Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Mano Būstas Neris apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7207-1200/2024 pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB Mano Būstas Neris dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB Mano Būstas Neris 3 108,21 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2021 m. vasario 21 d. ant ieškovės apdrausto automobilio JEEP CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie pastato (duomenys neskelbtini), nuo pastato nukritęs ledo gabalas apgadino minėtą transporto priemonę. Ieškovė, vykdydama draudimo sutarties sąlygas ir sumokėjusi automobilio savininkui 3 108,21 Eur nuostolių sumą, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, todėl yra atsakinga už nuo pastato stogo nukritusio ledo gabalo padarytą žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš atsakovės UAB Mano Būstas Neris 3 108,21 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat iš atsakovės priteisė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatai) bei statybos techninių reglamentų nuostatos patvirtina atsakovei turėjus pareigą periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. Balkonas yra išorinė (fasado) konstrukcija. Įrodymų, kad balkonas būtų neteisėta statyba, atsakovė į bylą nepateikė. Kadangi atsakovei teko pareiga periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas, bei nustačius, kad dėl nuo namo balkono nukritusių varveklių ieškovės apdraustas automobilis buvo apgadintas 2021 m. vasario 21 d. ar 22 d., jai tenka pareiga įrodyti, jog ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių, vykdydama savo pareigas, bei siekdama išvengti galimos žalos, t. y. rūpinosi varveklių pašalinimu.

5. Teismas vertino, kad atsakovė į bylą tokių įrodymų nėra pateikusi – pateikti duomenys apie ant pastato stogo sumontuotas „sniego gaudykles“ nėra pakankami. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė savo kaip namo administratoriaus pareigą rūpestingai ir atidžiai vykdyti namo bendro naudojimo objektų priežiūrą, taip pat ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, taigi yra nustatyti atsakovės nustatyti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kartu teismas sprendė, jog yra atsakovės kaltė (preziumuojama) bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kurios dydis byloje yra įrodytas 2021 m. kovo 15 d. bei 2021 m. gegužės 7 d. UAB „Tokvila“ PVM sąskaitomis faktūromis, franšizės išmoka bei 2021 m. kovo 24 d. ir birželio 1 d. mokėjimo nurodymais.

6. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams, kad žalos atsiradimą galimai lėmė ir paties nukentėjusiojo veiksmai, kad pastatydamas automobilį jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, pagrįsti. Iš pateiktų nuotraukų matomas ant popieriaus lapo atspausdintas pranešimas (užrašas) „neužstatyti durų“, nesant jokių duomenų apie tai, kad automobilis buvo pastatytas pažeidžiant Kelių eismo taisykles, nesudaro pagrindo pripažinti, kad civilinė atsakomybė atsakovei galėtų būti netaikoma dėl paties nukentėjusiojo veiksmų.

7. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovei priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį), o taip pat iš atsakovės priteisti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB Mano Būstas Neris prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

8.1. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje tik paskutinio teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog ledas ar sniegas ant transporto priemonės nukrito ne nuo namo stogo, o nuo balkonėlio, kuris nėra bendrojo naudojimo objektas bei už kurio priežiūrą nėra atsakingas administratorius. Šio atveju net nėra aišku, ar nurodytas balkonas yra įrengtas teisėtai, gavus bendraturčių sutikimą, nes tai akivaizdžiai naujos statybos padarinys, kurį pasidarė pats buto savininkas, savo interesams tenkinti. Be to, byloje yra duomenys, kad nuo šio balkonėlio sniegą valydavo patys savininkai. Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrojo naudojimo objekto administratoriui nekyla pareiga prižiūrėti savavališkai įrengtų trečiųjų asmenų statinių. Priešingu atveju susidarytų teisiškai ydinga situacija, kad nepaisant to, jog draudimo bendrovė, pateikdama ieškinį, tinkamai netyrė įvykio aplinkybių, administratorius būtų traukiamas atsakomybėn visą laiką.

8.2. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl administratorės kaltės nebuvimo pasisakė formaliai ir nenagrinėjo atsakovės nurodytų aplinkybių, dėl ko formaliai taikė įstatymų nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jau nuo bylos pradžios buvo nurodžiusi klaidinančią įvykio priežastį, jog žalą sukėlė ledo/ sniego kritimas nuo stogo, o ne nuo balkono, atsakovė neturėjo galimybių formuoti pozicijos bei įrodinėti reikšmingų aplinkybių, nors iš byloje esančių duomenų yra pagrindas vertinti, kad balkonėlis yra įrengtas tenkinant vieno asmens poreikius, dėl ko atsakomybė atsakovei nekyla.

