausvyros parkrito ant grindų. Tuomet sutuoktinis ne mažiau kaip aštuonis kartus rankų kumščiais smūgiavo jai į įvairias kūno vietas: veidą, krūtinę, nugaros sritį. Tiksliai kiek smūgių ir į kurią vietą bei kiek kartų pataikė, dėl tuo metu patirto išgąsčio ir streso pasakyti negali. Tų smūgių sudavimo metu A. V., rankomis įsikabinęs į jos drabužius, tampė ją po grindis. Ji net kažkuriuo momentu buvo išrengta iš marškinėlių. Toliau, vengdama sutuoktinio smūgių, užlipo ant svetainėje buvusios sofos. Tuomet priėjęs prie jos sutuoktinis sugriebė rankomis už pečių ir visa jėga pastūmė, kad ji persirito per dar vieną ten buvusią sofą ir nukrito ant grindų. Viso šio smurto bei smūgių sudavimo metu juto stiprų fizinį skausmą. Išsilaisvinusi atsikėlė nuo grindų ir išbėgusi į kiemą bendruoju pagalbos telefono numeriu iškvietė policiją. Iš karto po įvykio ji kreipėsi į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur buvo nustatytas galvos ir krūtinės sumušimas, o dar po kelių dienų nuvyko pas teismo med. ekspertus, kur ekspertai ją apžiūrėjo ir nustatė sumušimus (dešinio peties, dešinės plaštakos, kairėje čiurnoje, galvos, krūtinės). Visi šie sužalojimai buvo padaryti sutuoktinio A. V.. Po šio įvykio sutuoktinis jos neatsiprašė (1 t., b. l. 46-49, 50-53).
Iš liudytojo Š. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog dirba Panevėžio apskrities VPK 1-ojo būrio vyr. patruliu. 2020 m. rugpjūčio 20 d. dirbo kartu su G. N., kai apie 12.35 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys, kur vyksta smurtas artimoje aplinkoje, konfliktas tarp sutuoktinių. Nuvykus nurodytu adresu, kieme juos pasitiko E. V., kuri nurodė, kad sutuoktinis A. V. trenkė jai į nugarą ir veido sritį, tikslaus smūgių skaičiaus moteris nenurodė. Moteris buvo susijaudinusi, verkė, nurodė, kad sutuoktinis šiuo metu yra namuose, užsirakinęs ir jos net neįleidžia į namus. Moters plaukai buvo ištaršyti, ji vis verkė, akivaizdžių smurto žymių ant veido nematė, o jos kūno neapžiūrinėjo, ji buvo su drabužiais. Tuomet priėjus prie gyvenamo namo durų ir į jas pabeldus, pasakius, kad atvyko policijos pareigūnai, duris atidarė A. V., kuris elgėsi ramiai. Paklausus, kas čia įvyko, šis atsakė, kad šeimyninis konfliktas, detalių nepasakojo. Sutuoktiniams patikrino girtumą, abu buvo blaivūs. Moteris nurodė, kad rašys pareiškimą, todėl A. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas (1 t., b. l. 96-98).
Iš 2020 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra privatus gyvenamasis namas, esantis Panevėžio miesto pietinėje dalyje, sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Namas Nr. (duomenys neskelbtini) yra mūrinis dviejų aukštų: namo antras aukštas neįrengtas. Pirmame aukšte yra svetainė, valgomasis, virtuvė, tai didžiausias kambarys, kuriame vyko įvykis. Jokių nusikalstamos veikos pėdsakų apžiūrėtoje svetainėje nerasta (1 t., b. l. 7-12).
Iš 2020 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo – E. V. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d., 12.35 val., adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys, esančiame name tarp jos ir sutuoktinio A. V. įvyko konfliktas, kurio metu A. V. smurtavo prieš ją, t. y. trenkė jai rankomis į nugarą, veido sritį. Tikslaus skaičiaus nenurodė. E. V. juto fizinį skausmą. Patikrinus abiejų sutuoktinių blaivumą paaiškėjo, kad tiek A. V., tiek E. V. buvo blaivūs. A. V. jokių aplinkybių neaiškino. Akivaizdžių smurto žymių ant E. V. kūno nesimatė (1 t., b. l. 13-14).
