Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-454-864/2025,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

5. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nušalinimą Vilniaus apygardos teismui grindžia aplinkybėmis, kad pareiškėjo turto varžytinėse dalyvavęs ir jas laimėjęs asmuo galimai turi artimų giminystės ryšių su Vilniaus apygardos teisme dirbančiais teisėjais.

7. Pareiškime dėl nušalinimo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2S-454-864/2025 nagrinėjimo. Pareiškėjo pareiškimas šiuo aspektu iš esmės grindžiamas tik prielaidomis, kad pareiškėjo turto varžytinėse dalyvavęs ir jas laimėjęs asmuo yra artimais giminystės ryšiais susijęs su Vilniaus apygardos teismo teisėjais. Tačiau jokių konkrečių asmenų ir šių asmenų giminystės ryšių, kurie galėtų kelti abejonių dėl galimybės objektyviai ir nešališkai išnagrinėti civilinę bylą Vilniaus apygardos teisme, pareiškėjas neįvardijo, o prašyme dėl nušalinimo nurodomi tik subjektyvaus ir spėjamo pobūdžio teiginiai.

8. Nors pareiškėjas pareiškime teigia, kad civilinė byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pareiškime nurodytų aplinkybių buvo nepagrįstai persiųsta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, tokie teiginiai vertinami kaip nepagrįsti. Vadovaujantis CPK 62 straipsnio 7 dalimi, bylos teismuose skirstomos Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatyta bylų paskirstymo tvarka. Pagal Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalį bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa. Patikrinus civilinės bylos Nr. 2S-454-864/2025 priskyrimą pagal viešą bylų paskirstymo protokolų paiešką (https://liteko.teismai.lt/protokolai/paieska.aspx?m=1) nustatyta, kad ši civilinė byla, kaip turinti priskirtą požymį „Bylos automatiniu būdu“, paskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismo teisėjai Ramunei Mikonienei. Nurodyta bylos paskyrimo nagrinėti tvarka nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškime nurodyto Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumo, nes vykdyta automatizuotu būdu pagal CPK 62³ straipsnio 1 dalies nuostatas.

9. Taigi, pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjo abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo K. B. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-454-864/2025 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.

10. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

11. Remiantis CPK 69 straipsnio 5 dalimi, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo. Teisę skirti baudą piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise asmeniui turi ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie sprendžia teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą.

12. Pažymima, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-17-790/2025 buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jo veiksmai, reiškiant nepagrįstą ir abstrakčiais teiginiais grindžiamą nušalinimo prašymą, paduodant jį paskirto teismo posėdžio dienos išvakarėse, turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių bei išaiškinta, jog teismas turi teisę už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis). Vilniaus apygardos teismui paskyrus bylos nagrinėjimą 2025 m. vasario 13 d. 8.00 val., pareiškėjas 2025 m. vasario 12 d. 16.48 val. padavė pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo ir prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui, kurie šia nutartimi buvo atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjas pareiškimą dėl nušalinimo ir prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui pakartotinai grindė abstrakčiais teiginiais. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstą prašymą teikia jau antrą kartą, nepaisydamas teismo įspėjimų, nekeisdamas savo procesinio elgesio ir pakartotinai prašymą teikdamas teismo posėdžio išvakarėse, taip dar kartą sutrikdydamas teismo darbą ir vilkindamas galutinio procesinio sprendimo priėmimą, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskirti 200 Eur dydžio baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).

13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo K. B. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-454-864/2025 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.

Už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskirti pareiškėjui K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.