Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei B. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Neris dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

11. Į bylą pateiktas draudimo liudijimas Nr. 710-851-770586 patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2022 m. vasario 17 d. transporto priemonių kasko draudimu buvo apdraudusi transporto priemonę JEEP CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draudėjas V. M. S.

12. Pranešimo apie draudiminį įvykį duomenimis 2021 m. vasario 21 d. 23.00 val. (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme prie namo buvo paliktas automobilis JEEP CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant stovinčio automobilio kapoto nukrito ledas nuo (duomenys neskelbtini) namo stogo (4 aukštas). Įvykis registruotas policijoje – ROIK0121000115624.

13. Policijos užregistruotame pranešime ROIK0121000115624 užfiksuotos tokios įvykio aplinkybės: pranešėjo skambučio pradžios laikas 2021 m. vasario 22 d. 8.19 val.; vidiniame kieme ((duomenys neskelbtini)), savaitgalio metu ant pranešėjo automobilio JEEP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pastato stogo nukrito ledo gabalas, kuris apgadino automobilį.

14. Žalos byloje Nr. 770586-0851_1-001 esančiame pranešime fiksuoti automobilio apgadinimai: matomi apgadinimai – automobilio kapotas, priekinis stiklas, priekinis bamperis.

15. UAB „Tokvila“ 2021 m. kovo 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 178491, kurios suma 3 116,41 Eur, ir 2021 m. gegužės 7 d. Nr. 180275, kurios suma 91,80 Eur, detalizuoti transporto priemonei JEEP CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti remonto darbai ir medžiagos. Ieškovės pateikti 2021 m. kovo 24 d. ir 2021 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymai bei analogišku datų pranešimai UAB „Tokvila“ patvirtina nurodytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą.

18. Teismas sutinka su atsakove, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos įvykio vietos nuotraukos savaime nėra pakankamai informatyvios, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad ieškovės apdraustas automobilis buvo apgadintas būtent prie namo (duomenys neskelbtini). Tačiau kiti į bylą pateikti įrodymai patvirtina žalos vietą bei faktą ir apytikslę datą:

18.1. pranešime apie draudiminį įvykį nurodyta įvykio data 2021 m. vasario 21 d. 23.00 val.; įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), vidinis kiemas prie namo;

18.2. liudytojo (draudėjo) parodymai, kad savaitgalį atvykęs pas sūnų, gyvenantį (duomenys neskelbtini), automobilį pastatė vidiniame kieme, įprastoje vietoje, kur transporto priemonę stato sūnus;

18.3. apie įvykį pranešusio liudytojo parodymai, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pirmadienį, ketindamas vykti į darbą pamatė apgadintą automobilį ir paskambino policijai, pareigūnai atvažiavo, nufotografavo;

18.4. policijos užregistruotame pranešime ROIK0121000115624 užfiksuotos tokios įvykio aplinkybės: pranešėjo skambučio pradžios laikas 2021 m. vasario 22 d. 8.19 val.; vidiniame kieme ((duomenys neskelbtini)), savaitgalio metu ant pranešėjo automobilio JEEP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pastato stogo nukrito ledo gabalas, kuris apgadino automobilį.

19. Atsakovė kvestionuodama įvykio datą atsiliepime klaidingai teigė, kad 2021 m. vasario 22 d. buvo antradienis – kalendoriaus duomenimis – pirmadienis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi tiksli įvykio data ir valanda, pakanka nurodytų duomenų, kad įvykis galėjo įvykti tarp 2021 m. vasario 21 d. ir 22 d.