Iš 2020 m. spalio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti patrulių BODY kameros Nr. B0F1EC619714 garso ir vaizdo įrašai, keturi failai. Pirmame faile pavadinimu 2020_08_20_131102_002, 13:11:01 matyti, kaip prie gyvenamo namo atvyksta policijos pareigūnai, juos pasitinka moteris, kuri stovi kieme prie namo lauko durų. Pareigūnas paklausia - kas nutiko? Moteris atsako - kad čia jau labai seniai, pastoviai dėl pinigų, jisai nedirba, kur aš išleidžiu, aš išėjau į kiemą kavos atsigert ir parėjau namo ir jisai puolė. Pareigūnas klausia - ką dar padarė? konkrečiai? Moteris atsako - tiesiog kumščiais pradėjo mane. Pareigūnas klausia - kur sudavė Jums? Moteris - čia kažkur, labai skauda, per veidą, per galvą, iš kojų pradėjo. Pareigūnas klausia - pareiškimą rašysit? Moteris atsako - būtinai, atsibodo 25 metai, vaikai užauginti, bendrų vaikų mes neturim. Pareigūnas klausia - Jūs blaivi esat? Moteris - kas, aš? Pareigūnas - taip. Moteris - aš negeriu. Pareigūnas - supratau. O tai neįsileidžia Jūsų į vidų? Kas yra? Moteris atsako - ne, jis mane išvarė, užsidarė. Pareigūnas klausia - skambutis veikia? Moteris atsako - veikia (toliau nesuprantamas žodis), jis aplamai grubus, agresyvus. Duris atdaro vyriškis. Pareigūnas sako - papasakokit kas nutiko? Vyriškis atsako - šeimyninis kivirčas. Moteris sako - ką reiškia kivirčas, kad kumščiais reikia daužyt. Pareigūnas sako - nelabai kaip ir kivirčas, jeigu sudavėt? Vyriškis sako - šeimyninis kivirčas, pasistumdymas. Moteris sako - koks pasistumdymas, girdi, kumščiais per galvą, visur, per sofas visas virtau, ką tu galvoji, čia labai juokas, aš sveikatos tiek turiu, kad vartytis, per grindis tampei. Vyriškis sako - kokias grindis tampiau. Moteris sako - ką gi ne, jeigu nuvilko iš pagrindų, tik maikę, telefoną ir pro duris vos spėjau išlėkt. Vyriškis - jeigu aš tave. Moteris sako - leisk namo, parodyk, jeigu dar nesutvarkei, net pufą sulaužei, metės, niekada be reikalo nesiskusdavau. (įeina į kambarį) aišku, sutvarkei viską, sudėjo, net pufai visi skraidė čionai, ką tu šneki. Vyriškis sako - ką tu kalbi. Moteris toliau kalba apie šeimyninius reikalus, senas problemas, skyrybas. Pareigūnai ruošiasi nustatinėti asmenų blaivumą. Antrame faile pavadinimu 2020_08_20_131602_003, 13:16:01 matyti, kaip pareigūnas moteriai nustatinėja blaivumą, taip pat vyriškiui, patikrina jų asmens dokumentus, nurodo vyriškiui rengtis, nes reiks važiuoti kartu. Vyriškį nuveda į tarnybinį automobilį. Trečiame faile pavadinimu 2020_08_20_132101_004, 13:21:01 matyti, kad pareigūnai stovi kieme, namo prieangyje stovi moteris, jai nurodo laukti kitų pareigūnų. Ketvirtame faile pavadinimu 2020_08_20_131838_024, 13:18:19 matyti kambaryje prie stalo sėdi moteris, policijos pareigūnas sako - (duomenys neskelbtini) gatvėj smurtas pasitvirtino, abu blaivūs, moteris sako, kad smurtavo, nu prieš tą moterį. Kur mums vežt, į Senamiesčio gatvę? gerai, abu blaivūs, bet susipyko. Vyriškis su pareigūnais išeina į kiemą, eina link tarnybinio automobilio (1 t., b. l. 17-19).
Iš 2020 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Bendrojo pagalbos centro pateiktame pokalbio garso įraše pavadinimu –2020_08_20-12-35-00_25.00 užfiksuotas moters, prisistačiusios E. V., skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą. Skambinusios moters balsas susijaudinęs, verksmingas. Moteris praneša, kad reikalinga pagalba, vyras ją labai muša, užrakino visas duris. Operatoriui perklausus, ar reikalinga greitoji pagalba, atsako, jog nereikalinga. Paaiškina, jog ji dabar lauke, ją išvarė iš namų (1 t., b. l. 29-31).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 832/2020 (05) matyti, kad odos nubrozdinimai dešiniame petyje, dešinėje plaštakoje ir kairėje čiurnoje, galvos ir krūtinės minkštųjų audinių sumušimas E. V. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 20 d. Sužalojimai E. V. padaryti ne mažiau penkių bukų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai E. V. padaryti pašalinės jėgos poveikyje. A. V. veiksmai sukėlė E. V. fizinį skausmą. E. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 35).
