Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant V. G. ir R. S., dalyvaujant vertėjai D. K., ieškovei G. J., ieškovės atstovui advokatui R. S., atsakovui K. J. (K. J.), institucijos išvadai teikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui K. J. (K. J.), tretiesiems asmenims AB SEB bankui, V. B., E. A. (E. A.), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, AB „Klaipėdos energija“, AB „Lesto“, UAB „Sergel“, V. V., S. V. (S. V.), AB „Klaipėdos vanduo“ dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Į teismo posėdį trečiųjų asmenų Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, AB SEB banko, V. B., E. A. (E. A.), AB „Klaipėdos energija“, AB „Lesto“, UAB „Sergel“, V. V., S. V. (S. V.), AB „Klaipėdos vanduo“ atstovai neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

Trečiojo asmens Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė 2013-02-22 teismo posėdžio metu parodė, kad jie domisi atsakovui paskirta 2000 Lt dydžio bauda, kuri iki šiol nėra išieškota.

Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė ieškovės ir atsakovo dukra Z. J. parodė, kad jai patinka gyventi su mama ir po tėvų santuokos nutraukimo norėtų gyventi kartu su mama. Ji norėtų, kad po tėvų santuokos nutraukimo jos brolis gyventų kartu su ja. Kai namuose tėvai susibardavo, būdavo, kad tėtis išeidavo iš namų. Mama į namus grįžta vakarais, ji dirba ir savaitgaliais, o tėtis grįžta rytais. Tėvai išgėrę būna nedažnai. Mama labiau verčia ruošti pamokas.

Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis ieškovės ir atsakovo sūnus J. J. (J. J.) parodė, kad nutraukus tėvų santuoką, norėtų gyventi su tėčiu, nes jis ramus. Mama namuose pradeda konfliktus, ji pravardžiuoja tėtį, priekaištauja jam dėl įvairių dalykų.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. A. nurodė, kad ji yra ieškovės ir atsakovo kaimynė. Dažnai bendrauja su ieškove G., jos susitinka beveik kiekvieną dieną. Ieškovė dažnai rytais ateidavo pas ją išbalusi, nemiegojusi, sakydavo, kad nebuvo vaiko namuose. Kartą, prieš keletą mėnesių ar pusmetį, tikslaus laiko nepamena, ieškovė buvo atėjusi sumušta: su mėlyne ant kojos ir mėlyne po akimi, sakė, kad sumušė vyras K.. Ji dažnai matydavo, kaip atsakovas išeidavo su sūnumi iš namų. Atsakovą dažnai matydavo išgėrusį arba girtą, jis dažnai triukšmaudavo laiptinėje, žiemą dažnai į namus neįleisdavo ieškovės G. ir dukros Z.. G. yra labai darbšti, ji žmonėms siuva drabužius. Ji ne kartą kartu su G. eidavo į parduotuvę ir matydavo, kaip Galina, uždirbusi keletą litų, pirkdavo vaikams maistą. G. sakydavo, kad vyras neperka maisto, nežiūri šeimos, neduoda pinigų. Pernai vasarą ji atsakovui K. paskolino 400 Lt, už kuriuos jis gamtoje surengė sūnui gimtadienį, nors bute už skolas buvo atjungta elektra. Pastaruoju metu atsakovas K. jai skambindavo, prašydamas susitarti, šantažuodamas ją. Ji mano, kad vaikams būtų geriausia gyventi su ieškove.