20. Teismo vertinimu, ieškovės su ieškiniu pateikta antra nuotrauka (e. b. l. 14), kurioje matosi už automobilio esančio pastato apsnigtas (apledėjęs) balkonas, sniegas ant stogelio, apledėjęs kelio paviršius, leidžia spręsti, kad tuo metu ant pastatų buvo susikaupusių sniego (ledo) sankaupų, kurios galėjo kristi nuo tam tikrų paviršių. Nors trečia nuotrauka (e. b. l. 15) nėra tokia kokybiška, tačiau atsižvelgiant į liudytojo parodymus, apie ant balkono likusius ledo gabalus, prieš tai aptartoje nuotraukoje matomas sniego sankaupas, spręstina, kad joje užfiksuota balta dėmė ties balkono kraštu prie pastato sienos gali būti varveklis. Dalis nuotraukų patvirtina, kad automobiliui padaryti apgadinimai. Kaip nurodė liudytojas, policijos pareigūnai atmetė versiją, kad automobilio apgadinimai padaryti asmens.

21. Aptartų įrodymų visuma, padarytų pažeidimų pobūdis (vizualiai įvertinus), automobilio pastatymo vieta (daugiabučio gyvenamojo namo vidinis kiemas, po balkonu) leidžia spręsti, kad ieškovė įrodė, jog jos apdraustas automobilis buvo pastatytas (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme 2021 m. vasario 21 d.–22 d. ir automobilio pažeidimus lėmė nuo balkono nukritę ledo gabalai (varvekliai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnis, 185 straipsnis).

22. Teismo vertinimu, nurodytas aplinkybes, apie įvykio vietoje ant namo susikaupusius varveklius, papildomai patvirtina pačios atsakovės pateikti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys apie faktinius orus Vilniuje laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 22 d. – nurodytomis dienomis kritulių nebuvo, tačiau oro temperatūra nuo -18,3 laipsnių celsijaus 2021 m. vasario 19 d. 00.00 val. laipsniškai kilo ir 2021 m. vasario 20 d. 13.00 val. jau buvo teigiama – 0,3 laipsniai celsijaus; 2021 m. vasario 21 d. 21.00 val. tapo silpnai neigiama, tačiau 2021 m. vasario 22 d. vėl buvo teigiama. Tokiu būdu darytina išvada, kad buvęs sniegas tirpo ir galėjo formuotis varvekliai.

23. Ieškovės teigimu, atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, tinkamai nevykdė jai priklausančių pareigų pagal STR 1.03.07:2017, dėl netinkamai vykdytų pareigų atsakovei kyla civilinė atsakomybė. Atsakovė, nesutinka su tokia ieškovės pozicija, teigdama, kad negali būti atsakinga už savavališkai pastatyto balkono priežiūrą bei, jos vertinimu, nukentėjęs asmuo nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neįsitikino, kad gali statyti automobilį toje vietoje, netoli užrašo, prašančio nestatyti.

24. Pagal CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

25. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

26. Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

27. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-403/2023).

28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis gyvenamasis namas ir atsakovė UAB Mano būstas Neris Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-2010/18 buvo paskirta šio daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratore.

29. Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai) (ginčo įvykio metu laikotarpiu iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 papunktis); proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninę priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą bei kitas paslaugas bei mėnesines kaupiamąsias įmokas (Nuostatų 8 punktas). Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas, pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais (Nuostatų 12 punktas). Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus (Nuostatų 13 punktas).

30. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra įtvirtinti Statybos techninės priežiūros reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujųjų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu – nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. kovo 3 d.) (toliau – STR 1.07.03:2017). STR 1.07.03:2017 III skyriaus, apibrėžiančio pagrindines sąvokas, 10.3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų valdytojo sąvoka – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. STR 1.07.03:2017 IV skyriaus „Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai“ 11 punkte yra numatytas statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad: nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu (13.3 papunktis). 18 punkte numatyta pareiga periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. STR 1.07.03:2017 VII skyriaus „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ pirmojo skirsnio „Techninės priežiūros organizavimas“ 84–85 punktuose įtvirtinta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi šiame reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę.