Iš 2020 m. spalio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti (perklausyti) advokato padėjėjo R. V. pateikti du garso įrašai. Pirmas garso įrašas pavadinimu 37069443575_0_1600110041532, antras garso įrašas pavadinimu 37069443575_0_1600110693669. Pirmame garso įraše pavadinimu 37069443575_0_1600110041532: Moteriškas balsas - klausau. Vyriškas balsas - tu namie? Moteriškas balsas - taip. Vyriškas balsas - aš atvažiuoju, man drabužių reikia. Moteriškas balsas - aš miegu. Vyriškas balsas - gerai, aš įeisiu, gali miegot. Moteriškas balsas - neįeisi. Vyriškas balsas - nori pasakyt spynas pakeitei? Moteriškas balsas - taip. Vyriškas balsas - tada daryk duris. Moteriškas balsas - naktim tu nevažiuosi. Vyriškas balsas - daryk duris, nedaryk nesąmonių „<keiksmažodis>“. Moteriškas balsas – A. yra diena. Vyriškas balsas - gerai, kad yra diena, dieną aš „<keiksmažodis>“ laiko neturiu, kada pas tave nuvažiuot. Moteriškas balsas - aš irgi neturiu laiko. Vyriškas balsas - nu viskas aišku, gerai, turėsi problemų ateity, patikėk manim, dabar aš išvažiuoju, „<keiksmažodis>“. Moteriškas balsas - o tu draskysies ilgai, A.? Vyriškas balsas - aš tau pasakiau „<keiksmažodis>“, dabar tu man daryk, daryk, daryk „zapodlo“, daryk. Moteriškas balsas - aš tau „zapodlo“ nedarau, tu pats man darai. Vyriškas balsas - gali pradėt kraustyt savo daiktus ir „<keiksmažodis>“ iš namo, galiu iškart perspėt, kai teismas įvyks, tai va žinok, turėk ateity, davai. Garso įrašo pabaiga, trukmė 1 min. 13 sek. Antrame garso įraše pavadinimu 37069443575_0_1600110693669 : Moteriškas balsas - baigsi skambinėt? Vyriškas balsas - aš žiūriu tu pati konfliktų ieškai nakty, ane? Moteriškas balsas - man į darbą A., kas tau yra negerai? Vyriškas balsas - koki „<keiksmažodis>“ spynas pakeitei? Moteriškas balsas - o tam, kad tu naktim nesirautum. Vyriškas balsas - kur naktim aš pas tave braunuos? Moteriškas balsas - va dabar, kur tu esi? Vyriškas balsas - kur aš esu ne tavo reikalas, kur aš esu „<keiksmažodis>“. Moteriškas balsas - o tai kodėl tu man skambini nakty? Vyriškas balsas - kokia čia tau naktis. Moteriškas balsas - man į darbą 5 ryto. Vyriškas balsas - kai man pasiimti drabužius „<keiksmažodis>“ ponia, tau į darbą. Gerai aš ryte atvažiuosi, būsi? Moteriškas balsas - ne. Vyriškas balsas - kas ne? Moteriškas balsas – A. Vyriškas balsas - aš daugiau neturiu laiko kada „<keiksmažodis>“. Moteriškas balsas - aš tavęs vieno neįleisiu. Vyriškas balsas - o kodėl tu manęs čia vieno neįleisi? Moteriškas balsas - todėl, kad tavęs aš vieno neįleisiu, man pasakė ir advokatas, ir tyrėja, kad tu negali būti vienas su manim. Vyriškas balsas - tai gerai, tu eik iš namų „<keiksmažodis>“ tu nebūk, kokio „<keiksmažodis>“ tu spynas pakeitei „<keiksmažodis>“. Moteriškas balsas – tu baigsi ar ne, todėl, kad puoli ant manęs blaivus, tu negirtas, aš nežinau ko iš tavęs tikėtis. Vyriškas balsas - ane, auką vaidini, gerai, gerai vaidink, aš tave jau perspėjau, po teismo sakau, viskas. Moteriškas balsas – A., tu vėl mane gąsdini. Vyriškas balsas - o tu girdi, ką aš tau kalbu, po teismo viskas, viso gero „<keiksmažodis>“. Garso įrašo pabaiga, trukmė 1 min. 32 sek. (1 t., b. l. 83-85).