8.3. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad ieškovė, kaip profesionali draudikė, veikė nerūpestingai bei neprofesionaliai, kadangi tikrosios įvykio priežasties nenustatė ir įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei, kaip daugiabučio namo administratorei. Administratorė viso proceso metu įrodinėjo, kad vykdė tinkamą techninę priežiūrą ir ant stogo net buvo įrengtos sniego gaudyklės, tačiau ieškovė po liudytojo parodymų kardinaliai pakeitė nuomonę dėl įvykio priežasties ir nurodė, jog sniegas/ledas krito nuo balkonėlio.

8.4. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas tik selektyviai išnagrinėjo jam parankius įrodymus siekdamas priimti ieškovei palankų sprendimą, taip pat neatskleidė bylos esmės, kadangi nenurodė jokių argumentų dėl įvykio priežasties. Taigi, visiškai nepagrįstai ir neteisėtai konstatuota, jog ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimą.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

9.1. Nurodo, kad, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, ginčo balkonas yra bendrojo naudojimo objektas, todėl atsakovė turėjo pareigą nuo balkono stogelio ir kitų konstrukcijų pašalinti sniego sankaupas, kad tirpdamos jos nepadarytų žalos kitų asmenų turtui. Be to, nors aplinkybės, apie tai, kad sniegas krito nuo balkono stogo ar konstrukcijų, paaiškėjo paskutinio posėdžio metu, po liudytojų apklausos, atsakovė neprašė teismo atidėti bylos nagrinėjimo, kad būtų galima pateikti duomenis, jog balkonas yra savavališkai pastatytas ir nepriklauso bendrojo naudojimo objektams, prašymų išreikalauti papildomus dokumentus apie balkono įrengimo laiką ir statybos teisėtumą iš buto savininko, kuris naudojasi balkonu, neteikė. Tokio pobūdžio įrodymų byloje nėra, taip pat tokių įrodymų atsakovė nepateikė net ir su apeliaciniu skundu. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti ir turi būti atmestini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius šalių procesinius dokumentus, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą sprendimą, o taip pat byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje ginčas dėl paties įvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, taip pat žalos dydžio bei teisės aktuose, kuriuos detaliai aptarė pirmosios instancijos teismas, įtvirtintos administratoriaus pareigos periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas, nekyla. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ji, kaip daugiabučio namo, nuo kurio nukritęs sniegas/ledas apgadino transporto priemonę, administratorius yra atsakingas už šią žalą, teigdama, kad balkonas yra savavališkai įrengtas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniu skundu ginčijamas aplinkybes, t. y. apeliacinio skundo ribas, šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo apimtyje. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, papildomai atsižvelgiant dar ir į tai, jog abi šalys yra juridiniai asmenys, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Vertinant atsakovės pareikšto apeliacinio skundo turinį matyti, jog apeliantė nesutinka su jai kylančia civiline atsakomybe, o taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo civilinę bylą ir pareiga įrodinėti reikšmingas aplinkybes buvo nepagrįstai perkelta jai.

13. Pasisakydamas dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, kad atsakovė neginčija jai, kaip daugiabučio namo administratorei CK, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo bei Statybos techninių reglamentų nuostatomis tenkančios pareigos periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas, taip pat į bylą teikė įrodymus, jog yra įrengusi ant pastato stogo sniegą sulaikančias priemones. Tačiau apeliantė nesutinka su tuo, jog jai pareiga šalinti sniegą/ledą tenka ir nuo, apeliantės vertinimu, daugiabučio namo savininko savavališkai įrengto balkono, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės nurodomų aplinkybių ir formaliai išnagrinėjo bylą.

14. Išties, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iš esmės buvo patikslinta aplinkybė, jog sniegas/ledas ant transporto priemonės nukrito ne nuo daugiabučio namo stogo, o nuo balkonėlio. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad tiek dėl ant daugiabučio namo stogo, tiek dėl ant balkonų konstrukcijų, stogelių ar aptvarų susidariusio sniego/ledo šalinimo šiuo atveju yra atsakinga atsakovė, kuri Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore.

