- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-1431-513/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00633-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Suinteresuotas asmuo
- K. P., E. B., Z. T., N. Š., Klaipėdos rajono 3-iojo notaro biuro
- Pareiškėjas
- V. B.
Teisėja Lina Jociuvienė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00633-2013-9
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. rugsėjo 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens K. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-18 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. P., E. B., Z. T., N. Š., Klaipėdos rajono 3-iojo notaro biuro notarei L. M. dėl termino palikimui priimti pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė teismo nustatyti, jog dėl svarbių priežasčių praleido įstatymu numatytą terminą palikimui priimti, atsiradusi po jo motinos A. B. mirties, ir terminą palikimui priimti atnaujinti. Argumentavo, kad iki motinos mirties (duomenys neskelbtini), jis su ja gyveno kartu, ją prižiūrėjo, slaugė. Po motinos mirties toliau liko gyventi motinos name. Motina jam buvo dovanojusi visą savo turtą. Manydamas, jog jam savaime priklauso visas palikėjos turtas, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po motinos mirties buvo psichologiškai sukrėstas ir nemanė, kad gali kas kitas pretenduoti į motinos turtą. Tačiau dėl palikimo priėmimo kreipėsi jo (duomenys neskelbtini) mirusio brolio A. B., dukra K. P.. Teigia, kad faktiškai priėmė motinos palikimą, nes po jos pareiškėjas naudojosi asmeniniais jos daiktais, valdė ir valdo ūkį.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Z. T., N. Š., Klaipėdos rajono 3-iojo notaro biuro notarė L. M. atsiliepimais su pareiškimu sutiko. Suinteresuotas asmuo K. P. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, argumentuodama tuo, kad nėra objektyvių aplinkybių, trukdžiusių pareiškėjui aktyviais veiksmais išreikšti valią dėl palikimo priėmimo. Suinteresuoto asmens E. B. įgaliota atstovė R. B. atsiliepimu su pareiškimo reikalavimais nesutiko.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais. Suinteresuotas asmuo K. P. ir jos atstovas advokatas K. G. nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti. Nurodė manantys, kad dvasinis sukrėtimas ir klaidingas įsitikinimas negali būti pripažįstami svarbiomis priežastimis ginčo terminui atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-06-18 nutartimi pareiškimą tenkino. Teismas nutarė, pareiškėjui atnaujinti terminą A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimui ir pratęsti jį trims mėnesiams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš pareiškėjo 116,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, jog pareiškėjas yra A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. A. B. gyvenamoji vieta iki jos mirties buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono 3-iojo notarų biuro 2013-01-09 rašte pažymėta, jog po A. B. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė mirusiosios sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), duktė K. P., paveldėjimo byla užvesta 2012-11-07. Kiti įpėdiniai palikimo nėra priėmę. Paveldimo turto dokumentai į paveldėjimo bylą nepateikti. 2005-11-07 A. B. testamentu paliko V. B. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) 2002-04-15 ir 2009-09-12 dovanojimo sutartimis A. B. padovanojo V. B. nekilnojamąjį turtą. Motyvuodamas CK 5.50 str. 3 d., CK 5.57 str., nurodydamas, kad įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis ir tai teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais. Įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, pripažino, kad pareiškėjo įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių – pareiškėjas manydamas, kad testamentu ir dovanojimo sutartimis jam yra atitekęs visas palikėjos turtas, nesuprato, kad reikia kreiptis dėl paveldėjimo, nesuprato palikimo termino praleidimo pasekmių, be to, po motinos mirties