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. V. smurtavo prieš savo sutuoktinę E. V. ir savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutriukdymą. Kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, specialisto išvada ir kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailestis, taip pat tai, kad jis savo noru atlygino dalį žalos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Nukentėjusioji E. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 3000 Eur dydžio neturtinei ir 131 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 86-89). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad turtinė 131 Eur dydžio žala jai buvo atlyginta dar iki teisiamojo posėdžio, todėl šioje dalyje civilinio ieškinio atsisako, o dėl ieškinio dalį dėl 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo palaiko visiškai. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų ne tik kentė fizinį skausmą, bet ir turėjo lankytis pas gydytoją dėl savo emocinės būsenos, vartojo raminamuosius vaistus. Iki šiol prastai miega, bijo kaltinamojo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.
Nagrinėjamoje byloje aukščiau aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai E. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl ko ji kreipėsi į medikus ir jai buvo paskirti vaistai. Neabejotina, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, todėl turi teisę į jos atlyginimą. Teismas, viena vertus atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajai buvo suduotas ne vienas smūgis į įvairias kūno vietas, kita vertus įvertinęs tai, kad nukentėjusiajai išorinių sužalojimo reiškinių nelikę, kreipusis į medikus sudėtingi gydymo metodai jai taikyti nebuvo, daro išvadą, kad šiuo atveju civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrindas tenkinti iš dalies ir nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo priteisti 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. pateikė teismui savo ir M. J. prašymus atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą M. J. atsakomybei.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas M. J. savo ir A. V. prašymus palaikė, nurodydamas, kad sutinka būti A. V. laiduotoju, yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, nebaustas, dirba, santykiai su A. V. yra labai geri, su kaltinamuoju bendrauja nuo mokyklos laikų, pasikalba apie gyvenimą ir kylančias problemas.
Teisiamojo posėdžio metu prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė šių prašymų netenkinti ir A. V. skirti bausmę, kadangi jis nukentėjusiajai nei kiek neatlygino neturtinės žalos, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, M. J. nėra tinkamas laiduotojas, nes jis su kaltinamuoju nebendrauja taip dažnai, kad galėtų šiam daryti teigiamą įtaką.
Teismas su tokia prokurorės ir atstovo nuomone nesutinka. Pirmiausia pažymėtina tai, kad A. V. atlygino visą padarytą turtinę žalą. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis neneigia padaręs neturtinės žalos, tačiau tai, kad jis nėra atlyginęs neturtinės žalos, teismo vertinimu, yra visiškai suprantama, kadangi iki teismo galutinio sprendimo priėmimo kaltinamajam nėra žinoma ta suma, kuri bus priteista ir kurią jis turės sumokėti. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga, t. y. kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.
Teismas neturi pagrindo abejoti ir tuo, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino visiškai, dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, anksčiau nebaustas, neteistas, nusikalto pirmą kartą. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo kilę nesutarimų dėl daiktų, nesudaro pagrindo spręsti, jog kaltinamasis ir vėl gali nusikalsti, tuo labiau, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis jau kurį laiką gyvena atskirai.
Nesutiktina ir su tuo, kad M. J. negali būti laikomas tinkamu laiduotoju. Kaip matyti iš bylos duomenų, minėtas asmuo yra neteistas, nebaustas, dirba, jo santykiai su A. V. yra geri, jie bendrauja ir kalbasi apie iškylančias problemas, M. J., kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, savo teigiamu pavyzdžiu nori padėti draugui gyventi dorai ir laikytis įstatymų bei nebenusikalsti. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti M. J., kaip laiduotoju, byloje nėra.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotojas M. J. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis A. V. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojo M. J. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Teismo vertinimu, šiuo atveju įvertinus įtemptus kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, yra pagrindas A. V. visam laidavimo laikotarpiui skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš teismui pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusioji savo atstovui advokatui už atstovavimą iš viso sumokėjo 800 Eur.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019, Nr. 2K-313-489/2019, Nr. 2K-178-511/2020).
Kaip matyti nagrinėjamu atveju, šią baudžiamąją bylą sudaro tik du tomai, byla yra nedidelės apimties, nesudėtinga, joje nebuvo keliama jokių naujų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų, ji buvo išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, trukusį tik šiek tiek ilgiau nei valandą. Šioje byloje nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys yra pakankami lakoniškas. Pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškinys patenkintas tik iš dalies. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį, teismo posėdžio trukmę ir kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad prašoma priteisti išlaidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 400 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo M. J. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 1 (vienerius) metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. V., gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. adresu (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti prie nukentėjusiosios E. V. arčiau nei 100 m (vieno šimto metrų) atstumu.
Išaiškinti A. V., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui M. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Procesą dėl nukentėjusios E. V. civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Nukentėjusios E. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš A. V. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. V. nukentėjusiosios E. V. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.