- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- T-146-1156/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Nuteistasis
- I. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 2.5.11.2Nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymas (BPK 352 str.)
- 2.5.16Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais nuteistajam I. R. (I. R.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. gruodžio 5 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2187-617/2018, kuriuo I. R. (I. R.) pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmės subendrino bausmių apėmimo būdu ir skyrė I. R. (I. R.) subendrintą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Nustatė, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. 1.10 val. iki 2018 m. rugsėjo 29 d. 14.37 val., vieną sulaikymo dieną prilygino 2 MGL dydžio baudai. Nesumokėtos bausmės dalis yra 58 MGL (2 900 Eur) bauda, kuri turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Paskyrė I. R. (I. R.) dvi baudžiamojo poveikio priemonės: (1) uždraudė 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, (2) konfiskavo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą pas I. R. (I. R.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 28 d.
2. 2019 m. liepos 23 d. išduotas vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2187-617/2018 dėl 58 MGL (2 900 Eur) baudos išieškojimo iš nuteistojo I. R. (I. R.). Nuo 2019 m. liepos 25 d. antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdo priverstinį baudos išieškojimą iš I. R. (I. R.) (b. l. 6, 32–33).
Šalies argumentai
3. Antstolė Svetlana Kastanauskienė kreipėsi į teismą dėl baudos bausmės pakeitimo viešaisiais darbais nuteistajam I. R. (I. R.). Prašyme nurodoma, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0056/19/01079 vykdo teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-2187-617/2018 dėl 2 900 Eur baudos išieškojimo iš I. R. (I. R.) (b. l. 1). Antstolė 2022 m. vasario 7 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-22-56-2894, kuriame nurodyta, kad tikrindama sprendimo įvykdymo galimybes užklausė Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančias kredito įstaigas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, valstybės įmonę „Regitra“, Nekilnojamojo turto registrą, Gyventojų registrą ir antstolė nustatė, jog skolininkas skolos nemoka, niekur nedirba, gauna nuolatines išmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriuje, tačiau į šias lėšas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnio 1 dalies 7, 10 punktais išieškojimas negali būti nukreiptas, realizuotino turto nerasta, jis nevedęs, kredito įstaigose sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų, į kurias galima būtų nukreipti išieškojimą, nėra, neišieškotos skolos likutis yra 2 647,90 Eur. Nurodoma, kad skolininkas sutinka, kad bauda būtų pakeista nemokamais viešaisiais darbais (b. l. 2).
4. Antstolė teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai (b. l. 36, 37). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 2 dalį asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo, todėl byla išnagrinėta antstolei nedalyvaujant.
5. Nuteistasis I. R. (I. R.) teismo posėdyje paaiškino, kad visos baudos nesumokėjo, nes neturi piniginių lėšų, niekur nedirba, neturi jokio turto, gauna tik našlaičio išmoką, šiuo metu mokosi profesinio rengimo centre (pirmas kursas). Sutinka, kad jam paskirta bauda būtų pakeista viešaisiais darbais, mano, kad per vienerius metus spėtų atlikti paskirtą bausmę.
6. Prokuroras prašė tenkinti antstolės prašymą ir paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais, kadangi nuteistasis sumokėjo tik dalį baudos, niekur nedirba, lėšų baudai sumokėti neturi, pats sutinka dirbti viešuosius darbus. Nėra pagrindo manyti, kad jis vengia atlikti bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
7. BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais (BPK 352 straipsnio 3 dalis).
8. BK 47 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad tais atvejais, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu (BK 47 straipsnio 8 dalimi). Iš esmės analogiškas reguliavimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal BVK 25 straipsnio 1 dalį antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolio teikimu, jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Taigi išskiriami du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra. Nustatyti priežastis, dėl kurių nuosprendis neįvykdomas ir priteista bauda iš nuteistojo neišieškoma, yra antstolio pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-349-449/2017).
9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes. Antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Taigi antstolio teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, kad nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-38-491/2018; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-46-300/2018). Baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teisė kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis teikimo byloje Nr. 1S-418-1020/2016).
10. Byloje nustatyta, kad nuteistojo I. R. (I. R.) atžvilgiu priimtas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 28 d. Nuteistasis privalėjo jam paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2019 m. birželio 28 d. Iki nurodytos datos nesumokėjus paskirtos baudos, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 2 punktu baudos priverstinis išieškojimas perduotas antstolei. Nuo 2019 m. liepos 25 d. antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdo priverstinį baudos išieškojimą iš I. R. (I. R.) pagal baudžiamojoje byloje Nr. 1-2187-617/2018 išduotą vykdomąjį raštą (b. l. 6, 32–33), neišieškotos baudos dalis yra 2 647,90 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis nuteistasis niekur nedirba, gauna tik socialinę išmoką (b. l. 5). Pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 3 straipsnį yra trys rūšys šalpos pensijų: šalpos neįgalumo pensija, šalpos senatvės pensija ir šalpos našlaičių pensija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 739 straipsnio 6 punktą negalima nukreipti išieškojimo į išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą. Viešųjų registrų duomenys patvirtina, kad nuteistasis neturi jokio turto (b. l. 7, 8–31). Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis nevengia atlikti jam paskirtos bausmės, jis neturi lėšų sumokėti paskirtą baudą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis I. R. (I. R.) sutinka atlikti viešuosius darbus (b. l. 4), todėl vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi, BK 47 straipsnio 7 dalimi jam paskirta ir nesumokėta baudos dalis (t. y. 2647,90 Eur, kuri atitinka 52,958 MGL) keistina į 317 valandų viešųjų darbų, 1 MGL dydžio baudą prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
tenkinti antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą dėl baudos bausmės pakeitimo viešaisiais darbais.
Pakeisti nuteistajam I. R. (I. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamoje byloje Nr. 1-2187-617/2018 paskirtą ir nesumokėtą 2 647,90 Eur baudą pakeisti į 317 (trijų šimtų septyniolikos) valandų trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant nuteistąjį per 12 (dvylika) mėnesių neatlygintinai dirbti po 26 (dvidešimt šešias) valandas kas mėnesį visuomenės labui, paskutinįjį mėnesį dirbant 31 (trisdešimt vieną) valandą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.