Teismo posėdžio metu institucijos išvadai teikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teigia, kad sutuoktinių G. ir K. J. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nustačius, kad šeimoje naudojamas smurtas ir tai mato nepilnamečiai vaikai. Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja buvo nuvykusi į ieškovės ir atsakovo namus, apklausė ieškovę, kuri patvirtino, kad vyras jos atžvilgiu naudoja smurtą, matant jų nepilnamečiams vaikams. Vaiko gerovės centrui ieškovė buvo pateikusi kelis pareiškimus, iš kurių matyti, kad prasidėjus skyrybų procesui atsakovas ėmė kerštauti, vaikus nuteikinėti prieš ją. Sūnų atsakovas pasiima su savimi, jis pradėjo neklausyti mamos, tapo grubesnis, blogiau mokosi. VTA siuntė atsakovui raštą dėl tėvo pareigų nevykdymo. Jie raštu kreipėsi į antstolio kontorą, prašydami sustabdyti ieškovės ir atsakovo buto pardavimo procesą, tačiau antstolis atsakė, kad tam nėra pagrindų. Vėliau iš antstolio sužinojo, kad butas parduotas iš varžytinių. Jie mano, kad ieškovės ir atsakovo vaikų gyvenamąją vietą geriau būtų nustatyti su mama (ieškove), nes ji labiau rūpinasi vaikų išlaikymu, domisi jų mokymųsi. Vaikai lanko būrelius, kuriuos apmoka mama. Atsakovo vaikams teikiamas išlaikymas turėtų sudaryti po 500,00 Lt kiekvienam vaikui. Mano, kad būtina nustatyti vaikų bendravimo su tėvu tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2001-07-18 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota santuoka tarp K. J. (K. J.) ir G. J. (V.), įrašo Nr.568 (b.l. 6, 34). Ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus: sūnų J. J. (J. J.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukrą Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7, 8). Ieškovė ir atsakovas santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 10-11). Buto pirkimui ir buto remontui AB SEB bankas suteikė 260000 Lt kreditą pagal 2006-07-01 kredito sutartį Nr. 0450618011145/52. Šiai sutarčiai užtikrinti ieškovė ir atsakovas įkeitė butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 19-21). Butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2013-03-22 parduotas iš varžytinių. Kito nekilnojamojo, kilnojamojo turto, automobilių, ieškovė ir atsakovas neturi (b.l. 9 - 16). Antstolė B. T. vykdo šias vykdomąsias bylas, kuriose skolininku yra K. J.(K. J.): vykdomoji byla Nr. 0005/08/01783 dėl 24136,35 Lt skolos, 6 proc. procesinių palūkanų išieškojimo V. B. naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/09/02235 dėl 40200 Lt skolos, 6 proc. procesinių palūkanų E. A. (E. A.) naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/11/00038 dėl 300 Lt baudos išiškojimo valstybės, atstovaujamos valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, taip pat antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/12/00323 dėl 3185,12 Lt skolos, 5 proc. procesinių palūkanų išieškojimo solidariai iš ieškovės ir atsakovo AB „Klaipėdos energija“ naudai (b.l. 22-23). Antstolė M. T. vykdo vykdomąją bylą pagal vykdomąjį raštą Nr. A2.6.-3292-89, išduotą 2009-11-05 dėl 2000 Lt baudos išieškojimo iš K. J. (K. J.) valstybės, atstovaujamos valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai (b.l. 24). Antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą pagal Nr. 0109/12/00566 dėl 808,59 Lt skolos, 6 proc. procesinių palūkanų išieškojimo iš K. J. (K. J.) AB LESTO naudai (b.l. 25). Antstolė R. V. vykdo vykdomąją bylą 1091,72 Lt skolos išieškojimo iš K. J. (K. J.) UAB „Sergel“ naudai (b.l. 26). Antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/09/08708 dėl 40213 Lt skolos, 5 proc. procesinių palūkanų išieškojimo iš K. J. (K. J.) V. V. naudai (b.l. 27). Antstolė L. N. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0065/09/05586 dėl 9500 EUR ir 196 Lt skolos išieškojimo iš K. J. (K. J.) S. V. (S. V.) naudai (b.l. 29). Antstolis G. J. vykdo vykdomąją bylą dėl 863,86 Lt skolos išieškojimo iš K. J. (K. J.) AB „Klaipėdos vanduo“ naudai (b.l. 30). Ieškovė yra bedarbė (b.l. 18), jai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b.l.31).

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė 2000-12-26, įrašas apie tai padarytas 2001-07-18 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 568 (b.l. 6).