15. Tokios pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog teisės aktų nuostatos bei reikalavimai, kuriais rėmėsi ieškovė pateikdama ieškinį, įtvirtina daugiabučio namo administratorės, šiuo atveju atsakovės, pareigą užtikrinti, jog sniegas/ledas nuo namo stogo, balkonų konstrukciją ir kt. bendrojo naudojimu objektų/konstrukcijų būtų šalinamas, o to nepadarius ar padarius netinkamai, administratorei kyla civilinė atsakomybė. Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, būtent atsakovei, siekiančiai paneigti jai kylančią atsakomybę, teko pareiga įrodyti priežastis, dėl kurių už kilusią žalą būtų atsakingi kiti asmenys, o ne atsakovė.

16. Nagrinėjamoje byloje, kaip pagrįstai nurodo ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė išties neteikė jokių įrodymų, siekdama pagrįsti jos dėstomas aplinkybes dėl balkono savavališkos statybos. Šiuo atveju būtent atsakovė turėjo teikti teismui įrodymus ar prašyti juos išreikalauti, tačiau tokių veiksmų neatliko, o tik išdėstė teiginius, jog balkonas yra įrengtas neteisėtai. Esant susiklosčiusiai tokiai faktinei situacijai ir nesant pagrindo pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva imtis atitinkamų veiksmų dėl įrodymų rinkimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kurios, jos vertinimu, šalina jos civilinę atsakomybę, tačiau apeliantė tokių įrodymų pirmosios instancijos teismui neteikė, todėl įrodinėjimo pareigų paskirstymas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pagrįstas ir tinkamas.

17. Kartu pastebėtina ir tai, jog išties atsakovei, tik teismo posėdžio metu tapus žinoma apie sniego/ledo kritimą ne nuo pastato stogo, o nuo balkono, galėjo prireikti papildomo laiko suformuluoti gynybinę poziciją, surinkti įrodymus ir pan., tačiau, kaip matyti iš proceso pirmosios instancijos teisme, atsakovė neteikė prašymų nei dėl teismo posėdžio atidėjimo, nei dėl papildomo laiko suteikimo, nei dėl įrodymų priėmimo ar išreikalavimo. Jokių konkrečių duomenų bei įrodymų, kurie sudarytų pagrindą analizuoti ir vertinti balkono statybos/įrengimo teisėtumą, apeliantė nenurodo ir apeliaciniame skunde, o tik kelia abejones, ar tikrai buvo gautas bendraturčių sutikimas. Tokių abejonių iškėlimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai selektyviai vertino byloje esančius įrodymus ar nepagrįstai apribojo atsakovės procesines teise.

18. Papildomai pastebėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, vertino ne tik atsakovės argumentus dėl balkono savavališko įrengimo, tačiau ir analizavo atsakovės nurodytų „sniego gaudyklių“ pakankamumą bei nukentėjusio asmens, kurio transporto priemonė buvo apgadinta, veiksmus, t. y. ar jis neatliko veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą ar padidėjimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, nurodydama, kad žalos atsiradimą galimai lėmė ir paties nukentėjusiojo veiksmai, kad pastatydamas automobilį jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė, apsiribodama bendro pobūdžio pasvarstymais ir vienoje iš nuotraukų matomu ant popieriaus lapo atspausdintu pranešimu (užrašu) „neužstatyti durų“. Toks užrašas, nesant jokių įrodymų dėl nukentėjusio asmens padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus ar atsakovės atliktus veiksmus įspėjant dėl transporto priemonių nestatymo atitinkamose vietose dėl galimo sniego/ledo nuošliaužų buvimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad egzistuoja pagrindas pripažinti, jog atsakovės civilinė atsakomybė galėtų būti mažinama ar eliminuojama CK 6.253 ar 6.282 straipsnių pagrindu.

19. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas papildomai pastebi ir tai, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bylos esmės neatskleidimas yra esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų bylos nagrinėjimui, neišsiaiškinimas ir nenustatymas, trukdantis teisingai išnagrinėti civilinę bylą. Nagrinėjamu atveju atsakovė, apeliaciniame skunde tvirtindama, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, atmestinai išnagrinėjo bylą bei selektyviai rėmėsi tik ieškovei palankiais įrodymais, nenurodė kokiais konkrečiais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovės teiginius, pirmosios instancijos teismas nesirėmė ar juos nepagrįstai ignoravo, taip pat kokios konkrečios aplinkybės atsakovės buvo įrodytos, tačiau nepagrįstai teismo nevertintos. Šiuo atveju apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu yra subjektyvus vertinimas nepateikiant jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių nurodomus teiginius. Todėl vien apeliantei nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą padarė esminius civilinio proceso kodekso normų pažeidimus ar netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų klausimų

20. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, susijusias su ginčo teisiniais santykiais, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.