31. Aptartos nuostatos, STR reikalavimai patvirtina atsakovei turėjus pareigą periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. Balkonas yra išorinė (fasado) konstrukcija. Įrodymų, kad balkonas būtų neteisėta statyba, atsakovė į bylą nepateikė. Kadangi atsakovei teko pareiga periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas, bei nustačius, kad dėl nuo namo balkono nukritusių varveklių ieškovės apdraustas automobilis buvo apgadintas 2021 m. vasario 21 d. ar 22 d., jai tenka pareiga įrodyti, jog ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių, vykdydama savo pareigas, bei siekdama išvengti galimos žalos, t. y. rūpinosi varveklių pašalinimu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovė į bylą tokių įrodymų nėra pateikusi – pateikti duomenys apie ant pastato stogo sumontuotas „sniego gaudykles“ nėra pakankami. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė savo kaip namo administratoriaus pareigą rūpestingai ir atidžiai vykdyti namo bendro naudojimo objektų priežiūrą, taip pat ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, taigi nustatyti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

32. Spręstina, kad atsakovės neveikimas priežastiniu ryšiu susijęs su automobiliui JEEP CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala (CK 6.247 straipsnis). Atsakovė nepaneigė kaltės, kuri yra preziumuojama.

33. CK 6.253 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės konkrečiais įstatyme nurodytais pagrindais, tarp jų dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį nukentėjusiojo asmens veiksmai – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusiojo asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusiojo asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Pagal CK 6.282 straipsnį, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (1 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, nurodydama, kad žalos atsiradimą galimai lėmė ir paties nukentėjusiojo veiksmai, kad pastatydamas automobilį jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė, apsiribodama bendro pobūdžio pasvarstymais ir vienoje iš nuotraukų matomu ant popieriaus lapo atspausdintu pranešimu (užrašu) „neužstatyti durų“. Tačiau, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad automobilis buvo pastatytas pažeidžiant Kelių eismo taisykles (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia nesant pagrindo pripažinti, kad civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma dėl paties nukentėjusiojo veiksmų.

35. Nustačius, kad atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę ir priežastinį ryšį, atsakovei kyla civilinė atsakomybė ir prievolė atlyginti ieškovei patirtus nuostolius kompensavus automobiliui padarytą turtinę žalą (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis).

36. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.281 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškovė nuostolius grindžia 2021 m. kovo 15 d. UAB „Tokvila“ PVM sąskaita faktūra Nr. 178491, kurios suma – 3 116,41 Eur, bei 2021 m. gegužės 7 d. UAB „Tokvila“ PVM sąskaita faktūra Nr. 180275, kurios suma – 91,80 Eur. Iš viso nukentėjusio asmens nuostoliai dėl įvykusio įvykio yra 3 208,21 Eur; ieškovė išmokėjo 3 108,21 Eur sumą (iš žalos dydžio buvo minusuota 100 Eur frašizė), atliktus mokėjimus patvirtina 2021 m. kovo 24 d. ir birželio 1 d. mokėjimo nurodymai. Taip pat ieškovės atstovė akcentavo, kad automobilis apynaujis – gamybos metai 2019 m. Atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovės nurodytu žalos dydžiu nepateikė (CPK 178 straipsnis).

38. Esant nustatytai atsakovės civilinei atsakomybei, atsakovei nepaneigus ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių automobilio remonto kainą, minusavus franšizę,– 3 108,21 Eur, teismas tenkina ieškinį ir priteisia ieškovei iš atsakovės 3 108,21 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.

39. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (juridinis asmuo) privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 108,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 70 Eur žyminio mokesčio išlaidų (2024 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymas), todėl ieškinį patenkinęs teismas šias išlaidas ieškovei priteisia iš atsakovės.

41. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi valstybei iš atsakovės priteisiama 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE, įmonės kodas 10017013, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Neris, juridinio asmens kodas 121483222, 3 108,21 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą aštuonis eurus, 21 centą) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Neris, juridinio asmens kodas 121483222, 15,86 Eur (penkiolika eurų, 86 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.