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovas nesirūpino nei ieškove, nei savo nepilnamečiais vaikais, neišlaiko jų, smurtavo ieškovės atžvilgiu, girtuokliavo, neauklėjo vaikų, nebūdavo po kelias paras namuose. Ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir, kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena viename bute. Iš šalių, taip pat jų nepilnamečių vaikų apklausų nustatyta, kad abi šalys nebuvo toliarantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso. Nei ieškovė, nei atsakovas neprašė teismo stabdyti bylos nagrinėjimą, nurodydami, kad jie nori susitaikyti ir išsaugoti šeimą, taip pat byloje nėra įrodymų, kad tai jie būtų mėginę atlikti anksčiau. Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Bylos nagrinėjimo nustatytos aplinkybės apie šalių bendravimo pobūdį, pastangas dėl vaikų dėmesio būnant namuose, nesutarimus dėl vaikų auklėjimo leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pažymėtina, kad atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo laipsnis didesnis, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę (b.l. 146), tačiau nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Dėl sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl santuokinės pavardės palikimo po santuokos nutraukimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė –J., atsakovui – J..

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad santuokoje įgytas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas iš varžytinių, todėl klausimas dėl buto padalinimo nesprendžiamas. Kito dalintino turto ieškovė ir atsakovas neturi.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnamečius vaikus J. J. (J. J.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7, 8).

CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad turi būti garantuojama vaikui, gebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisė laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais ir suteikiama galimybė būti išklausytam per bet kokį su juo susijusį teisminį ar administracinį nagrinėjimą tiesiogiai arba per atstovą, ar instituciją nacionaliniuose įstatymuose nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio nuostatos įtvirtina pareigą sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti, kai yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku, ar klausimai, kurie gali daryti poveikį jo gyvenimui.

Nagrinėjant ginčus dėl vaikų svarbu ne tik išsiaiškinti vaikų nuomonę, bet ir nustatyti, ar jų nuomonė neprieštarauja vaikų interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašių aplinkybių vaiko norai ir interesai ne visuomet sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Jei vaiko norai prieštarauja jo interesams, sprendimą būtina priimti vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-02-20 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-57/2007).

Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Teismo posėdyje apklaustas nepilnametis sutuoktinių sūnus J. J. (J. J.) nurodė, kad po tėvų santuokos nutraukimo norėtų gyventi su tėvu, o teismo posėdyje apklausta nepilnametė dukra Z. J. nurodė, kad norėtų gyventi su mama ir broliu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi, rūpinasi jų auklėjimu ir mokymųsi, lankosi vaikų ugdymo įstaigose. Tuo tarpu atsakovas aktyviai nedalyvauja jų auklėjime. Tai, kad atsakovas padėjo suremontuoti klasę neleidžia teismui daryti išvados, kad atsakovas pakankamai dalyvauja vaikų auklėjime, be to, byloje nustatyta, kad atsakovo darbas yra susijęs su kelias paras trunkančiomis išvykomis, todėl darytina išvada, kad atsakovas negalės tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais.

Nors nepilnamečio vaiko Jagoro nuomonė kitokia, tačiau atsižvelgiant į vaikų interesus, į įstatyme nustatytą brolių ir seserų neišskyrimo principą (LR CK 3.249 str. 1d. 2p., 4p.), į teismo posėdžio metu pateiktus Vaiko teisių apsaugos atstovės nuomonę, nepilnamečių vaikų J. J. (J. J.) ir Z. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jų motina G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais nenustatytina, nes tokio reikalavimo nepareiškė nė viena iš šalių, tačiau tarp šalių iškilus ginčui dėl bendravimo tvarkos su vaikais, tarp šalių kilęs ginčas gali būti sprendžiamas pagal vieno iš tėvų ieškinį.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, jos atstovas teismo prašė, atsižvelgiant į minimalios algos dydžio pasikeitimą, iš atsakovo priteisti po 500,00 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo nepilnamečiui sūnui išlaikyti reikalingas 500-600 Lt išlaikymas, dukrai - 500 Lt išlaikymas.

LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai yra turtinės asmeninės prievolės, kurių vykdymo atsisakyti negalima. Pažymėtina, kad sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi nepilnametis yra nedarbingas, tėvų teikiamas išlaikymas gali būti vienintelis jo gyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ MMA nuo 2012-08-01 padidintas iki 850,00 Lt, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ - nuo 2013-01-01 padidintas iki 1000,00 Lt, todėl teismo manymu 400,00 Lt per mėnesį išlaikymo vienam vaikui iš vieno iš tėvų suma, objektyviai įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius, abiejų šalių pragyvenimo lygį, teismo įsitikinimu, yra nepakankama, kad būtų užtikrinamas minimalus vaikų vystymasis. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 str. 2 d.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą byloje, į tai, kad abi šalys yra darbingos, iš atsakovo nuo 2012-09-14 iki 2013-01-01 priteistina po 425,00 Lt kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo 2013-01-01 iki vaikų pilnametystės priteistina po 500,00 Lt kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina, kad šalys ateityje turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistinas lėšas tvarko uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikams, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo K. J. (K. J.) jo nepilnamečių vaikų J. J. (J. J.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui susidariusį 28800 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškinio teismui padavimo dienos. Ieškovė nurodo, jog nepilnamečius vaikus išlaikė ji iš savo darbo užmokesčio, o atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 straipsnis). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, o atvirkščiai - teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovei teikė materialinę pagalbą vaikams išlaikyti, o kai dirbo Vokietijoje – šešis mėnesius siuntė pinigines perlaidas po 100, 200 eurų. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė prisipažino iš atsakovo gavusi kelias pinigines perlaidas po 100 eurų. Nenustatyta, kad ieškovė, negaudama išlaikymo vaikams, kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad ieškovė turėjo pakankamai pajamų, kad būtų galėjusi viena pati be atsakovo pagalbos išlaikyti vaikus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ieškovei neįrodžius, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams, iš atsakovo ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus po 400 Lt nepriteistinas.

Dėl prievolių kreditoriams padalinimo.

Civilinėje byloje yra įrodymai apie tai, kad K. J. (K. J.) skolingas 24136,35 Lt skolos, 6 proc. procesinių palūkanų V. B., 40200 Lt skolos, 6 proc. procesinių palūkanų E. A. (E. A.), nesumokėjęs 300 Lt baudos VMI naudai, nesumokėjęs 2000 Lt baudos VMI naudai, skolingas 808,59 Lt skolos, 6 proc. procesinių palūkanų AB „LESTO“, skolingas 1091,72 Lt UAB „Sergel“, skolingas 40213 Lt skolos, 5 proc. procesinių palūkanų V. V., turi 9500 EUR ir 196 Lt skolos S. V. (S. V.), 863,86 Lt skolos AB „Klaipėdos vanduo“. Abu sutuoktiniai solidariai skolingi 3185,12 Lt skolos, 5 proc. procesinių AB „Klaipėdos energija“.

Ieškovė prašė pripažinti skolas V. B., E. A. (E. A.), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, UAB „Sergel", V. V., S. V. (S. V.) asmeninėmis atsakovo prievolėmis, o skolas AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“ bei AB „Lesto" pripažinti ją su atsakovu solidariais skolininkais. Taip pat skolą AB SEB bankui pagal 2006-07-01 kredito sutartį Nr. 0450618011145/52, pripažinti solidaria prievole.

Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditas būstui pirkti suteiktas pagal abiejų sutuoktinių prašymą ir kreditu gautos lėšos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, įsiskolinimas AB SEB bankui pagal 2006-07-01 kredito sutartį Nr. 0450618011145/52 pripažintinas solidaria ieškovės G. J. ir atsakovo K. J. (K. J.) prievole.

Ieškovė teismo prašė prievoles AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“ bei AB „Lesto" pripažintinti solidariomis jos ir atsakovo prievolėmis. Su tokiu prievolės paskirstymu sutiko AB „LESTO“. Tretieji asmenys AB „Klaipėdos energija“ bei AB „Klaipėdos vanduo“ teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neišreiškė nuomonės dėl prievolės paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimas šioms bendrovėms susidaręs tenkinant šeimos poreikius, jos susijusios su buto, kuriame gyveno šalys išlaikymu, prievolės AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“ bei AB „Lesto" pripažintinos solidariomis ieškovės G. J. ir atsakovo K. J. (K. J.) prievolėmis.

Ieškovė teismo prašė prievolę UAB „Sergel“ pripažinti asmenine atsakovo prievole. UAB „Sergel“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog šioje dalyje su ieškiniu nesutinka ir prašė prievolę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-04 įsakymą, susidariusią dėl teiktų interneto ryšio paslaugų, pripažinti abiejų sutuoktinių G. J. ir K. J. (K. J.) prievole. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad šią prievolę po santuokos nutraukimo vykdytų tik jis vienas.

Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo ir pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais.

Tokiu atveju UAB „Sergel“, siekdamas, kad atsakovo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Taip įrodinėjimo pareigą yra paskirstęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių prievolių padalinimo. Byloje nepateikta įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, todėl pagrindo sutartį pripažinti bendra prievole.

Priešingai, 2006-11-17 GSM abonento prašymą (sutarties Nr.OM626100) su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ pasirašė tik vienas atsakovas (b.l. 174 – 177), teismo įsakymas dėl skolos pagal šią sutartį yra priimtas tik atsakovo atžvilgiu (b.l.26), sutartyje su UAB „Omnitel“ atsakovas nurodė adresą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nors nuo 2006-07-04 šalių gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (b.l. 10), be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko, kad ši prievolė būtų pripažnta jo asmenine, taip pat nenustatyta, kad šalių namuose buvo įvestas internetas, ar šalių vaikai būtų turėję kompiuterį.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prievolė UAB „Sergel“ pripažintina asmenine atsakovo K. J. (K. J.) prievole.

Ieškovė teismo prašė prievoles V. B., V. V., E. A. (E. A.), Valstybinei mokesčių inspekcijai, S. V. (S. V.) pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsiliepimu į ieškinį Valstybinė mokesčių inspekcija sutiko su tokiu prievolės paskirstymu. Tretieji asmenys V. B. ir V. V. nesutiko su tokiu prievolės paskirstymu ir prašė prievoles jiems pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai susidaręs dėl administracinių baudų, skirtų atsakovui K. J. (K. J.) už administracinės teisės pažeidimus, prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai pripažintina asmenine atsakovo K. J. (K. J.) prievole. Tretieji asmenys E. A. (E. A.), S. V. (S. V.) teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl neišreiškė pozicijos dėl prievolės paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, kad neįrodyta, jog atsakovas K. J. (K. J.) padaryti įsiskolinimai V. B., V. V., E. A. (E. A.), S. V. (S. V.) susidarę tenkinant šeimos interesus arba kreditai paimti esant ieškovės sutikimui arba vėliau ieškovės patvirtinti, pripažintini asmeninėmis atsakovo K. J. (K. J.) prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Byloje nėra duomenų apie ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.

Šioje byloje valstybė patyrė 39,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nustatyta, kad ieškovė pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

Šioje byloje patenkinta 80 procentų ieškovės reikalavimų (iš 5 reikalavimų patenkinti 4). Tokiu būdu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 646,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista: (143,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, 143,00 Lt už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo; bei 360,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris apskaičiuojamas taip: 3 proc. nuo 1000,00 Lt išlaikymo sumos dviems nepilnamečiams vaikams x 12 mėn.), bei 31,00 Lt ( 80 procentų nuo 39 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 str.) iš viso 677,00 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 268, 269, 270, 279, 282, 376, 385 straipsniais,

nuspren džia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2001-07-18 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 568) tarp G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė – Vasilevskaja) ir K. J. (K. J.), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę –J., atsakovui – J..

Nustatyti nepilnamečių vaikų: J. J. (J. J.), gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo K. J. (K. J.), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. J. (J. J.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 425,00 Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis Lt 00 ct) nuo 2012-09-14 iki 2013-01-01, po 500,00 Lt (penkis šimtus Lt 00 ct) nuo 2013-01-01 iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę G. J. vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Prievolę AB SEB bankui pagal 2006-07-01 kredito sutartį Nr. 0450618011145/52 pripažinti solidaria ieškovės G. J. ir atsakovo K. J. (K. J.) prievole.

Prievoles AB „Klaipėdos vanduo“, AB„Klaipėdos energija“ bei AB „Lesto" pripažinti solidariomis ieškovės G. J. ir atsakovo K. J. (K. J.) prievolėmis.

Prievoles V. B., E. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, UAB „Sergel“, V. V., S. V. (S. V.) pripažinti asmeninėmis K. J. (K. J.) prievolėmis.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. J. (K. J.) 677,00 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt septynis Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.