Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-454-864/2025,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

5. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nušalinimą Vilniaus apygardos teismui grindžia aplinkybėmis, kad antstolis, išieškotojas ir jų atstovai yra galimai susiję su Vilniaus apygardos teismo darbuotojais ir teisėjais.

7. Pareiškime dėl nušalinimo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2S-454-864/2025 nagrinėjimo. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą padaryti išvadą, kad antstolis, išieškotojas ir jų atstovai siektų padaryti įtaką visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje sprendžiamais klausimais. Pareiškėjo pareiškimas šiuo aspektu iš esmės grindžiamas tik prielaidomis, kad suinteresuotos bylos šalys ir jų atstovai yra susiję su Vilniaus apygardos teismo teisėjais ir jų galimybėmis nešališkai išnagrinėti civilines bylas. Tačiau jokių konkrečių asmenų, kurie yra suinteresuotų asmenų atstovai, ir šių asmenų asmeninių ryšių, kurie galėtų kelti abejonių dėl galimybės objektyviai išnagrinėti civilinę bylą Vilniaus apygardos teisme, pareiškėjas neįvardijo, o prašyme dėl nušalinimo nurodomi tik subjektyvaus ir spėjamo pobūdžio teiginiai.

8. Taigi, pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjo abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo K. B. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-454-864/2025 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.

9. Pastebėtina, kad pareiškėjo veiksmai, reiškiant nepagrįstą nušalinimo prašymą, turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Vilniaus apygardos teismui paskyrus bylos nagrinėjimą 2025 m. vasario 6 d. 8.30 val., pareiškėjas 2025 m. vasario 5 d. 16.42 val. padavė pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo ir prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui, kurie šia nutartimi buvo atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjas pareiškimą dėl nušalinimo ir prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui grindė abstrakčiais teiginiais, pareiškimas dėl teismo nušalinimo buvo paduotas paskirto teismo posėdžio dienos išvakarėse ir dėl šios priežasties byla paskirtame teismo posėdyje negalėjo būti nagrinėjama, todėl tokie pareiškėjo veiksmai turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Pareiškėjui išaiškintina, kad teismas turi teisę už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo K. B. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-454-864/2025 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.