buvo dvasiškai sukrėstas. Pareiškėjas kreipdamasis dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo kitų asmenų interesų šiuo atveju nepažeidžia. CPK 92 str. pagrindu iš pareiškėjo priteisė valstybei išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-18 nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka su teismo išvadomis, jog pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra svarbios šiam terminui atnaujinti ir jį pratęsti. Teigia, kad teismas tik įvardijo termino praleidimo priežastis, tačiau nepasisakė dėl jų pobūdžio. Pažymi, kad klaidingas pareiškėjo įsitikinimas šiuo atveju priklauso išimtinai nuo jo valios, todėl negali būti laikomas priežastimi objektyviai sutrukdžiusia laiku atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus palikimo priėmimui. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis pagalbos į teisininkus, tačiau to nepadarė. Nei testamentas, nei dovanojimo sutartis negalėjo suklaidinti pareiškėjo, nes šiuose dokumentuose nėra konkrečiai įvardijamas paliekamas, dovanojamas turtas. Pareiškėjo argumentus dėl sunkios emocinės būsenos po motinos mirties, nepatvirtina jokie rašytiniai dokumentai (psichologo ar psichiatro išvados ir pan.), taigi ši būsena objektyviai nelaikytina svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Mano, kad termino praleidimo priežastys yra pareiškėjo nuolatinis girtuokliavimas, o ne dvasinis sukrėtimas po motinos mirties. Pareiškėjas siekia apsidrausti, jei sprendimas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo būtų jam nepalankus. Palikimo priėmimu pareiškėjas pradėjo rūpintis tik tada, kai sužinojo, jog K. P. (velionės anūkė) priėmė palikimą. Velionė turėjo net keturis vaikus, taigi vienodą teisę priimti palikimą turi jie visi ir tai pareiškėjas turėjo suprasti. Pareiškėjo aplaidumas, nesirūpinimas savo teisėmis ir pareigomis lėmė ginčo termino praleidimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. B. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Teismo nutartį laiko pagrįsta ir teisėta. Paaiškina, kad po motinos mirties pareiškėjas palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti, t. y. perėmė motinos asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, rūpinasi jais kaip savo turtu, juos valdo, disponuoja ir šiuo turtu naudojasi bei jį valdo iki šiol. Pareiškėjas su motina gyveno kartu iki jos mirties. Apeliantė skunde išeina už pareiškėjo pareiškimo ribų, nes nagrinėja faktus ir teikia argumentus dėl 2002-04-05 ir 2009-09-12 dovanojimo sutarčių, kurios nėra šios civilinės bylos dalykas. Pažymi, kad apeliantė skunde nurodo melagingą informacija apie pareiškėją (piktnaudžiauja alkoholiu, girtauja), tuo įžeisdama ir žemindama pareiškėją. Paaiškina, kad pareiškėjas turi nuolatinį darbą, kas trečią parą dirba (duomenys neskelbtini) bei 2010-10-01 yra įregistravęs (duomenys neskelbtini), turi samdomų darbuotojų. Atkreipia dėmesį į tai, kad dar prie 4 metus iki 2009-09-12 dovanojimo sutarties Nr. 3570 sudarymo, velionė jau 2005-11-07 testamentu buvo palikusi visą jai priklausantį turtą sūnui V. B. (pareiškėjui), taigi buvo tvirtai apsisprendusi turtą palikti sūnui, kuris su ja kartu gyveno, ja rūpinosi, prižiūrėjo. Apeliantė velione niekada nesirūpino, jai susirgus nelankė ir nesidomėjo jos sveikata, tačiau po velionės mirties deda visas pastangas neteisėtai praturtėti. Pareiškėjas nurodo, jog jo pareiškimą teismas tenkino, todėl CPK 93 str. 1 d. pagrindu, bylinėjimosi išlaidas valstybei teismas turėjo priteisti ne iš pareiškėjo, o iš K. P., kuri kategoriškai prieštaravo pareiškimui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, jog jam būtų atnaujintas terminas priimti mamos palikimą.
Civilinio kodekso 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 str. 3 d. nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 str. numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-295/2011; Nr. 3K-3-14/2012 ir kt.). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).
Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad šiuo atveju nesprendžiamas klausimas apie paveldimo turto masę ir (ar) bus pareiškėjui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ginčas tarp įpėdinių nėra šios bylos dalykas. Pareiškėjas yra velionės sūnus ir turi teisę pretenduoti į motinos palikimą (CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 1 p.). Terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido daugiau kaip 6 mėn. (pareiškimas teisme gautas 2013-04-17, b. l. 3), tačiau to priežastis pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo pareiškimą.
Byloje nepaneigti pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas gyveno kartu su motina, ja rūpinosi ir ją prižiūrėjo iki palikėjos mirties, faktiškai rūpinasi, valdo, naudojasi ir disponuoja motinos turtu iki šiol. Teismas sutinka sau apeliante, kad vien deklaruojamas dvasinis sukrėtimas ir išgyvenimai po motinos netekties nėra svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą. Įstatymo leidėjas nustatė terminus palikimui priimti įvertinęs natūralią asmenų būseną artimo žmogaus netekties atveju ir tam, kad dėl šių priežasčių terminas būtų atnaujintas, šią būseną reikia įrodyti pagal įrodinėjimo taisykles (CPK 176–178 str.). Iš byloje esančio palikėjos 2005-11-07 testamento (b. l. 11) bei 2002-04-15 ir 2009-09-12 dovanojimo sutarčių, sudarytų tarp palikėjos ir jos sūnaus (pareiškėjo) (b. l. 107–108, 109–111) turinio matyti, kad velionė nekilnojamąjį turtą perleido (paliko) sūnui (pareiškėjui), sandorių gausa, jų sąlygos ir esmė, faktas, kad ta pati turto dalis anksčiau buvo padovanota ir pareiškėjo broliui A. B., pareiškėją galėjo suklaidinti, nes jis visą laiką gyveno viename su testatore name, dovanojimo sutarties sudarymas po testamento kiekvienam asmeniui, suinteresuotam gauti palikimą, galėjo sudaryti įspūdį, kad testamentu palikto turto priimti nebūtina, testamentas ir sandoriai nustatyta tvarka iki šiol nenuginčyti (LITEKO duomenys, civilinė byla 2-962-513/2014, CPK 185 str., 443 str. 8 d.). Teismo vertinimu, pareiškėjas norėjo ir siekė paveldėti, tačiau dėl nurodytų faktų ir aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Teismas priteisė valstybei iš pareiškėjo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Įvertinęs tai, kad skundžiama nutartis priimta pareiškėjo naudai, teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų byloje klausimas ir šias išlaidas paskirsto ex officio (savo iniciatyva) (CPK 93 str. 5 d.). Nustatyta, kad valstybė byloje turėjo 116,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2, CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šios išlaidos priteistinos valstybei iš suinteresuotų asmenų nesutikusių (ginčijusių, turėjusių priešingą materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi) su pareiškėjo pareiškimu – K. P. ir E. B. po 58,40 Lt (16,91 euro) iš kiekvienos (CPK 443 str. 6 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Pareiškėjas 2014-07-09 pinigų priėmimo kvitu sumokėjo atstovei advokatei B. J. už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą 300 Lt (b. l. 31–32, 132). CPK 56 str. 1 d. nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Prie bylinėjimosi išlaidų yra priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas yra reglamentuotas CPK 98 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Atsižvelgiant į tai, jog atskirasis skundas atmestinas, įvertinus ginčo pobūdį, remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15. p. (už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikytinas 0,5 koeficientas, taigi maksimalus priteistinas dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 500 Lt (1 000 Lt (1 MMA) x 0,5 (koeficientas), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjui iš suinteresuoto asmens K. P. priteistina 300 Lt (86,87 euro) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apmokant advokatės pagalbą už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą (CPK 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, šią dalį išdėstant taip:
„Priteisti iš suinteresuotų asmenų K. P. ir E. B. po 58,40 Lt (po 16,91 euro) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.“
Priteisti pareiškėjui V. B. iš suinteresuoto asmens K. P. 300 Lt (86,87 euro) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.